- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-19
- Bylos Nr.
- A-180-1039-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Taminskas (pirm.), Gintaras Kryževičius, Nijolė Piškinaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai
- Kategorijos
- 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus, Nijolės Piškinaitės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams: UAB ,,Vitė“ – Ritai Stegvilienei, UAB ,,Trakuva“ – Linai Staškevičiūtei ir Kajetonui Kvedaravičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims, K. R. , E. T. , UAB ,,Trakuva“, UAB ,,Vitė“, VĮ ,,Klaipėdos regiono keliai“, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. T1 1-235 „Dėl K. R. žemės sklypo (kad. Nr. 5548/0003:1), esančio Pamarių g. 18/Žvejų g. l, Priekulės mieste, Priekulės seniūnijoje, detaliojo plano patvirtinimo“. Nurodė, kad 2005 m. gegužės 15 d. gavo pranešimą Nr. 05-11 apie pradėtą rengti žemės sklypo, esančio Pamarių g- 18/Žvejų g. l, Priekulės mieste, detalųjį planą. Šis žemės sklypas yra greta pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Pranešimu pareiškėjas buvo informuotas apie rengiamą detalaus plano viešą eksponavimą 2005 m. birželio 2-16 dienomis UAB ,,Vitė“ patalpose, Klaipėdoje, bei viešą projekto aptarimą 2005 m. birželio 17 d., 10.00 val., toje pačioje vietoje. Pareiškėjas 2005 m. birželio 14 d. planavimo organizatoriui pateikė pasiūlymus dėl parengto detaliojo plano projekto, siūlydamas atlikti detalaus plano sprendinių poveikio aplinkai ekspertinį įvertinimą, higieninę ekspertizę. Pasiūlymas buvo grindžiamas tuo, kad detaliuoju planu numatomas žemės sklypo naudojimo pobūdis – teritorija prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybai, tačiau šie objektai ir jų išdėstymas detaliajame plane nenumatyti, nepavaizduoti, o nurodyti tik bendro pobūdžio reikalavimai – užstatymo riba, leistinas statinių aukštis, užstatymo tankis ir intensyvumas. Atsakymą dėl pateiktų pasiūlymų, pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 1079 (2004 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 904 redakcija) patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų (toliau tekste – ir Nuostatai) 11 punkte nustatytą terminą, gavo tik 2005 m. liepos 18 d. Laiku negavęs atsakymo dėl pateiktų pasiūlymų, 2005 m. liepos 15 d. jau buvo pateikęs skundą Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, tačiau atsakymą gavo tik 2005 m. lapkričio 22 dieną, nors detalusis planas patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T11-235. Tokiu būdu pareiškėjas prarado galimybę pasinaudoti Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje, Nuostatų 13, 45, 48 punktuose įtvirtinta teise skųsti aukštesnėms instancijoms planavimo organizatoriaus veiksmus. 2005 m. liepos 11 d. pranešimu Nr. 05-12 pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad 2005 m. liepos 21 d. UAB ,,Vitė“ patalpose yra numatytas pakartotinis viešas detaliojo plano projekto aptarimas. Prieš šį viešą aptarimą parengtas detaliojo plano projektas su visa dokumentacija viešai nebuvo eksponuojamas, todėl pareiškėjas negalėjo įvertinti, ar nuo pirmojo viešo svarstymo iki pakartotinio buvo atliktos kokios nors korektūros. Pakartotinis viešas aptarimas, pareiškėjo nuomone, surengtas pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo 33 straipsnio, Nuostatų 23.4, 30, 33 punktus. 2005 m. liepos 21 d. pareiškėjas pateikė pasiūlymus, analogiškus pateiktiems 2005 m. birželio 14 d., tačiau į juos neatsižvelgta. Remdamasis išdėstytu, pareiškėjas teigė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija nepagrįstai pateikė išvadą teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai dėl dokumento tvirtinimo tikslingumo (Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnis), o atsakovas, esant teisės normų pažeidimams, privalėjo atsisakyti tvirtinti detalųjį planą (Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalis).
Atsiliepimas
Atsakovas pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu Valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Tais atvejais, kai siūloma detalųjį planą tvirtinti, atsisakiusi detalųjį planą tvirtinti savivaldybės taryba privalo planavimo organizatoriui pateikti motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo plano pateikimo dienos (Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4, 5 dalys). Ginčo atveju Klaipėdos rajono savivaldybės taryba neturėjo jokio teisinio pagrindo netvirtinti K. R. žemės sklypo detaliojo plano, kadangi šis pateikė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos išvadą, kuria ginčo detalųjį planą buvo siūloma tvirtinti. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas nenurodė, kokius norminius teisės aktus pažeidė būtent atsakovas, tvirtindamas detalųjį planą – skunde konstatuojama, kad pažeidimus padarė planavimo organizatorius ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Neaišku, kodėl nebuvo skundžiama Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, atliekančios valstybinę teritorijų priežiūrą, patikrinimo akto Nr. PL-211 išvada.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB ,,Vitė“ palaikė atsakovo poziciją ir paaiškino, kad detalaus planavimo tikslas - pakeisti žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą į komercinės paskirties sklypą, rekonstruoti esamus statinius viešbučių kompleksui įrengti. Detalaus planavimo organizatorius yra žemės sklypo nuomininkas K. R. . Pareiškėjas susipažino su parengto detaliojo plano projektu, dalyvavo viešame svarstyme ir pateikė planavimo organizatoriui prieštaravimus dėl parengto detaliojo plano. Jokių pasiūlymų pareiškėjas nepateikė, o į jo pateiktus prieštaravimus dėl nesutikimo su detaliuoju planu buvo atsakyta jau pirmojo viešo aptarimo metu, kuriame dalyvavo ir pats pareiškėjas. Jam buvo paaiškinta, kaip ir kokie pastatai bus išdėstyti sklype, kokia bus vystoma veikla. Pareiškėjui pareikalavus pateikti įrodymus dėl jo žemės sklypo ir kito nekilnojamojo turto vertės pasikeitimo ryšium su planuojama komercine veikla, buvo nuspręsta viešo svarstymo su visuomene susirinkimą šaukti dar kartą. Detaliojo plano sprendiniai nebuvo keičiami. Detaliojo plano higieninę ekspertizę atliko Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Klaipėdos rajono filialas, ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas atliekamas tik tuo atveju, kai tai numato įstatymai ir kiti teisės aktai (Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnis), tačiau šiuo atveju vertinimas nebuvo privalomas, tai nurodė ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, apie atmestus pareiškimus pareiškėjas buvo informuotas tinkamai ir teritorijų planavimo viešumą užtikrinančios procedūros nebuvo pažeistos.
Tretysis suinteresuotas asmuo „Trakuva“ taip pat palaikė atsakovo poziciją ir paaiškino, kad detaliojo plano sprendiniai atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančius įstatymus bei kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Tai patvirtina bylos dokumentai. Pažymėjo, kad iki antrojo viešo svarstymo nebuvo keičiami detaliojo plano sprendiniai: teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimas, reglamentai, o tik, pareiškėjui pageidaujant, pateikiama papildoma medžiaga, parodomas pastatų išdėstymas plane ir panašiai. Taigi nebuvo privalomas pakartotinis susipažinimas su detaliuoju planu bei jo vieša ekspozicija.
Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija palaikė atsakovo poziciją ir paaiškino, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas ir teisėtas. Detaliojo plano projekto rengimas, derinimo, viešo svarstymo procedūros atitiko Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus.
Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija taip pat nesutiko su pareiškėjo skundu. Savo poziciją grindė iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsakovas.
Tretysis suinteresuotas asmuo E. T. palaikė pareiškėjo poziciją.
Tretysis suinteresuotas asmuo VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ pareiškė, kad jokio teisinio suinteresuotumo šioje administracinėje byloje neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. T1 1-235 „Dėl K. R. žemės sklypo (kad. Nr. 5548/0003:1), esančio Pamarių g. 18/Žvejų g. l, Priekulės mieste, Priekulės seniūnijoje, detaliojo plano patvirtinimo“ ginčija šiais aspektais: 1) laiku neatsakyta į pareiškėjo pateiktus pasiūlymus; 2) parengtas detaliojo plano projektas su visa dokumentacija nebuvo viešai eksponuojamas prieš antrąjį 2005 m. liepos 21 d. vykusį aptarimą; 3) neatliktas detalaus plano sprendinių poveikio aplinkai įvertinimas, higieninė ekspertizė; 4) detaliajame plane nenumatytas objektų išsidėstymas, nenumatyta statinių vieta sklype; 5) Klaipėdos apskrities viršininko administracija į pareiškėjo 2005 m. liepos 15 d. skundą atsakymą pateikė tik 2005 m. lapkričio 22 d., t.y., po skundžiamo sprendimo priėmimo.
Dėl pateiktų pasiūlymų.
Teismas nurodė, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio nuostatas visuomenė per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jo metu planavimo organizatoriui gali teikti pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų. Jų teikimo procedūra detaliai reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 1079 (2004 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 904 redakcija) patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 9 – 11 punktuose. Pareiškėjas 2005 m. birželio 14 d. planavimo organizatoriui K. R. , UAB „Vitė“ bei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai pateikė (išsiuntė) raštą, kuriame nurodė, kad nesutinka, jog greta jo gyvenamosios vietos būtų vykdoma prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba, nes tai pablogins jo gyvenimo sąlygas, sumažins jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertę, tačiau nepateikė nei vieno pasiūlymo, nepaaiškino, kas konkrečiai jo netenkina parengtame detaliojo plano projekte. Teismo nuomone, minėtas pareiškėjo raštas neatitinka Nuostatuose pasiūlymui dėl teritorijų planavimo keliamų formos ir turinio reikalavimų, tačiau 2005 m. birželio 17 d. vykusio pirmojo viešojo aptarimo metu buvo išnagrinėtas (2005 m. birželio 17 d. viešo svarstymo su visuomene susirinkimo protokolas (b.l.84)). Svarstymo metu buvo atsakyta į daugelį pareiškėjo rašte nurodytų prieštaravimų, tačiau buvo nesutarta dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto nuvertėjimo galimybės, pastačius detaliojo plano projekte numatomą viešbutį. Nutarta daugiausia diskusijų kėlusius klausimus apsvarstyti pakartotiname susirinkime, jo metu pateikiant prašomas ataskaitas. Be to, 2005 m. liepos 18 d. raštu Nr. 05-15, detaliojo plano rengėjas UAB ,,Trakuva“, nors ir pavėluotai, atsakė į pareiškėjo 2005 m. birželio 14 d. raštą (b.l,28),
Dėl pakartotino viešo svarstymo.
Teismas nustatė, kad viešo svarstymo su visuomene susirinkimą nuspręsta šaukti pakartotinai, kadangi 2005 m. birželio 17 d. vykusio aptarimo metu pareiškėjas reikalavo pateikti įrodymus dėl jo žemės sklypo ir kito nekilnojamojo turto vertės pasikeitimo ryšium su gretimame sklype planuojama komercine veikla. Pareiškėjo teiginį, kad prieš pakartotinį svarstymą viešai neeksponuojant detaliojo plano projekto su visa dokumentacija pažeistos jo teisės, teismas pripažino nepagrįstu. Viešos ekspozicijos paskirtis yra suteikti galimybę bei sudaryti tinkamas sąlygas visuomenei susipažinti su teritorijų planavimo dokumentu (Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 3 punktas, Nuostatų 4, 7-11, 29, 30 punktai). 2005 m. birželio 2 – 16 d. parengtas detalusis planas buvo viešai eksponuojamas, 2005 m. birželio 17 d. vyko viešas parengto planavimo dokumento aptarimas. Apie viešą ekspoziciją bei viešą aptarimą pareiškėjas buvo informuotas tinkamai, t.y. buvo sutekta galimybė bei sudarytos tinkamos sąlygos susipažinti su parengtu teritorijų planavimo dokumentu. Vėliau detaliojo plano sprendimai nebuvo keičiami. Pakartotinio svarstymo metu pareiškėjo pageidavimu buvo pateikta medžiaga, konkretizuojanti detaliojo plano sprendinius: parodytas pastatų išdėstymas plane, komplekso vizualinis projektas, insoliacijos brėžinys, atlikta nekilnojamojo turto rinkos analizė nekilnojamojo turto agentūroje ,Aidila“. Teismas planavimo organizatoriaus surengtą pakartotinį viešą parengto teritorijų planavimo dokumento svarstymą su visuomene pripažino esant papildomu viešumą užtikrinančios procedūros veiksmu, reglamentuotu Nuostatų 8 punkte.
Dėl detaliojo plano sprendinių poveikio aplinkai įvertinimo, higieninės ekspertizės.
Teismas pareiškėjo argumentus, jog neatlikta higieninė ekspertizė bei neatliktas ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas taip pat pripažino nepagrįstais.
Teismas nurodė, kad detaliųjų planų rengimo, keitimo, derinimo bei tvirtinimo tvarka, taip pat detaliojo planavimo proceso dalyvių tarpusavio santykiai reglamentuoti aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr.Dl-239 patvirtintose Detaliųjų planų rengimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 27.3 punktą, rengiant detalųjį planą, strateginis teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas tik tuo atveju, kai tą numato įstatymai ir kiti teisės aktai. Nagrinėjamu atveju planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą reglamentuoja Planuojamos ūkinės veikos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. X-258 redakcija, įsigaliojusi nuo 2005 m. liepos 12 d., kadangi poveikio aplinkai vertinimo procedūros pradėtos įsigaliojus šiam įstatymui (paraiška, dokumentai ir duomenys atrankai kompetentingoje institucijoje gauti 2005 m. liepos 28 d. (b.1.94), Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos (ekspertizės) protokolas Nr. E7-37 surašytas 2005 m. rugpjūčio 4 d. (b.1.94-96), Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimas Nr. E7-37 surašytas 2005 m. rugpjūčio 4 d. (b.1.97)). Ginčijamu sprendimu patvirtintu detaliuoju planu planuojama veikla - 60 vietų viešbučių kompleksas ir baras, planuojamos ūkinės veiklos vieta ir adresas - Pamarių g. 18/Žvejų g. l, Priekulės mieste (b.1.94-96). Pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 1 punktą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veikos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą. Šiame sąraše nėra įrašyta planuojama ūkinė veikla - viešbučių kompleksas ir baras. Pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 2 punktą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. To paties įstatymo 2 priedo 12.2 punkte nustatyta, jog poilsio namų ar viešbučių kompleksų už miesto ribų statybai (kai užimamas plotas didesnis kaip 0,5 ha) turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Ginčijamu sprendimu patvirtintu detaliuoju planu planuojamos veiklos vieta - miesto teritorija (Pamarių g. 18/Žvejų g. l, Priekulės mieste) (b.1.19, 94-96, 112), todėl nei atranka, nei Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomi. Tačiau planavimo organizatorius Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui pateikė paraišką bei dokumentus ir duomenis atrankai (b.1.94). Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, atlikęs poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atranką, 2005 m. rugpjūčio 4 d. pateikė išvadą - poveikio visuomenės sveikatai vertinimas neprivalomas (b.1.94-96). Šią išvadą patvirtino 2005 m. rugpjūčio 4 d. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimu Nr. E7-37 (b.1.97). Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, atsakydamas į uždarosios akcinės bendrovės „Vitė“ prašymą, taip pat nurodė, jog planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (b.1.83).
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Klaipėdos rajono filialas 2005 m. rugpjūčio 5 d. Projektavimo dokumentų higieninės ekspertizės protokolu Nr.El-254, atlikus higieninę ekspertizę, pateikė išvadą, jog detaliojo plano sprendiniai atitinka visuomenės sveikatos saugos norminių teisės aktų reikalavimus (b.1.91-92). Ši išvada patvirtinta Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Klaipėdos rajono filialo 2005 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. El-254 „Dėl higieninės ekspertizės išvadų“ (b.l. 93).
Dėl statinių sklype išdėstymo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad detaliajame plane nenumatyti, nepavaizduoti numatomi statyti objektai bei jų išdėstymas. Teismas nustatė, kad rašytine bylos medžiaga (Teritorijų planavimo dokumentų rinkinio 94 lapas) bei proceso dalyvių paaiškinimais įrodyta, jog iki pakartotino viešo aptarimo, įvykusio 2005 m. liepos 21 d., buvo pateikta medžiaga, konkretizuojanti detaliojo plano sprendinius - atlikta statinių vizualizacija. Taigi detaliojo plano sudėtis ir turinys atitinka taisyklių reikalavimus.
Dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atsakymo į skundą.
Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog į pareiškėjo 2005 m. liepos 15 d. skundą Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, kuriame jis nurodė, jog 2005 m. birželio 14 d. pareiškė planavimo organizatoriui nesutikimą dėl žemės sklypo paskirties keitimo, tačiau negavo raštu atsakymo, atsakyta pavėluotai, teismo posėdžio metu patvirtino ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovas (b.l. 180). Teismas pripažino, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija pažeidė teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies bei Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 48 punkto reikalavimus, nustatytu terminu neatsakydama į pareiškėjo skundą. Tačiau, teismo teigimu, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija (Klaipėdos apskrities viršininko administracija), atlikdama teritorijų planavimo dokumento patikrinimą bei rengdama teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą (akto Nr. PL-211) buvo susipažinusi su pareiškėjos 2005 m. liepos 15 d. pateiktu skundu (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovo paaiškinimas (b.1.180)), be to, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T1 1-235 patvirtintas K. R. žemės sklypo detalusis planas bei jo sprendiniai atitinka detaliesiems planams keliamus įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, dėl ko, teismo nuomone, nustatytas pažeidimas negali būti pagrindas panaikinti ginčijamą sprendimą. Teismas pažymėjo, kad nei Teritorijų planavimo įstatymas, nei Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai, nei Detaliųjų planų rengimo taisyklės nenumato valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos įstatymo nustatytu terminu neatsakymo į suinteresuotų asmenų pateiktus skundus teisinių pasekmių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – jo skundą patenkinti. Nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į paaiškinimus, duotus bylos nagrinėjimo metu, nevertino, kokia eiga vyko detaliojo planavimo procesas ir kokie bei kokio turinio dokumentai to proceso metu pareiškėjui buvo pateikiami, lyginant su į bylą pateiktais dokumentais. O tai, apelianto nuomone, ir turėjo esminę reikšmę pareiškėjo teikiamų pasiūlymų, skundų turiniui, prašymams ir pan. Apeliantas teigia, kad jis, vadovaudamasis Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatais, siekė susipažinti su sklypo, esančio Pamarių gt. 18/Žvejų gt.1, Priekulėje, detaliojo planavimo procedūra, teikti pasiūlymus. Nors 2005 m. gegužės 15 d. iš UAB „Trakuva“ gautame pranešime Nr. 05-11 apie galimybę minėtame sklype statyti naujus statinius nebuvo užsiminta, apeliantas teigia, kad, susipažinus su gautomis detaliojo plano kopijomis, jam kilo pagrįstas įtarimas, kad planavimo organizatoriai planuoja ne tik esamų pastatų rekonstrukciją, bet ir naujas statybas. Pateiktame aiškinamajame rašte (b.l. 60-32), 2-juose brėžiniuose (b.l. 63-64) buvo nuorodos apie planuojamus naujus pastatus viešbučiams įrengti, užstatymo tankumo, intensyvumo didinimą, tačiau tokia dokumentacija eksponuojama viešai nebuvo, nors pagal Nuostatų 4 punkto 3 bei 4 dalis tai privalėjo būti padaryta. Nuostatai ar kiti teisės aktai nenumato, jog pagrindiniai detalaus plano dokumentai – aiškinamasis raštas, pagrindinis brėžinys ir kt. galėtų būti pateikiami ir viešai eksponuojami dalimis ar tik dalis jų. Apeliantas pažymi, kad jam pateikti ir viešai eksponuoti dokumentai skiriasi nuo teismui pateiktoje detalaus plano rengimo byloje esančių dokumentų. Apelianto nuomone, 2005 m. birželio 2-16 dienų vieša ekspozicija organizuota nesilaikant teisės aktų reikalavimų, o padaryti pažeidimai yra esminiai, nes visuomenei nebuvo suteikta galimybė susipažinti su pagrindiniais ir esminiais detaliojo plano sprendiniais, įvertinti jų galimą neigiamą poveikį, šiais klausimais pasikonsultuoti su specialistais, pateikti konkrečius pasiūlymus ir po to nustatyta tvarka ginti savo interesus. Esant tokioms aplinkybėms, planavimo organizatorius prieš antrąjį viešąjį svarstymą privalėjo nustatyta tvarka ir terminais surengti dar vieną viešą ekspoziciją tam, kad visi suinteresuoti asmenys galėtų susipažinti su detaliojo plano sprendiniais ir dokumentais ir tik po to detalųjį planą apsvarstyti viešame susirinkime. Apeliantas pabrėžia ir tai, kad detaliojo plano turinį sudarantys dokumentai vienas kitam prieštarauja (pavyzdžiui, detaliojo plano rengimo byloje esančiame aiškinamajame rašte (b.l.78-84) nurodyta, kad numatoma įrengti 18 vietų stovėjimo aikštelę, o pagrindiniame brėžinyje (b.l. 91-93) pavaizduota 16 automobilių stovėjimo vietų, 2005 m. rugpjūčio 4 d. poveikio visuomenės sveikatos vertinimo atrankoje ( b.l. 94-96 ) nurodoma, jog numatoma įrengti 13 vietų automobiliams), taip pat iš detaliojo plano dokumentų neaišku, kokio dydžio kavinės, restorano ar alaus baro salės numatomos įrengti ir koks bus papildomas automobilių stovėjimo vietų poreikis, vieta autobusams nenumatyta, nors aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtinto STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ skirsnio „Automobilių stovėjimo vietų poreikio nustatymas“ lentelėje (eil. Nr. 6.1.) numatyta, kad, įrengiant kavinę, restoraną, alaus barą turi būti papildomai numatyta l vieta automobiliui kiekvienam 15 kv.m. salės ploto, o to paties skirsnio 2.9. punkte nurodyta, kad aikštelėse prie viešbučių būtina numatyti autobusų stovėjimo vietas arba įrengti atskiras jų stovėjimo aikšteles.
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad tai, jog valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdanti institucija laiku neatsakė į jo skundą, nesukelia jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjo teigimu, tokiu būdu jis prarado teisę toliau ginti savo pažeistas teises, taip pat kreiptis ir į teismą (Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalis, Nuostatų 43, 45, 48 punktai). Nurodo, kad, nepaisant pareiškėjo 2005 m. liepos 15 d. pateiktame skunde išdėstytų argumentų, kad pažeidžiamos svarstymo su visuomene procedūros, Klaipėdos apskrities viršininko administracija šių aplinkybių net nepatikrino ir pateikė teigiamą išvadą (b.l. 100), o tai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio l ir 2 punktų reikalavimams.
Apeliantas pažymi, kad pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktą jis turėjo teisę reikalauti, kad būtų atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, ką jis ir darė, tačiau planavimo organizatorius šio prašymo nepaisė.
Apeliantas teigia, kad, kaip matyti iš į bylą pateiktos detalaus plano bylos, aiškinamojo rašto ir pagrindinio brėžinio, ginčijamu detaliuoju planu numatyta ne tik esančių pastatų rekonstrukcija, kam planavimo organizatoriui 2005 m. sausio 19 d. Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriuje išduotos planavimo sąlygos Nr. 204.110, bet ir visiškai nauja statyba – numatoma pastatyti du naujus viešbučių korpusus. Taigi detalaus plano sprendiniai neatitinka planavimo sąlygų. Klaipėdos apskrities viršininko administracija privalėjo reikalauti ištaisyti šiuos pažeidimus (Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 1, 2 punktai).
Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nebuvo įvertinta aplinkybė, jog šalia sklypo, kurio detalus planas ginčijamas, yra neveikiančios Priekulės kapinės, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 67 punktą uždarytųjų (po paskutinio laidojimo - 25 metai) kapinių sanitarinė apsaugos zona yra 100 metrų. Beveik visa planuojama teritorija patenka į šią sanitarinę apsaugos zoną, todėl čia negalima naujų statinių statyba.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas neturėtų būti tenkinamas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teismo sprendimas yra pagrįstas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotas asmuo UAB ,,Vitė“ nurodo, kad su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir paaiškinimai pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotas asmuo UAB ,,Trakuva“ nurodo, kad su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka. Teigia, jog detaliojo plano sprendiniai atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančius įstatymus bei kitus teisės aktus. Pažymi, kad nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas dėl detaliojo plano neatitikimo planavimo sąlygoms. Planavimo organizatorius jau 2004 m. gruodžio 13 d. pateiktame prašyme Klaipėdos apskrities viršininko administracijai išdėstė planavimo tikslus, pateikė sklype esamų pastatų sąrašą, nurodydamas, kad vieną jų planuoja rekonstruoti, o vietoje kitų įrengti viešbučių kompleksą. 2004 m. gruodžio 20 d. pasirašytoje detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų grupės savininkui, valdytojui ar naudotojui sutartyje Nr. 101 nurodomas planavimo tikslas yra - „žemės sklypo būdo keitimas į komercinę (viešbučio komplekso statyba)“. 2005 m. sausio 19 d. parengtose Klaipėdos r. savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 2004.110 nurodoma: pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą į komercinės paskirties sklypą, rekonstruoti esamus statinius viešbučių kompleksui įrengti (t.y. keičiant teritorijos naudojimo būdą privalu keisti ir esamų pastatų paskirtį pritaikant juos naujai veiklai). Tretysis suinteresuotas asmuo taip pat pažymi, kad nepagristas ir nesusijęs su byla apelianto teiginys dėl naujų statinių statybos kapinių sanitarinėje apsaugos zonoje. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 67 punktą uždarytų (po paskutinio palaidojimo - 25 metai) kapinių sanitarinė apsaugos zona yra 100 metru, tačiau kapinės priskiriamos prie komunaliniu objektu. Šių sąlygų XIV skyriuje „Gamybinių ir komunalinių objektu sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos“ reglamentuojama statyba tik gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos ir taršos poveikio zonose (69-72 punktai).
Tretysis suinteresuotas asmuo K. R. atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Apeliacinė instancijos teisme trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB ,,Vitė“ ir UAB ,,Trakuva“ atstovai palaikė savo poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
apeliacinis skundas atmestinas. Pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jo naikinti ar keisti nėra pagrindo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau-ABTĮ) 81, 86, 87 straipsniai).
Asmens teisė į reikalavimo patenkinimą siejama su materialinio teisinio pobūdžio aplinkybėmis, pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo fakto pagrindimu bylos nagrinėjimo iš esmės procese (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Būtinybę šalims įrodyti teisės pažeidimo faktą įtvirtina ABTĮ normų visetas. Įstatymo 23 straipsnis, reglamentuojantis skundo (prašymo) teismui turinį ir formą, įpareigoja pareiškėją jau šioje stadijoje pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, nurodyti kitų įrodymų buvimo vietą (6 punktas). Proceso šalių įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir 57 straipsnio 4 dalyje, tačiau be pareigos įrodinėti, įstatymas suteikia šalims ir teisę įrodinėti (ABTĮ 53 straipsnis). Taigi pagal šias įstatymo nuostatas – įrodinėjimas yra ir asmens teisė ir pareiga.
Teismo pareiga – ištirti ir įvertinti visas bylos aplinkybes, konstatuojant ar paneigiant pareiškėjų teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (ABTĮ 57 straipsnio 1 ir 6 dalys). Pirmos instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos faktinius duomenis padarė išvadą, kad ginčijamu atsakovo sprendimu patvirtintas trečiojo suinteresuoto asmens K. R. sklypo detalusis planas pareiškėjo teisių nepažeidžia. Kolegija sutinka su tokia teismo išvada, nes pareiškėjas (apeliantas) neįrodė savo teisių pažeidimo fakto.
Pareiškėjas sieja savo teisių pažeidimą su teisės normų, reglamentuojančių visuomenės dalyvavimą viešo detaliojo planavimo procese, pažeidimu bei neatliktu detaliojo planavimo sprendinių poveikio aplinkai vertinimu.
Teritorijų planavimą, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teises ir pareigas šiame procese reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas (Lietuvos Respublikos 2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962, įsigaliojusio nuo 2004 m. gegužės 1 d.) (Žin., 2004, Nr. 21-617) redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 ,,Dėl visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 904, įsigaliojusio nuo 2004 m. liepos 21 d. (Žin., 2004, Nr. 112-4189) redakcija), Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. D1-239 ,,Dėl detalių planų rengimo taisyklių patvirtinimo“, 1996 m. rugpjūčio 15 d. Planuojamos ūkinės veiklos vertinimo įstatymas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmos instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus ir konkrečias teisės normas.
Teritorijų planavimo įstatymas reglamentuoja teritorijų planavimą, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teises ir pareigas šiame procese. Teritorijų planavimas apibrėžiamas kaip procedūra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, žemės naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, miško ir vandens naudmenų, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti (2 straipsnio 31 punktas). Iš šio apibrėžimo ir teritorijų planavimo tikslus apibrėžiančių nuostatų (3 straipsnis) darytina išvada, kad teritorijų planavimas – tai fizinių, juridinių asmenų veiklos teritorinis organizavimas, kuriuo siekiama užtikrinti viešąjį interesą - racionalų teritorijos panaudojimą specifiniu būdu - nustatant ar formuojant tam tikrų teritorijų juridinį statusą, kuris išreiškiamas įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose dokumentuose, kuriuose raštu ir grafiškai užfiksuojamos žinios apie teritoriją, žemės sklypus arba jų grupes, jų tvarkymo ir plėtojimo reikmes, sąlygas bei tvarką. Teritorijų planavimo įstatymas nustato trys tokio planavimo rūšis – bendrąjį, specialųjį ir detalųjį. Šioje byloje yra aktualus detalusis planavimas. Minėtas įstatymas jį apibrėžia kaip savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo riboms nustatyti, naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms nustatyti, pakeisti arba panaikinti (2 straipsnio 4 punktas). Tai reiškia, kad detalusis planavimo procesas visada nukreiptas į konkretų žemės sklypą ar jų grupes ir šio proceso metu detaliojo planavimo dokumentuose įtvirtinami nustatantys veiklos žemės sklype sąlygas, teises ir prievoles sprendiniai (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos) (2 straipsnio 3 punktas).
Ginčijamu atsakovo sprendimu patvirtintas konkretaus žemės sklypo, K. R. valdomo nuomos pagrindais, detalusis planas, keičiant nustatytą žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimą, esamų statinių rekonstrukcijai viešbučių kompleksui įrengti (Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Įstatymo 27 straipsnis reikalauja, kad prieš teikiant tvirtinti, detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti nustatyta tvarka apsvarstyti; suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų registre, bei turi turėti planavimo sąlygas išdavusių institucijų motyvuotas išvadas dėl parengtų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių derinimo; patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje 1 dalies 1-3 punktai). Tam, kad detalusis planas būtų pateiktas tvirtinti, privaloma teigiama valstybinę teritorinę planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvada (27 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 26 straipsnio 3 dalis nurodo, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams, kitiems teisės aktams. Atsakovas, tvirtindamas detalųjį planą, privalėjo patikrinti ir įvertinti ar detaliojo planavimo procedūra ir jos pasekmėje parengtas detalusis planas atitiko visus tokiam planavimui keliamus reikalavimus, neapsiribojant vien tik formaliu pagrindu – esama teigiama išvada. Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad jis nekonstatavo detaliojo planavimo procedūros pažeidimų. Pirmos instancijos teismas su tuo sutiko. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta tokią išvadą pagrįsta.
Pareiškėjas, kaip greta esančio planuojamo sklypo savininkas, suinteresuotas, kad ginčo sklype planuojama veikla nepažeistų jo teisių ir teisėtų interesų, o detalaus palandimo procedūra būtų skaidri. Tokiam tikslui įgyvendinti Teritorijų planavimo įstatymas numato detaliojo teritorijų planavimo proceso baigiamajame etape teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadiją - viešą svarstymą (25 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teritorijų planavimo viešumą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymo septintas skirsnis (30- 3 straipsniai), kurie nustato suinteresuotų asmenų teises: žinoti apie tokį planavimą, jame dalyvauti nustatyta tvarka ir terminais, teikti pasiūlymus, gauti į juos atsakymus ir ginti savo pažeistas teises. Įstatyme nustatytos ir valstybės institucijų, planavimo organizatorių pareigos, užtikrinant teritorijos planavimo viešumo procedūrą dėl planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų skelbiamo būdo, greta planuojamos teritorijos esančių nekilnojamųjų daiktų savininkų informavimo, teikiamų susipažinti dokumentų ir jų viešo eksponavimo termino, susipažinimo su parengtu planavimo dokumentu ir jo svarstymo tvarką, vietą ir laiką paskelbimo visuomenės informavimo priemonėse ir kito nekilnojamojo turto savininkams. Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnis, reglamentuojantis visuomenės pasiūlymų teikimą, numato pasiūlymų dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikimą raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Numatyta ir planavimo organizatorius pareiga, išnagrinėjus visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengti priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinančią medžiagą kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikti teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms, o pasiūlymus pateikusiems asmenims motyvuotai atsakyti raštu. Numatyta, kad atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per mėnesį nuo jo gavimo dienos, kuri per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos turi pateikti motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas žinojo apie detalaus plano viešą svarstymą, jame dalyvavo ir teikė pasiūlymus, tačiau mano, kad viešumo procedūra buvo šiurkščiai pažeista, nes jam neatsakyta į pasiūlymus, o į vieną, nors ir atsakyta neigiamai, tačiau pavėluotai, taip sutrukdant kreiptis į teismą.
Kaip jau minėta, visuomenės pasiūlymų teikimo ir ginčų nagrinėjimo tvarka nustatyta Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnyje, o taip pat Lietuvos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarime Nr. 1079 ,,Dėl visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų patvirtinimo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 904, įsigaliojusio nuo 2004 m. liepos 21 d. (Žin., 2004, Nr. 112-4189) redakcija), 9-10 punktai. Visose šiose nuostatose įtvirtina planavimo organizatoriaus pareiga registruoti teikiamus pasiūlymus ir visus juos kartu su plano rengėju išnagrinėti, apsvarstyti, aptarti, įvertinti, sprendimu priimti arba atmesti atsakyti pasiūlymus pateikusiems asmenims raštu per 10 darbo dienų po viešo susirinkimo ar jų svarstymo dienos (nurodydamas pasiūlymų atmetimo motyvus, jeigu jie atmesti). Toks atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančiai institucijai. Ginčijamu atveju skundas turėjo būti paduotas Klaipėdos apskrities viršininko administracijai (Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas), kurios sprendimas galėjo būti skundžiamas teismui įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju taikytinos Viešo administravimo įstatymo nuostatos. Teritorijų planavimo įstatymas ir minėtas Vyriausybės nutarimas tiesiogiai nenurodo apskundimo tvarkos tuo atveju kai planavimo organizatorius neatsako į pasiūlymą, tačiau sisteminis teisės aktų normų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad toks apskundimas taip pat reglamentuotas ir įtvirtintas teisės normose, reglamentuojančiose valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą. Šią funkciją atliekančioms institucijoms priskirta tikrini ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, ar atliktos visos teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo, derinimo procedūros ir sprendiniai atitinka šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, o taip pat Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytuose nuostatuose nustatyta tvarka nagrinėti ir spręsti ginčus dėl teritorijų planavimo procesų ir procedūrų tvarkos pažeidimų (Įstatymo 35 straipsnis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 ,,Dėl Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 867, įsigaliojusio nuo 2004 m. liepos 16 d. redakcija) 20.4 ir 40 punktai nustato, kad teritorijos planavimo priežiūrą vykdanti institucija nagrinėja pagal kompetenciją fizinių ir juridinių asmenų prašymus (skundus) teritorijų planavimo klausimais ne tik Teritorijų planavimo įstatymo, bet ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945) nustatyta tvarka. Pastarasis kaip tik ir numato neveikimo apskundimą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pateikė pasiūlymus teritorijos planavimo organizatoriui 2005 m. birželio 14 d. (b. l. 25), kurį minėtas asmuo tą dieną ir gavo, tačiau nustatytu terminu neatsakė. Pareiškėjas šį neveikimą skundė Klaipėdos apskrities viršininko administracijai 2005m. liepos 14 d. skundu, paduodamas jį liepos 15 d. (b. l. 29), t. y. pasinaudojo Viešo administravimo ir įstatymo ir teritorijų planavimą reglamentuojančiomis nuostatomis, tačiau, negavęs atsakymo, tokio neveikimo įstatymo nustatyta tvarka neskundė. Byloje yra 2005 m. liepos 21 d. pateiktos planavimo organizatoriui pastabos (b. l. 32), į kurias taip pat nėra atsakymo. Tokio neveikimo pareiškėjas nustatyta tvarka taip pat neskundė. Vertinant trečiųjų suinteresuotų asmenų padaryto procedūrinio pažeidimo šiurkštumą ir jo įtaką atsakovo sprendimui, kartu vertintina ir paties pareiškėjo veika (neveikimas), t.y. tai, kad jis nebuvo aktyvus, nesinaudojo jam įstatymų suteiktomis teisėmis nustatyta tvarka ir terminais skųsti teritorijos planavimo organizatoriaus ir priežiūrą vykdančios institucijos neveikimą, tinkamai neginė savo pažeistos subjektinės teisės.
Kolegija daro išvadą, kad atsakovas neturėjo nei teisinio nei faktinio pagrindų nepatvirtinti detalaus plano vien dėl to, kad pareiškėjui nebuvo atsakyta į jo pareikštas pastabas viešo svarstymo procedūros metu, kai nebuvo atitinkamų institucijų (priežiūrą vykdančios institucijos, teismo) sprendimų, patvirtinančių tokį pažeidimo faktą. Pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad neatsakymas į pareiškėjo skundą nėra pagrindas panaikinti ginčijamą įsakymą.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos išvada ir dėl pareigos atlikti detaliojo plano sprendinių poveikio aplinkai įvertinimą, ekspertizę. Teismas tinkami taikė ir aiškino teisės aktus ir jų normas (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalis, Detaliųjų planų rengimo taisyklės, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 7 straipsnis, 2 priedo 12.2 punktas), teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo sklype planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.
Rašytiniu įrodymu (Higienos ekspertizės protokolu) paneigtas ir pareiškėjo teiginys, kad neatlikta planuojamos ūkinės veiklos higienos ekspertizė. Jos išvadų apeliantas neginčija.
Apeliaciniame skunde apeliantas iš esmės cituoja teisės aktus ir jų normas, reglamentuojančius detalųjį planavimą, ir reiškia nesutikimą su detalaus plano dokumentų viešojo svarstymo procedūra. Apeliantas įžvelgia prieštaravimus dėl detaliajame plane suplanuotoje automobilių aikštelėje įrengiamų automobilių vietų kiekio, teigdamas, kad jam neaišku, kokio dydžio bus restorano, baro, kavinės salių dydis ir koks bus būtinas automobilių kiekio poreikis. Mano, kad nuo to priklauso neigiamo poveikio aplinkai vertinimas. Kolegija teigia, kad visi šie teiginiai susiję su detaliojo plano sprendinių viešuoju svarstymu. Kaip jau minėta, pretenzijoms dėl viešojo svarstymo procedūrų numatyta ikiteisminė, o po to ir teisminė ginčo sprendimo tvarka, kuriomis apeliantas tinkamai nepasinaudojo.
Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo naują atsakovo sprendimo nepagrįstumo argumentą, kuriuo nebuvo grindžiamas jo neteisėtumas pirmos instancijos teisme - tai, kad detaliojo plano sprendiniai neatitinka planavimo sąlygų. Kolegija neįpareigota vertinti naujų pagrindų, nenurodytų ir nenagrinėtų pirmos instancijos teisme (ABTĮ 130 straipsnio 5 dalis).
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo dar vieną naują argumentą, darantį, jo įsitikinimu, ginčijamą sprendimą neteisėtu. Tai, kad kitoje Žvejų gatvės pusėje yra kapinės, kurioms būtina 100 m sanitarinė apsaugos zona, o beveik visa planuojama teritorija patenka į šią zoną. Byloje nėra duomenų, kad kapinių teritorija yra apelianto nuosavybė. Pagal ABTĮ 5 straipsnio nuostatas, kiekviena suinteresuotas subjektas turi teisę kreiptis į teismą tik dėl savo pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo. Siedamas reikalavimą su jam nepriklausančios teritorijos (kapinių) režimo pažeidimu, apeliantas imasi ginti viešą interesą, t.y. naudojasi teise, kuri jam nesuteikta (ABTĮ 56 straipsnis).
Išnagrinėjusi ir įvertinusi visą bylą teisėjų kolegija pabrėžia, kad ginčijamo sprendimo panaikinimas galimas dėl tik akivaizdaus, betarpiškai kliudžiusio asmeniui įgyvendinti įstatymo nustatytas teises ar teisėtus interesus, pažeidimo. Apeliantas tokių nenurodė, t.y. nepateikė pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad gretimo sklypo detaliuoju planavimu pažeidžiamos jo teisės, pablogės gyvenimo sąlygos jo turimame sklype.
Pirmos instancijos teismo išvados dėl bylos aplinkybių vertinimo - teisingos.
Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentas nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.