Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Audrius Sadauskas, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aldonos Jaugelienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis profesinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, turintis II grupės neįgalumą, gyvenantis Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – mamai S. B., būtent, 2016 m. balandžio 3 d., apie 21.30 val., Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia metė televizorių į nukentėjusiąją S. B., juo pataikydamas nukentėjusiajai S. B. į koją ir padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - kraujosruvą kairės šlaunies išoriniame paviršiuje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. B. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (36, 38 b. l.), kuriuose nurodyta, kad jis savo kaltę pripažįsta visiškai, parodė, kad serga lėtine šizofrenija, dėl ko periodiškai yra gydomas psichiatrinėje ligoninėje. Su savo motina S. B. gyvena nuo pat gimimo, sutaria gerai, retkarčiais pasibara, nes jis vartoja alkoholį, o mama pyksta ant jo. 2016-04-03, apie 21.30 val., žiūrėjo televizorių, o mama tuo metu gulėjo lovoje. Tarp jų kilo ginčas, nes jis norėjo dar alaus, o mama atsisakė jam duoti pinigų. Jis tiksliai visos konflikto eigos neatsimena, tik žino, kad susinervino ir supyko ant mamos. Paėmęs televizorių jis metė jį į sieną, prie kurios gulėjo mama, o televizorius nukrito ant mamos. Mama sakė, kad užgavo jai koją. Gailisi, kad taip pasielgė mamos atžvilgiu, jos atsiprašė. Sutinka procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat su jam siūloma bausme bei jos trukme (dydžiu).

Nukentėjusiosios S. B. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (22 b. l.), kuriuose nurodyta, kad 2016-04-03, apie 21.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas kambaryje, neblaivus sūnus R. B. įsijungė televizorių. Ji tuo metu jau gulėjo lovoje. Jis norėjo sužinoti, kokie plaukimo varžybų rezultatai plaukikės R. M. Matydama, jog jis ima širsti, ji pasakė, kad 22.00 val. bus žinių laida ir jis galės sužinoti rezultatą. Tada sūnus paėmė televizoriaus nuotolinį valdymo pultelį ir metė į televizorių, dėl ko sudužo pultelis ir įlinko televizoriaus LCD ekranas. Tada jis paėmė televizorių, išjungė iš maitinimo lizdo ir metė jį į ją, pataikydamas televizoriaus kampu jai į kairę koją, taip sukeldamas fizinį skausmą. Tuomet ji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Sūnus prieš ją naudoja smurtą nebe pirmą kartą, jis nuolat girtauja ir girtas būna labai agresyvus. Jis turi neįgalumą dėl psichinės negalios. Įvykio metu sugadintas televizorius priklausė sūnui. Civilinio ieškinio nereiškia, sutinka procesą baigti baudžiamuoju įsakymu.

Taip pat kitais rašytiniais duomenimis: 2016-04-04 nukentėjusiosios S. B. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2016-04-03, apie 21.30 val., neblaivus sūnus R. B. ją sumušė, suduodamas televizoriumi į kairę koją, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą (4 b. l.).

2016-04-04 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog įvykio vieta yra gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., bei kambaryje užfiksuotas televizorius su įlenktu ekranu, sudaužytas valdymo pultelis, fotografuota, įvykio vietoje niekas nepaimta (6-9 b. l.).

2016-04-03 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, jog 2016-04-03, apie 21.35 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., neblaivus sūnus paleido į koją televizorių, policiją iškvietė pati nukentėjusioji S. B., kuri įvykio vietoje paaiškino, kad neblaivus sūnus R. B. metė į ją televizorių ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą (11-14 b. l.).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užregistruotais duomenimis, kuriuose nurodyta, kad neblaivus sūnus R. B. paleido televizorių pranešėjai į koją, reikalinga policijos pagalba, pranešėja pati nukentėjusioji S. B., pranešimas užregistruotas 2016-04-03, 21.34 val., į įvykio vietą išsiųstos Šiaulių apskrities VPK pajėgos 2016-04-03, 21.35 val. (15-19 b. l.).

Specialisto išvada Nr. G 473/2016(04), kurioje nurodyta, jog S. B. padaryta kraujosruva kairės šlaunies išoriniame paviršiuje. Rastas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Kūne rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į kairę šlaunį. S. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (25 b. l.).

Asmens blaivumo testo duomenimis, kuriuose užfiksuota, kad 2016-04-03, 22.30 val., R. B. nustatytas 1,93 promilių girtumas (26 b. l.).

2016-05-11 teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 86 TPK-111/2016, kuriame nurodyta, kad R. B. šios nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir galėjo juos teisingai valdyti, šiuo metu jis taip pat teisingai supranta savo veiksmų esmę ir gali juos teisingai valdyti, R. B. konstatuojami psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, potrauminis sindromas, prievartinis gydymas jam nereikalingas (84-86 b. l.).

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas konstatuoja, kad veika kvalifikuota teisingai, nes kaltinamasis tyčia, mesdamas televizorių į mamą S. B. ir juo padarydamas kraujosruvą kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, sukėlė nukentėjusiajai S. B. fizinį skausmą ir padarė nežymų jos sveikatos sutrikdymą, nėra jokių objektyvių duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose, bei abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl to gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam bausmę – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų, neatlygintinai išdirbant po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Į bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštarauja siūlomos bausmės rūšiai ir jos trukmei (dydžiui). (87-89 b. l.).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamasis neteistas, 2013-08-23 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiąja S. B., bei ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas (50, 51-52 b. l.), administracine tvarka baustas, turi 2 galiojančias administracines nuobaudas už viešosios tvarkos pažeidimus pagal ATPK 178 straipsnio 1, 2 dalis (55-64 b. l.), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (65, 66 b. l.), turintis neįgalumą dėl psichikos negalios, darbingas iš dalies 40 proc. (67 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje registruotas nuo 1975 m., klinikoje gydomas periodiškai, per paskutinius dvejus metus: 2015-09-10 – 2015-09-12 bei 2016-02-13 – 2016-03-16 jam diagnozuotas Šizotopinis sutrikimas (68-69 b. l.), VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Priklausomybės ligų kabinete registruotas nuo 1995-01-26, diagnozuota priklausomybė alkoholiui bei Šizotopinis sutrikimas (70 b. l), ir kaip nustatyta specialisto, tiek tiriamos nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu, jis teisingai suprato (supranta) savo veiksmų esmę ir galėjo (gali) juos teisingai valdyti bei už juos atsakyti, prievartinis gydymas jam nereikalingas (84-86 b. l.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgia į įstatymo reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis inkriminuotą tyčinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą (neteistas, šis nusikaltimas įtakotas alkoholio, nukentėjusiosios atsiprašė, savo kaltę pripažino ir suprato netinkamai pasielgęs, turi galiojančių administracinių nuobaudų, taip pat už alkoholio vartojimą viešoje vietoje ar girto pasirodymą viešoje erdvėje, turintis priklausomybę alkoholiui, tai jis pripažįsta bei patvirtina byloje surinkti gydymo įstaigų dokumentai, turintis neįgalumą, darbingas 40 proc, tačiau joks prievartinis gydymas jam nereikalingas ir už savo neteisėtus veiksmus galintis atsakyti), teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo nuomonę (sutikimą) dėl bausmės rūšies parinkimo ir pritardamas prokuroro siūlymui, mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai galėtų būti adekvati sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – viešieji darbai (BK 46 straipsnis 1-3 dalys), skiriant 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai išdirbti po 10 valandų kas mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta viešųjų darbų bausmė mažinama vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išspręsta supaprastinto proceso tvarka ir užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 10 valandų kas mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir R. B. skirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 10 valandų kas mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti į atliktą bausmę R. B. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-04-03, 21.50 val., iki 2016-04-05, 14.23 val. (2 paras), ir laikyti, kad yra atlikęs dalį bausmės – 12 (dvylika) valandų viešųjų darbų.

Panaikinti R. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti R. B., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.