Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

viešame teismo po­sė­dy­je ape­liacine tvarka išna­gri­nė­jo bau­džia­mąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros pro­ku­rorės ape­lia­ci­nį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nuos­prendžio, kuriuo:

E. M. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė už šią nusikalstamą veiką – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taisyklėmis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis pagal 2015 m. kovo 13 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą ir 2015 m. balandžio 29 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendį neatliktos laisvės apribojimo bausmės, kuri buvo subendrinta 2015 m. birželio 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi, prieš tai ją pakeitus į laisvės atėmimo bausmę (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktis), ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams ir 5 (penkioms) dienoms.

E. M. į atliktą bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. vasario 17 d. 15.05 val. iki 2016 m. vasario 19 d. 10.09 val., tai yra dvi dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5, 7 ir 10 punktų, 4 dalies taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo terminą tęsti darbą pagal darbo sutartį, 6 (šešis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai iš namų išeiti būtina dėl darbo, o taip pat 1 (vienerius) metus po nuosprendžio įsiteisėjimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia nustatyta nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. M. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė už šią nusikalstamą veiką – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2016 m. sausio 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme, prieš tai ją pakeitus į laisvės atėmimo bausmę (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktis), ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

S. M. į atliktą bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal 2016 m. sausio 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, o taip pat sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. vasario 18 d. 12.40 val. iki 2016 m. vasario 19 d. 10 val., tai yra viena diena.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5, 7 ir 10 punktų, 4 dalies taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo terminą tęsti darbą pagal darbo sutartį, 6 (šešis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai iš namų išeiti būtina dėl darbo, o taip pat 1 (vienerius) metus po nuosprendžio įsiteisėjimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia nustatyta nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu kaltu pripažintas ir O. M., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskųstas.

Nuosprendžiu priteista iš kaltinamųjų O. M., E. M. ir S. M. po 95,85 Eur (devyniasdešimt penkis eurus ir 85 centus) iš kiekvieno proceso išlaidų į valstybės pajamas

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. M., E. M. ir S. M. nuteisti už tai, kad, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, bendrais tyčiniais veiksmais, iš anksto susitarę, panaudodami psichologinį smurtą (grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, tai yra papjauti nukentėjusiąją) ir kitaip atimdami galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešinti, įvykdė plėšimą, o būtent 2015 m. gruodžio 11 d. tiksliai nenustatytą valandą, laikotarpiu nuo 17 val. iki 22 val., (duomenys neskelbtini) kaime, S. M. stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų vykdyti suplanuotos nusikalstamos veikos, o O. M. ir E. M. ant galvų užsidėjus moteriškas pėdkelnes, išdaužus namo lango stiklą ir tokiu būdu įsibrovus į A. D. gyvenamąjį namą, O. M., sugriebęs A. D. už rankų, atėmė prožektorių ir sviedė jį į sieną bei, grasindamas pajauti, reikalavo atiduoti pinigus, tuo tarpu E. M. ieškojo paslėptų pinigų, tokiais savo veiksmais įvykdė plėšimą ir užvaldė nukentėjusiajai A. D. priklausančius 100 eurų, tuo padarydami nukentėjusiajai 100 eurų turtinę žalą.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniame skunde pra­šo pakeisti 2016-04-20 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį ir panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, t.y. BK 75 str., ir skirti E. M. laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, O S. M. skirti laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmę.

Nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, pagrįstai pripažino O. M., E. M. ir S. M. kaltais, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 2 d., tinkamai vadovavosi BK 54 str. parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, tinkamai taikė BK 64 str. 1 d., 3 d. subendrindamas paskirtąja bausmę E. M., tinkamai taikė BK 63 str. l d., 4 d., 9 d., subendrindamas paskirtąją bausme S. M., tačiau teismas, taikydamas BK 75 str. nuostatas, ir atidėdamas E. M. ir S. M. paskirtos bausmės vykdymą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė galutinę bausmę.

Nurodo, kad 2016-04-20 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Tvirtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistiesiems E. M. ir S. M., pirmosios instancijos teismas priėmė neįvertinęs bylos duomenų visumos vieningumo aspektu, dėl to BK 75 straipsnio taikymą motyvavo tuo, kad kaltinamieji yra jauno amžiaus, šiuo metu yra dirbantys, visus teismo paskirtus įpareigojimus įvykdė arba vykdo tinkamai, jų elgesį kontroliuojantis probacijos skyrius nusiskundimų jų elgesiu neturi, ketina gydytis nuo priklausomybės alkoholiui.

Nurodo, kad teismas, atidėdamas kaltinamiesiems E. M. ir S. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, atsižvelgė ir į tai, kad jie, būdami laisvėje ir vykdydami teismo jiems paskirtus įpareigojimus, tame tarpe įpareigojimą dirbti pagal darbo sutartį, ne tik prisidės prie savo artimųjų gerovės bei vaikų išlaikymo, tačiau ir prie valstybės gerovės, kadangi jie, dirbdami pagal darbo sutartį, mokės mokesčius į valstybės biudžetą, o realiai atlikdami laisvės atėmimo bausmę būtų iš to paties biudžeto išlaikomi. Taip pat atsižvelgė ir į tai, kad jie anksčiau laisvės atėmimo bausme nuteisti nebuvo, anksčiau jiems paskirtas kitos rūšies bausmes vykdė tinkamai, taip pat į tai, kad jei jie nevykdys probacijos sąlygų (teismo paskirtų įpareigojimų bei kitų jiems probacijos įstatymo nustatytų pareigų) ar darys naujus teisės pažeidimus, bausmės vykdymas jiems gali būti panaikintas. Tačiau, prokurorės nuomone, teismas visiškai neatsižvelgė į nuteistųjų asmenybės neigiamas savybes. Nurodo, kad E. M. praeityje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jau po to teistas keturis kartus už tyčinius nusikaltimus, įvykdė sunkų nusikaltimą, nusikalto neatlikęs jam paskirtos bausmės bei neišnykus teistumui už ankstesnius tyčinius nusikaltimus, t.y. būdamas recidyvistu. Nurodo, kad S. M. praeityje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, jau po to teistas už tyčinius nusikaltimus, t.y. būdamas recidyvistu. Prokurorė taip pat atkreipia dėmesį, kad įvykdytas nusikaltimas pasižymi ypatingu brutalumu ir cinizmu – nors nuteistieji E. M. ir S. M. deklaruoja, kad prižiūri, rūpinasi ir globoja savo senas močiutes, tačiau jie, iš anksto susitarę tamsiu paros metu įsibrovė pas vienišą pagyvenusią moterį ir jai grasino. Teigia, jog tai, kad pagrobto turto vertė nedidelė (100 eurų), nukentėjusiosios atžvilgiu fizinis smurtas nebuvo panaudotas, prokurorės nuomone, nepriklausė nuo jų geros valios, tiesiog nukentėjusioji atidavė visus turėtus pinigus, bijodama fizinio susidorojimo. Šie duomenys, prokurorės teigimu, patvirtina, kad atleidimas nuo bausmės ir kitos skirtos bausmės neprivertė E. M. ir S. M. pakeisti savo gyvenimo būdo. Sprendžia, kad pritaikius nuteistiesiems bausmės vykdymo atidėjimo institutą, jiems nebus atimta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, į ką, kaip matyti iš bylos duomenų, jie yra linkę, nebūtų užtikrintas LR BK 41 str. 2 d. 5 p., numatytas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistieji ir jų gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skun­das atmetamas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistųjų E. ir S. M. kaltė ir nusi­kals­tamos veikos kvali­fi­ka­vi­mas. Prokurorė prašo panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis E. M. ir S. M. tai­ky­tos BK 75 str. nuostatos. Ape­liacinės instancijos teis­mas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos bau­džiamojo pro­ceso ko­dekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrody­mais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normo­je nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir neša­lišku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­ji­mu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėtas ir pa­grįs­tas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstaty­mas ir kuris priimtas ir sura­šy­tas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusi­kalstamo įvykio, nusi­kals­tamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuos­pren­dyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įro­dymais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bau­džia­mąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą vei­ką ir, skirdamas E. M. bei S. M. bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Apylinkės teismas nuosprendyje pakankamai motyvavo E. M. bei S. M. skiriamos baus­mės rūšį ir jos dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – api­būdinančias tiek nu­teis­tųjų asme­nybes, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą.

Teismui skiriant bausmę privalu atsižvelgti ir įvertinti BK 54 str. 2 d. nustatytą aplinkybių visumą. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtik­rinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp pada­rytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplin­ky­bes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

Kolegija sprendžia, kad nustatytų aplinkybių kontekste laikytina, jog pirmosios instancijos teismas nu­teis­tiesiems pa­grįstai skyrė BK 182 str. 2 d. sank­ci­joje numatytą laisvės atė­mi­mo bausmę ir sprendė, kad šios bausmės pasky­ri­mas E. M. bei S. M. gali užtikrinti BK 41 str. nu­ma­tytų bausmės tiks­lų įgyvendinimą – ne tik nu­bausti nusi­kal­ti­mą padariusį asmenį, siek­ti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, apriboti nuteistajam gali­my­bę da­ryti naujas nusikals­ta­mas veikas, bet ir už­tik­rinti teisingumo principo įgyvendinimą.

E. M. bei S. M. padarė sunkų nusikaltimą, laikomi teistais (ankstesni teistumai neiš­ny­kę), E. M. teistas 4 kartus, S. M. – 3 kartus, iki apkaltinamųjų nuosprendžių jų atžvilgiu priėmimo po vieną kartą buvo atliesti nuo baudžiamosios atsakomybės, byloje nustatyta dvi nuteistųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės - prisipažino padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją įvykdę, savo noru atlygino nusikaltimu nukentėjusiajai A. D. padarytą turtinę žalą ir jos atsiprašė (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p., 2 d.), jų atsakomybę sunkina tai, kad jie nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje bei būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui, be to, nusikalstamą veiką įvykdė būdami recidyvistais (BK 27 str. 1 d.) (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p., 13 p.). Atsižvelgdamas į tai, teismas jiems skyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį parinko artimą vidurkiui, o, taikydamas BK 64¹ str., paskirtas laisvės atėmimo bausmes sumažino 1/3.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija spren­džia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nus­tatydamas nuteistiesiems baus­mės dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos ap­lin­kybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Tačiau pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad nuteistieji, nors ir ne kartą teisti, tačiau jiems iki šiol buvo skiriamos švelnesnės, nei laisvės atėmimas, bausmės, tai, kad nuteistieji baigia atlikti laisvės apribojimo bausmes ir tinkamai vykdė teismo paskirtus įpareigojimus, taip pat tai, kad nuteistieji dirba ir augina mažamečius vaikus, padeda pagyvenusiems giminaičiams, būdami laisvėje ir dirbdami prisidės prie šeimų išlaikymo, yra aktyvūs bendruomenės nariai, seniūnija jų elgesiu nusiskundimų neturi, darant nusikaltimą fizinis smurtas nebuvo panaudotas, nukentėjusioji patyrė nedidelę žalą, kurią nuteistieji iki apkaltinamojo nuosprendžio jų atžvilgiu priėmimo atlygino, nukentėjusiosios atsiprašė, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be rea­laus bausmės atlikimo, todėl E. M. ir S. M. atžvilgiu pagrįstai taikė BK 75 str. nuostatas ir baus­mės vykdymą jiems atidėjo. Priimti tokį sprendimą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija. Tei­sėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju BK 75 str. nuostatų apylinkės teismas nepažeidė. Kolegija pažymi, kad nors praeityje E. M. bei S. M. ir buvo teisti, E. M. taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, tačiau nuteistiesiems iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo skiriamos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, todėl šį aplinkybė nesudaro pagrindo netai­kyti BK 75 str. Remiantis tuo, apeliacinio skundo motyvai, jog E. M. ir S. M. turi būti pas­kirta reali laisvės atėmimo bausmė, t.y. panaikintas nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75str.) yra atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kons­ta­tuo­ti­na, kad paskirtos bausmės nėra per švelnios ir neprieš­­ta­rau­ja teisingumo principui, bausmės pas­kirčiai bei bendriesiems baus­mės skyri­mo pagrin­dams (BK 41 str. ir 54 str.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje esminių baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų nenustatė. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ar keisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nuosprendį, todėl nuos­pren­dis pa­lie­kamas ga­lioti nepa­keistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.