Kauno apylinkės teismo nuosprendis

E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, 9 klasių išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), teistas du kartus: 1) 2015-07-10 Kėdainių r. apyl. teismo pagal BK 140 str. 2 d. (už dvi nusikalstamas veikas) ir BK 140 str. 3 d. - 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimu, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2) 2015-12-08 Kėdainių r. apyl. teismo pagal BK 140 str. 2 d., vadovaujantis BK 64 str. - subendrinus su 2015-07-10 Kėdainių r. apyl. teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi - 9 mėn. laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (sugyventinės sveikatos nežymiu sutrikdymu),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017-07-22 apie 16.30 val., E. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia dešine ranka sugriebęs savo šeimos narei – sugyventinei M. Š. už plaukų, išrovė plaukų kuokštą, po to ranka sudavė vieną kartą jai į veidą, padarydamas poodinę kraujosruvą smakre, taip šiais smurtiniais veiksmais sukėlė M. Š. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad M. Š. yra jo sugyventinė, kartu gyvena virš dviejų metų. Patvirtino, kad 2017-07-22 apie 16.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui buvo sugriebęs sugyventinei už plaukų, šiek tiek plaukų išrovė, po to sudavė jai vieną kartą į skruostą. Supranta, kad sukėlė sugyventinei fizinį skausmą. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Prieš sugyventinę smurtauja antrą kartą. Pripažino, kad jei jį kas užkabina kai jis būna neblaivus, pasidaro agresyvus.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai nukentėjusiosios parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusi M. Š. parodė, kad E. K. yra jos sugyventinis, su juo gyvena du metus. 2017-07-22 abu vartojo alkoholį. Apie 16.30 val. neblaivus E. K. ranka sugriebęs jai už plaukų. Ji bandė ištrūkti, muistėsi, tada jis išrovė plaukų kuokštą. Po to ranka sudavė vieną kartą jai į smakrą. Jai skaudėjo, ji ėmė garsiai rėkti ir E. K. ją paleido. Ji išbėgo iš namų, lauke paskambino į policiją. E. K. jokių pretenzijų neturi. Norėjo, kad policija ją tik apgintų, pareiškimo nerašė. Nori, kad E. K. išsikraustytų ir gyventų atskirai.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad kaltinamasis išpešė jai plaukų kuokštą ir sudavė į smakrą, dėl ko yra likusi kraujosruva. Nurodė, kad abu kalti, nes abu gėrė. Nori, kad kaltinamasis išsikeltų ir gyventų atskirai, nenori, kad jis būti pasiųstas į pataisos namus.

Nukentėjusioji M. Š. apžiūrai pateikė plaukų kuokštą, kuris buvo apžiūrėtas ir pridėtas prie baudžiamosios bylos (b. l. 30-37).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G2055/2017(02) nurodyta, kad M. Š. dėl poodinės kraujosruvos smakre padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (b. l. 43).

Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą M. Š. paaiškino, jog ją sumušė sugyventinis E. K.. Ant nukentėjusiosios veido buvo matyti kraujosruvos, kambaryje mėtėsi išpešti plaukai, matėsi grumtynių pėdsakai, išvartyti daiktai, sudaužyti baldai (b. l. 21).

M. Š. nustatytas neblaivus 1,95 promilės, E. K. nustatytas neblaivumas 3,35 promilės (b. l. 53).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra ir paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, nustatyta, kad 2017-07-22 apie 16.30 val., E. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia dešine ranka sugriebęs savo šeimos narei – sugyventinei M. Š. už plaukų, išrovė plaukų kuokštą, po to ranka sudavė vieną kartą jai į veidą, padarydamas poodinę kraujosruvą smakre, taip šiais smurtiniais veiksmais sukėlė M. Š. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, kurie kartu gyvena apie dvejus metus, veda bendrą ūkį, jie laikytini šeimos nariais.

Nustatyta, kad kaltinamasis aplinkybėse nurodytu laiku tyčia smurtavo savo sugyventinės atžvilgiu ir savo smurtiniais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis atliko visus kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu. Kaltinamojo kaltę įrodo ištirti nukentėjusios M. Š. parodymai, kuriais ji patvirtino, kad kaltinamasis – sugyventinis, smurtavo jos atžvilgiu. Kaltinamojo kaltę patvirtina ištirti rašytiniai įrodymai - teismo medicinos specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajai nežymiai sutrikdyta sveikata, galėjo būti sukeltas fizinis skausmas; nukentėjusiosios pateiktas apžiūrai daiktinis įrodymas - plaukų kuokštas; policijos pareigūno tarnybinis pranešimas.

Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų akivaizdžiai fiziškai silpnesnei nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl E. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. (sugyventinės sveikatos nežymus sutrikdymas, fizinio skausmo jai sukėlimas).

Kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, žinojo, kad išgėręs pasidaro agresyvus, ką įrodo ir jo teistumų priešistorė, todėl prieš vartodamas alkoholį privalėjo įvertinti tai, koks tampa būdamas neblaivus. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo gebėjimą orientuotis, be nukentėjusiosios ištirtų parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai, kuriais jis pakankamai aiškiai nurodė įvykio aplinkybes. Todėl kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, tačiau atsižvelgiant į jo elgesio priešistorę, į tai, kad kaltinamasis smurtauja nuolat, negalima daryti išvados, kad gailėtųsi nuoširdžiai. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis, bei būdamas recidyvistu.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl nepateisinamo pykčio, prieš fiziškai silpnesnę moterį; į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių, bet yra atsakomybę sunkinančios aplinkybės; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (b. l. 92-114): teistas du kartus už analogiškus nusikaltimus - pirmą kartą už kitos sugyventinės sumušimą per du kartus ir mažamečio – šešerių metų amžiaus vaiko sumušimą ir kaip matyti iš nuosprendžio - sugyventinę kaltinamasis taip pat tąsė už plaukų, smaugė, mušė kumščiu suduodamas į veidą ir pan., vaikui sudavė taip, kad ant veido liko kraujosruva, antrą kartą nuteistas už šioje byloje nukentėjusiąją pripažintos sugyventinės M. Š. sumušimą: nukentėjusiąją smaugė, mušė kumščiu į veidą, ant jos veido padarydamas ne vieną kraujosruvą, paskutiniu nuosprendžiu paskirta bausmė neatlikta, veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką taip pat padarė būdamas neblaivus, bausmės vykdymo atidėjimo laiku, turėdamas neišnykusį teistumą, praeityje baustas ir administracinėmis nuobaudomis, kurias padarė būdamas neblaivus, neįrašytas į Priklausomybės ligų kabineto įskaitą, dirbantis, sveikas, pagal teismo sprendimą privalo išlaikyti nepilnametį vaiką (duomenys iš LITEKO).

Kadangi kaltinamasis išvadų nepadarė, turėdamas neišnykusį teistumą už analogišką (-us) nusikaltimą (-us), vėl padarė tokį patį nusikaltimą, teismas mano, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas už nusikaltimą sistemingai smurtaujančiam kaltinamajam skiriant straipsnio sankcijoje numatytą terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50, 56 str.), remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais (BK 54 str. 3 d.), nepriklausomai nuo to, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas sunkių pasekmių su kaltinamuoju kartu girtavusiai nukentėjusiajai nesukėlė, atsižvelgiant ir į nukentėjusiosios poziciją, į tai, kad kaltinamasis privalo teikti išlaikymą vaikui, bausmę skiriant mažesnę, nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.) ir dalinio sudėjimo būdu subendrinat su 2015-12-08 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (BK 64 str.), į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitant abejose bylose laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką (BK 66 str.) ir bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus, nes nebėra jokio pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslas kaltinamajam dar galėtų būti pasiektas neskiriant jam realaus bausmės atlikimo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Kito žmogaus mušimas, žeminimas, gąsdinimas, kaltinimas, bandymas kontroliuoti, manipuliavimas - tipiškas smurtautojo elgesys. Smurtautojas fizinį, psichologinį smurtą naudoja todėl, kad tik žemindamas ir kontroliuodamas kitus pats gali pasijusti vertingas, galingas ar stiprus. Tačiau tai apgaulingas suvokimas, nes smurtautojas – asmuo, turintis psichologinę problemą. Galimai tokį elgesio modelį smurtautojas matė savo tėvų šeimose arba patys buvo smurto aukos. Kadangi smurtautojas dažniausiai smurtauja prieš už jį silpnesnius asmenis, jis jaučia gėdą, jaučiasi nepilnavertis, tačiau nežino išeities, o bandydamas save kaip nors pateisinti, jis ir toliau elgiasi neteisėtai. Kadangi smurtautojų savivertė yra žema, dažnai jiems labai svarbus kitų žmonių įvertinimas, pripažinimas, geras įvaizdis, todėl artimoje aplinkoje smurtaujantys žmonės visuomenėje nori pasirodyti nepriekaištingais. Taip pat smurtautojas dažniausiai save pateikia kaip auką, todėl manipuliuodamas, siekdamas prisidengti gerais tikslais, žmones, prieš kuriuos jis smurtauja, smurtautojas priverčia jaustis atsakingais ir kaltais dėl to, kas vyksta. Tačiau smurtautojas turi suvokti, kad smurtas kito žmogaus atžvilgiu neleis jam pasijusti nei stipriu, nei visaverčiu, nes smurto aukos jį niekins ir jo nekęs. Smurto pagalba smurtautojui nepavyks išspręsti savo nepilnavertiškumo bėdos. Smurtautojui reikalingas pagalba. Problemos išviešinimas ir bausmė taip pat yra pagalba smurtautojui. Ilgą laiką auka, gyvendama su smurtaujančiu asmeniu, jaučiasi bejėgė ką nors pakeisti, neteisingai verčiama jaustis kalta dėl visko, kas vyksta šeimoje, todėl pirmoji ir vienintelė išeitis aukai - kreiptis į teisėsaugos institucijas, nes smurtautojas bijo viešumo, kitaip smurtaujančio asmens sustabdyti nėra jokios galimybės.

Kaltinamasis, būdamas psichiškai sveikas, privalo suvokti, kad smurtaujantis asmuo gali pakeisti savo elgesį, tačiau tik pripažindamas turintis problemą ir kreipdamasis pagalbos į specialistus. Smurto auka neprivalo savęs laikyti kalta ar išprovokavusią smurtautoją, nes problemą turi ne nukentėjęs asmuo, o kaltinamasis. Todėl, siekdamas sudaryti sąlygas kaltinamajam sąmoningai, o ne dėl to, kad priemonė yra prievartinio pobūdžio, dar kartą pabandyti spręsti savo psichologines problemas, teismas kartu su bausme kaltinamajam skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis šioje byloje sulaikytas/suimtas nuo 2017-07-22 (b. l. 56, 87-89).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis antrą kartą padarė smurtinį nusikaltimą prieš tą patį šeimos narį, nusikaltimą padarė bausmė vykdymo atidėjimo laiku, turi neišnykusį teistumą, nuteistas realia bausme, tai yra darant išvadą, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p., ), be to, atsižvelgiant į tai, kad už nusikaltimą, už kurio padarymą kaltinamasis pripažįstamas kaltu šiuo nuosprendžiu, įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 str. 8 d.), kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, pratęsti ir palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nes švelnesnėmis kardomosio­mis priemonėmis, teismo įsitikinimu, nėra galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, kurias siekiama užtik­rinti ne tik kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio vykdymą, bet ir siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, siekiant užtikrinti nukentėjusio asmens saugumą, teisę gyventi saugioje ir ramioje aplinkoje.

Daiktinis įrodymas. Plaukų kuokštas, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus ir toliau paliktinas saugoti prie bylos.

Proceso išlaidos. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos už kaltinamojo gynybą, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis proceso eigoje buvo suimtas, dėl ko gynėjo dalyvavimas buvo būtinas - valstybei nepriteistinos. Pašto išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui – sugyventinei), ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę 1/3 mažinti ir galutinę bausmę paskirti - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2015 m. gruodžio 8 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimą;

bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę: E. K. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (teismas išaiškina, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jam paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).

Terminuotą laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Terminuotos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2017-07-28.

Į terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2015-11-25 iki 2015-11-27 ir šioje byloje nuo 2017-07-22 iki 2017-07-28 (1:1).

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti.

Daiktinį įrodymą - plaukų kuokštą, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus ir toliau palikti saugoti prie bylos.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).