Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-06-26 · Civilinė byla Nr. e2A-762-565/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-26
Bylos Nr.
e2A-762-565/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-46202-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jadvyga Mardosevič, Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė
Atsakovas
UAB „Alitransa“
Ieškovas
UAB „Transeita Logistics“
Kategorijos
  • 2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-762-565/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-46202-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2.; 2.6.26.; 3.3.1.18.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Alitransa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Transeita Logistics“ ieškinį atsakovui UAB „Alitransa“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Transeita Logistics“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Alitransa“, prašydamas pripažinti 2016 m. spalio 10 d. atsakovo atliktą įskaitymą negaliojančiu, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 2 242,20 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad 2016 liepos 1 d. šalys sudarė užsakymą krovinio pervežimui Nr. 16-06-14, kuriuo ieškovas įsipareigojo nuvežti atsakovo krovinį nurodytu maršrutu ir perduoti nurodytam gavėjui, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 2 000 Eur atlyginimą. 2016 m. rugsėjo 15 d. šalys sudarė užsakymą krovinio pervežimui Nr. 16-09-01, kuriuo ieškovas įsipareigojo nuvežti atsakovo krovinį nurodytu maršrutu ir perduoti nurodytam gavėjui, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 1 200 Eur atlyginimą. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai. 2016 m. spalio 15 d. ieškovas gavo 2016 m. spalio 10 d. atsakovo pranešimą apie įskaitymą, kuriuo atsakovas informavo ieškovą, kad ieškovas, vykdydamas 2016 m. rugsėjo 15 d. užsakymą krovinio pervežimui Nr. 16-09-01, prarado dalį krovinio. Dėl to krovinio gavėjas patyrė 2 242,20 Eur nuostolį, kurį atsakovas atlygino. Todėl atsakovas ieškovui mokėtiną 3 200 Eur atlyginimą už pervežimo paslaugas įskaitė į 2 242,20 Eur nuostolius, patirtus dėl dalies krovinio praradimo. Krovinio gavėjas pastebėjo, kad trūksta dalies krovinio, vežto pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. šalys sudarė užsakymą krovinio pervežimui Nr. 16-09-01, ir tai įrašė tarptautiniame krovinių gabenimo važtaraštyje, taip pat nurodė, kad vairuotojo kaltės nėra. Taigi, dėl dalies krovinio praradimo ieškovo kaltės nėra.Atsakovas UAB „Alitransa“ su ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 15 d. užsakymas krovinio pervežimui Nr. 16-09-01 nebuvo įvykdytas tinkamai, nes dalis krovinio buvo parasta. Krovinio dalies paradavimo faktą patvirtina tiek krovinio gavėjo įrašas tarptautiniame krovinių gabenimo važtaraštyje, tiek krovinio priėmimo aktas. Krovinio dalies praradimu padarytą žalą patvirtina nuostolių apskaičiavimo aktas. Įrašas tarptautiniame krovinių gabenimo važtaraštyje apie vairuotojo kaltės nebuvimą padarytas krovinio gavėjo sandėlininko, neturinčio įgaliojimų krovinio gavėjo vardu spręsti dėl pretenzijų tretiesiems asmenims pagrįstumo, prašant tokį įrašą padaryti ieškovo vairuotojui. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl dalies krovinio praradimo nėra ieškovo kaltės. Todėl atsakovas turėjo teisę atlikti priešpriešinių prievolių įskaitymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nurodė, kad, esant šalių ginčui dėl krovinio dalies dingimo aplinkybių, be to, ieškovui remiantis aplinkybe, jog atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad jis būtų atlyginęs krovinio gavėjui nuostolius dėl dalies krovinio praradimo, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad ieškovas yra atsakovo skolininkas dėl nuostolių, padarytų dalies krovinio paradimu. Todėl teismas pripažino negaliojančiu 2016 m. spalio 10 d. atsakovo atliktą įskaitymą. Teismas sprendė, kad atsakovas, nepagrįstai atlikdamas įskaitymą, liko skolingas ieškovui 2 242,20 Eur už vežimo paslaugas. sumą už atliktą transportavimo paslaugą. Todėl teismas priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 2 242,50 Eur skolą už vežimo paslaugas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas UAB „Alitransa“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas neturėjo teisės atlikti įskaitymo, nes ieškovo vairuotojo kaltė dėl dalies krovinio dingimo yra neįrodyta. Esant CMR Konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje nustatytai vežėjo kaltės prezumpcijai, atsakovui nereikia įrodinėti ieškovo kaltės dėl dalies krovinio dingimo. Ieškovas yra atsakingas už dalies krovinio praradimą, kol neįrodo, kad dėl to nėra jo kaltės. Ieškovas savo reikalavimą pripažinti įskaitymą negaliojančiu grindė aplinkybe, kad tarptautiniame krovinių gabenimo važtaraštyje krovinio gavėjo atstovo padaryta žyma „20 dėžių trūkumas, vairuotojo kaltės nėra“ neva patvirtina, jog ieškovas nėra atsakingas dėl dalies krovinio praradimo. Atsakovas nurodė, kad toks įrašas važtaraštyje nepaneigia CMR Konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje nustatytos vežėjo kaltės prezumpcijos ir nepanaikina vežėjo (ieškovo) atsakomybės. Teismui buvo pateiktas krovinio gavėjo 2017 m. sausio 9 d. raštas, kuriame nurodytos tokio turinio įrašo aplinkybės. Tačiau teismas atsakovo argumentus ignoravo. Sprendimo motyvuojamoji dalis neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų. Dėl atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu atsakovo nurodytų aplinkybių teismas nepasisakė, pateiktų įrodymų vertinimo neatliko. Tad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas – sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).Ieškovas UAB „Transeita Logistics“ nesutiko su atsakovo apeliaciniu skundu. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.Byloje yra pateiktas rašytinis prima facie įrodymas – tarptautiniame krovinių gabenimo važtaraštis. Šiame važtaraštyje krovinio gavėjas įrašė pastabą, kuria vežėjas buvo atleistas nuo atsakomybės, t. y., važtaraštyje yra įrašyta, kad yra nustatytas krovinio trūkumas, vairuotojas nekaltas. Važtaraštyje įrašai laikomi teisingais, kol nėra nenuginčyti. Taigi, ieškovo atsakomybės prezumpcija buvo paneigta paties krovinio gavėjo, kuris nurodė, kad vežėjas dėl krovinio dingimo nekaltas. Ieškovas negali sutikti su argumentu, kad byloje nėra ginčo dėl nuostolio dydžio. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad prarasto krovinio vertė buvo apskaičiuota nesilaikant CMR konvencijos 23 straipsnio reikalavimų. Atsakovas neįrodė, kad nuostolis buvo apskaičiuoti pagal CMR konvencijos 23 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

13. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2016 liepos 1 d. šalys sudarė užsakymą krovinio pervežimui Nr. 16-06-14, kuriuo ieškovas įsipareigojo nuvežti atsakovo krovinį nurodytu maršrutu ir perduoti nurodytam gavėjui, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 2 000 Eur atlyginimą. 2016 m. rugsėjo 15 d. šalys sudarė užsakymą krovinio pervežimui Nr. 16-09-01, kuriuo ieškovas įsipareigojo nuvežti atsakovo krovinį nurodytu maršrutu ir perduoti nurodytam gavėjui, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 1 200 Eur atlyginimą.

14. Tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje Nr. T69, pagal kurį buvo vežtas pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. užsakymą krovinio pervežimui Nr. 16-09-01 ieškovui perduotas vežti krovinys, krovinio gavėjas padarė įrašą: „trūksta 20 vietų, vairuotojo kaltės nėra“. 2016 m. spalio 4 d. atsakovas pateikė ieškovui pretenziją dėl 2 242,20 Eur nuostolio, padaryto dalies krovinio praradimu, atlyginimo. 2016 m. spalio 10 d. pranešimu dėl įskaitymo atsakovas pranešė ieškovui, kad į ieškovo atlygintiną 2 242,20 Eur nuotolį įskaito 2 242,20 Eur atsakovo mokėtiną atlyginimą ieškovui už vežimo paslaugas.

15. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 str. įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71/2018 ir kt.). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2016 ir kt.).

16. Atsakovas savo prievolę sumokėti ieškovui 2 242,20 Eur užmokesčio už vežimo paslaugas dalį įskaitė į ieškovo prievolę atlyginti atsakovui 2 242,20 Eur nuostolį už dalies krovinio praradimą. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo prievolės atlyginti atsakovui 2 242,20 Eur nuostolį už dalies krovinio praradimą egzistavimo. Pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – CMR konvencija) 17 str. 1 d. vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio parradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už krovinio praradimą, sužalojimą ar pavėluotą pristatymą, jei jis įrodo bent vieną iš pagrindų, nurodytų CPK konvencijos 17 str. 2, 4 d. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad krovinio perdavimo krovinio gavėjui metu buvo nustatytas dalies krovinio trūkumas. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar yra pagrindas taikyti ieškovui atsakomybę už dalies krovinio praradimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė ir nevertino, ar atsakovas yra atlyginęs krovinio gavėjui nuostolius dėl dalies krovinio praradimo ir turi atitinkamo dydžio reikalavimo teisę į ieškovą (CMR konvencijos 37 str., CK 6.280 str. 1 d.). Taigi, pirmosios instancijos teismas netyrė įskaitymo pagrįstumo, apsiribojęs konstatavimu, kad, esant šalių ginčui dėl krovinio dingimo aplinkybių, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad ieškovas yra atsakovo skolininkas.

17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, netirdamas įskaitymo pagrįstumo, neatskleidė bylos esmės. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Šiuo atveju bylos nagrinėjimas iš naujo apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos esmės – apeliacinės instancijos teismas nagrinėtų reikalavimus, kurių nenagrinėjo ir neišsprendė pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju apeliacijos dalyku taptų ne pirmosios instancijos teismo sprendimas, o šalių teisinis ginčas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjos Rūta BurdulienėJadvyga MardosevičNeringa Švedienė