- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-08
- Bylos Nr.
- 2A-313-467/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-11906-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Andrius Ignotas, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje
- Trečiasis asmuo
- A. M., P. J., B. J.
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Aldonos Tilindienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys – A. M., P. J. ir B. J..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė L. M. 2012 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 32 070 Lt draudimo išmoką ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. birželio 21 d. autoįvykio metu buvo sugadintas ieškovei priklausantis automobilis BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį buvo apdraudęs atsakovas. Ieškovei buvo padaryta 32 070 Lt žala, kuri apskaičiuota 2012 m. rugsėjo 25 d. iš prieš sužalojimą buvusios rinkos vertės atėmus automobilio likutinę vertę. Atsakovas nurodė, kad dėl automobilio sugadinimo, jo remontas yra netikslingas. Ieškovė kreipėsi į atsakovą, kuris 2012 m. rugpjūčio 17 d. raštu pranešė ieškovei, kad negali išmokėti draudimo išmokos, nes pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio 3 punktą atsakovas turi įsitikinti, kad draudžiamasis įvykis buvo. Atsakovas, nepatikrinęs visos informacijos, atsisakė sumokėti draudimo išmoką. Šiuo atveju buvo surinkta visa reikalinga informacija apie autoįvykį, ji buvo patikrinta ir vienareikšmiškai nustatyta, kad toks įvykis tikrai buvo. Atsakovas elgiasi neteisėtai, atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką.
Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš transporto priemonės Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri tariamai kontaktavo su ieškovei priklausančia transporto priemone, nuotraukų matyti, jog jos priekinio bamperio kairėje pusėje nėra jokių žymesnių sugadinimų, t.y. galima įžvelgti keletą įbrėžimų, tačiau, atsižvelgiant į automobilio amžių (14 metų), taip pat į transporto priemonės BMW740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus, darytina išvada, kad šių transporto priemonių sugadinimai tarpusavyje nesusiję, todėl tokio eismo įvykio, kuris nurodytas eismo įvykio deklaracijoje, nebuvo. Tuo atveju, jeigu būtų galima patikėti trečiojo asmens P. J. nurodytomis aplinkybėmis, jis gali būti laikomas pažeidusiu Kelių eismo taisyklių 11 ir 125 punktus, nes, atsiradus netikėtai kliūčiai kelyje, nesustojo ir nepažymėjo jos, nepranešė policijai ar kelio savininkui, tačiau ją apvažiavo, dėl ko nežymiai kontaktavo su automobiliu BMW740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo A. M. taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes viršijo leistiną greitį mieste. Tokia išvada seka iš to, kad, jeigu P. J. važiavo didžiausiu leistinu greičiu, t.y. 50 km/h, tai A. M. turėjo važiuoti greičiau už jį, nes iš P. J. parodymų matyti, jog automobilis BMW740 šalia jo atsidūrė staiga. Tuo atveju, jeigu automobilis BMW740 važiavo vos greičiau, nei automobilis Volvo S70, abu automobiliai kažkuriuo metu turėjo važiuoti lygiagrečiai, todėl šiuo atveju Volvo automobilio vairuotojas turėjo pastebėti BMW automobilį. Tuo atveju, jeigu ir būtų nustatyta, jog eismo įvykis įvyko deklaracijoje nurodytomis ar panašiomis aplinkybėmis, būtent trečiojo asmens A. M. veiksmai ir Kelių eismo taisyklių pažeidimai lėmė, jog automobilis BMW740 atsitrenkė į medį ir patyrė sugadinimus. Trečiasis asmuo P. J. šiuo atveju būtų atsakingas tik už tuos sugadinimus, kurie galėjo atsirasti tiesiogiai dėl transporto priemonių kontakto, bet ne dėl automobilio BMW740 atsitrenkimo į medį. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrius 2012 m. birželio 21 d., apie 22.11 val. buvo gavęs pranešimą, kad Vilniuje, Žirmūnų g. 2 tamsios spalvos BMW, kurio numerių pranešėjas neįsidėmėjo, įvažiavo į stulpą, dėl ko atsakovui kilo įtarimas dėl eismo įvykio deklaracijos suklastojimo ir siekio apgaulės būdu gauti išmoką būtent dėl to, kad automobilis BMW740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytu metu atsitrenkė į stulpą ir dėl to, siekdamas gauti draudimo išmoką, eismo įvykio deklaracijoje nurodė kitokias eismo įvykio aplinkybes.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir pateikė eismo įvykio deklaraciją, kurioje nurodyta, kad 2012 m. birželio 21 d., 23.35 val. Žirmūnų 22, Vilniuje, ieškovės automobilis, kurį vairavo trečiasis asmuo A. M., kontaktavo su trečiojo asmens P. J. vairuojamu automobiliu Volvo S70, vals. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio 2013 m. vasario 26 d. garso įrašų apžiūros protokolo, teismas nustatė, jog nė vienas iš skambinusių į Bendrąjį pagalbos centrą asmenų nenurodė, kad eismo įvykyje galėjo dalyvauti automobilis Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad liudytojų M. M. ir T. L. parodymai negali būti laikomi patikimais dėl galimo trečiojo asmens ieškovės pusėje A. M. poveikio. Liudytojas A. S. nurodė atvykęs tuo metu, kai degė automobilis BMW, jis nurodė neatsimenantis kitų žmonių. Teigė fotografavęs sudaužytą ieškovės automobilį, tačiau nieko neminėjo nei apie automobilį Volvo, nei apie jo vairuotoją. Teismas šio liudytojo parodymus taip pat laikė nepatikimais. UAB „Impulsana“ 2013 m. kovo 12 d. atliktoje specialisto išvadoje nurodyta, kad automobilio BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai susidarė kitomis aplinkybėmis, nei tai nurodo 2012 m. birželio 21 d. eismo įvykio dalyviai deklaracijoje. Kitoje 2013 m. balandžio 2 d. išvadoje, kurią atliko Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto prodekanas, Automobilių transporto katedros docentas, technologijos mokslų daktaras E. S., nėra kategoriškai nurodyta, jog automobilio BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai galėjo būti padaryti tikėtinoje šio eismo įvykio eigoje aprašytomis aplinkybėmis. Teismas sprendė, jog atsakovo pateikta UAB „Impulsana“ specialisto išvada yra išsamesnė, kadangi ieškovės pateiktoje išvadoje nėra analizuotas automobilio Volvo sugadinimų susidarymo pobūdis, be to UAB „Impulsana“ išvada neprieštarauja kitiems bylioje esantiems įrodymams. Teismas taip pat nustatė, kad eismo įvykio deklaracijoje nėra užpildytas 14 laukelis, kuriame pagal KET 232 punktą privalo būti nurodytos eismo įvykio aplinkybės. Teismas pripažino, kad labiau tikėtina, jog automobilis Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykyje, įvykusiame 2012 m. birželio 21 d., nedalyvavo, todėl ieškovė nelaikytina trečiuoju asmeniu, patyrusiu žalą P. J. valdant transporto priemonę Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui nekyla pareiga išmokėti ieškovei draudimo išmoką dėl automobilio BMW740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė L. M. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog vertindamas rašytinius įrodymus teismas neturėjo jokio pagrindo teigti, kad specialisto E. S. pateiktos išvados yra neįtikinančios. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką taikyti kompiuterinio modeliavimo programą, atliekant specialų tyrimą ir surašant išvadą, galima tik tada, kai lygiagrečiai yra taikomi ir kiti metodai. Šiuo atveju specialistas V. M. kitų tyrimo metodų netaikė, sulygindamas savo gautus duomenis, ir jų nevertino. Tuo tarpu ieškovės užsakymu tyrimą atlikęs specialistas E. S. taikė trasologinį tyrimo metodą, kuris pagal teisminę, praktiką yra priimtinas, atliekant tokius tyrimus. E. S. patvirtino, kad įvykis buvo būtent tokiomis aplinkybėmis, kaip jas nurodo tretieji asmenys A. M. ir P. J., tai yra automobilis Volvo S70 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apvažiuodamas ant kelio esančią kliūtį - duobę kelio dangoje, staigiai pasuko kairėn ir kliudė kraštinėje kairėje juostoje važiavusį automobilį BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasekoje šis atsitrenkė į medžius, augančius kitoje gatvės pusėje. Be to, dar iki specialisto išvadų, pagal atsakovo pateiktą skundą Vilniaus miesto 2-ajame policijos komisariate buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo nustatytos tos pačios aplinkybės. Teismas atmetė ieškovės iniciatyva apklaustų liudytojų parodymus vien dėl to, kad padarė prielaidą, jog trečiasis asmuo A. M. šiems liudytojams darė poveikį, tačiau tokia teismo prielaida nepatvirtinta įrodymais. Liudytojas M. M. teismui nepatvirtino, kad jam buvo daromas poveikis, tik nurodė, kad nepageidauja, kad jam kas nors skambintų, kviesdamas į teismą. Atsakovo atstovas taip pat skambino dėl teismo posėdžio visiems liudytojams, tačiau teismas tokio bendravimo su liudytojais iki posėdžio nepripažino kaip poveikio. Vertinant liudytojų parodymus matyti, kad M. M. pats įvykio nematė. Jis tik patvirtino, kad prie atsitrenkusio į medį automobilio BMW nematė kito automobilio. Tai sutampa su P. J. parodymais teismui, kad jis po to, kai kliudė automobilį BMW, iš inercijos dar kurį laiką važiavo gatve į priekį ir sustojo tik už šimto metrų priekyje prie kelkraščio dešinėje kelio pusėje. Liudytojas T. L. matė patį įvykį ir jo parodymai neprieštarauja kitiems surinktiems įrodymams, kad automobilis Volvo S70 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė šalia važiavusį automobilį BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasekoje šis atsitrenkė į medžius priešingoje kelio pusėje. Teismas be jokio pagrindo konstatavo, kad liudytojas A. S., fotografuodamas automobilį BMW, nenufotografavo automobilio Volvo, todėl jo parodymais dėl automobilio Volvo dalyvavimo įvykyje negalima tikėti. Kadangi abi specialistų išvados neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams ir skiriasi tik tuo, kad specialistas V. M. tvirtina, jog kontakto metu automobilis Volvo važiavo greičiau nei automobilis BMW, o specialistas E. S. tvirtina, kad automobilis BMW atsitrenkė į medžius būtent dėl to, kad jį kliudė automobilis Volvo, teismas privalėjo pašalinti esamus prieštaravimus, skirdamas teismo ekspertizę, tačiau pasiūlė tai padaryti tik atsakovo atstovui, kuris atsisakė pateikti teismui tokį prašymą. Teismas pažeidė rungtyniškumo byloje principą, nagrinėjo bylą vienašališkai ir neužtikrino visapusiško bei objektyvaus surinktų įrodymų tyrimo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad įvykio deklaracija buvo surašyta netinkamai, nes deklaracija buvo pildoma lietuvių kalba, kurios A. M. nemoka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nuo pat proceso pradžios ieškovės pateikti duomenys buvo prieštaringi, neišsamūs ir buvo paneigti kitais byloje esančiais įrodymais (deklaracijoje, pranešimuose apie įvykį nurodyta, jog liudytojų nebuvo, paskui jų atsirado; po tariamo susidūrimo P. J. nežinia kodėl sustojo tik už 100 metrų, kur jo niekas nebegalėjo matyti ir atgal į eismo įvykio vietą ėjo pėsčiom, kas yra visiškai nelogiška, ypač per smarkią liūtį, ir t.t.). Tuo tarpu visi atsakovo pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog tokio eismo įvykio, kokį nurodė buvus ieškovė - nebuvo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai nagrinėjo bylą, priėmė teisingą sprendimą, dėl to nėra pagrindo jį panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės L. M. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti.
Byloje nustatyta, kad ieškovei priklausantis automobilis BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas pas atsakovą įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b.l. 145-147, t.1). Automobilis Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo apdraustas toje pačioje atsakovo draudimo įmonėje įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovė pateikė atsakovui eismo įvykio deklaraciją, kurioje nurodyta, kad 2012 m. birželio 21 d., 23.35 val. Žirmūnų 22, Vilniuje ieškovės automobilis, kurį vairavo trečiasis asmuo A. M., kontaktavo su trečiojo asmens P. J. vairuojamu automobiliu Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 28, t.1). Ieškovė prašė atsakovą išmokėti draudimo išmoką, tačiau atsakovas tai padaryti atsisakė, motyvuodamas tuo, jog tokio eismo įvykio, kuris nurodytas ieškovės pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje, nebuvo (b.l. 7-27, 41-44, t.1). Taigi nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl draudimo išmokos už eismo įvykio metu transporto priemonei padarytą žalą priteisimo.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais ir jų vertinimu, skundžiamame sprendime padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad automobilis Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. birželio 21 d. eismo įvykyje nedalyvavo, todėl ieškovė nelaikytina trečiuoju asmeniu, patyrusiu žalą P. J. valdant transporto priemonę Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui nekyla pareiga išmokėti ieškovei draudimo išmoką. Su tokia išvada nesutinka ieškovė apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir teisėjų kolegija iš dalies pritaria apeliantei.
Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje apklausto liudytojo T. L. parodymus, tačiau, priimdamas skundžiamą sprendimą, jais nesirėmė, kadangi laikė nepatikimais dėl galimo trečiojo asmens ieškovės pusėje A. M. poveikio. Tačiau teismas tokią išvadą padarė remdamasis tik kito liudytojo M. M. parodymais, jog jo žmonai skambino trečiasis asmuo A. M. ir galimai siekė daryti poveikį. Tuo tarpu jokių duomenų, kad koks nors poveikis būtų daromas arba mėginama jį daryti liudytojui T. L., byloje nėra. Liudytojas T. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog matė, kaip kontaktavo automobiliai BMW740 ir Volvo S70, tačiau nenurodė ir neteigė, kad jam skambino trečiasis asmuo A. M. ir darė kokį tai poveikį. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šio liudytojo parodymais nesiremti. Tokiu būdu iš liudytojo T. L. parodymų matyti, jog liudytojas pats akivaizdžiai matė, kaip kontaktavo automobiliai BMW740 ir Volvo S70 autoįvykio dieną.
Liudytojo M. M. parodymais pirmosios instancijos teismas, atvirkščiai, iš esmės rėmėsi besąlygiškai, darydamas išvadą, jog labiau tikėtina, kad automobilis Volvo S70 eismo įvykyje nedalyvavo, mat liudytojas teismo posėdyje nurodė, jog po eismo įvykio nematė automobilio Volvo S70. Tačiau šio liudytojo, kaip ir kitų byloje apklaustų liudytojų bei šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, teismas privalo vertinti visumoje, o ne atsietai vienus nuo kitų (CPK 185 str.). Minimas liudytojas nurodė, kad jis ne tik nematė po eismo įvykio automobilio Volvo S70, bet jis nematė ir paties eismo įvykio. Trečiasis asmuo P. J. nurodė, kad po eismo įvykio ne iš karto sustojo, o dar kurį laiką pavažiavo ir sustojo gal už 100 metrų nuo įvykio vietos. Taigi objektyviai liudytojas M. M. galėjo ir nematyti eismo įvykio automobilio Volvo S70, kadangi, nematydamas paties eismo įvykio, galėjo neatkreipti į tai dėmesio.
Atsakovas į bylą pateikė UAB „Impulsana“ 2013 m. kovo 12 d. specialisto išvadą, kurioje nurodyta, jog automobilis BMW740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), betarpiškai prieš jam atsitrenkiant į Žirmūnų g. kairėje šalikelėje ties 22 numeriu pažymėtu pastatu augančius medžius, judėjo išsivysčiusiu šoniniu slydimu, o eismo įvykio dalyvių parodymai dėl 2012 m. birželio 21 d. deklaruoto eismo įvykio mechanizmo techniniu požiūriu yra nepagrįsti, nes nurodytomis aplinkybėmis automobiliui BMW740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktuojant su lėčiau važiavusio automobilio Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), toks automobilių sąlytis būtų visiškai nestiprus, nes vienareikšmiškai neidentifikuojami šio kontakto požymiai ant automobilio Volvo detalių, ir dėl nestipraus kontakto negalėjo išsivystyti intensyvus automobilio šoninis slydimas, lėmęs jo nuvažiavimą į kairę šalikelę ir atsitrenkimą į du šioje šalikelėje augančius medžius. Todėl, specialisto vertinimu, automobilio BMW740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)0 sugadinimai susidarė kitomis aplinkybėmis, nei tai nurodo 2012 m. birželio 21 d. eismo įvykio dalyviai deklaracijoje (b.l. 100-130, t.1). Tuo tarpu ieškovė pateikė į bylą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto prodekano Automobilių transporto katedros docento, technologijos mokslų daktaro E. S. 2013 m. balandžio 2 d. išvadą, kuri nėra tokia kategoriška, t.y. joje nurodoma, jog automobilio BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai galėjo būti padaryti tikėtinoje šio eismo įvykio eigoje aprašytomis aplinkybėmis (b.l. 170-183, t.1). Taigi ši išvada iš esmės atitinka liudytojo T. L. ir 2012 m. birželio 21 d. eismo įvykio dalyvių deklaracijoje nurodytas aplinkybes. Pastarąja specialisto išvada, atsižvelgiant į tai, jog ji yra išsamesnė bei labiau atitinka kitus byloje esančius įrodymus, ir turi būti remiamasi, sprendžiant šalių ginčą (CPK 185 str.).
Kaip jau buvo minėta, liudytojas T. L. patvirtino, jog matė kaip eismo įvykio metu kontaktavo automobiliai. Aplinkybę, kad automobilis Volvo S70 dalyvavo eismo įvykyje, tikėtinai pagrindžia specialisto E. S. 2013 m. balandžio 2 d. išvadą, taip pat Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2013 m. kovo 12 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, pradėtą pagal atsakovo pranešimą. Šio ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paneigti vairuotojų parodymai, kad eismo įvykis įvyko eismo įvykio deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis. Trečiasis asmuo P. J. pripažino, kad jo vairuojamas automobilis Volvo S70 kontaktavo su automobiliu BMW 740. Eismo įvykio deklaracijoje tretieji asmenys A. M. ir P. J. nurodė, jog eismo įvykis įvyko dėl abiejų vairuotojų kaltės (b.l. 28, t.1), t.y. abu eismo įvykyje dalyvavę asmenys pripažino, jog pažeidė Kelių eismo taisykles. Tai, kad eismo įvykio deklaracija buvo užpildyta nevisiškai tinkamai (nebuvo užpildytas 14 laukelis, kuriame pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus privalo būti nurodytos eismo įvykio aplinkybės), teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, jog eismo įvykio deklaracijoje kiti nurodyti duomenys yra neteisingi. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog labiau tikėtina, kad automobilis Volvo S70 nedalyvavo eismo įvykyje, taip pat atsižvelgė ir į tai, kad į eismo įvykio vietą vėliau atvykęs liudytojas A. S. nufotografavo tik automobilį BMW 740 ir nenufotografavo automobilio Volvo S70, tačiau toks vertinimas nėra teisingas, nes liudytojas A. S. neturėjo pareigos fotografuoti nei vieną kurį nors, nei abu automobilius, be to automobilis Volvo S70 stovėjo ne šalia BMW 740, o toliau nuo eismo įvykio vietos, jo apgadinimai buvo nežymūs, ginčo dėl eismo įvykio kaltininko tarp vairuotojų nekilo, todėl vien aplinkybė, kad liudytojas A. S. nenufotografavo automobilio Volvo S70, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šis automobilis ginčo eismo įvykyje nedalyvavo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinamas dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-416/2007). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai pritaikė nurodytas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, dėl ko padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, jog labiau tikėtina, kad automobilis Volvo S70 2012 m. birželio 21 d. eismo įvykyje nedalyvavo.
Byloje nustatytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, jog labiau tikėtina, kad automobilis Volvo S70 dalyvavo ginčo eismo įvykyje ir kontaktavo su automobiliu BMW 740, o pats eismo įvykis įvyko eismo įvykio deklaracijoje, vairuotojų ir liudytojų paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis. Be to iš to, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog eismo įvykis įvyko dėl abiejų vairuotojų kaltės, kaltės dydis nustatytinas kaip 1/2 dalis ir atsakovui, kaip trečiojo asmens P. J. civilinę atsakomybę apdraudusiam asmeniui, tenka pareiga išmokėti draudimo išmoką, lygią pusei automobiliui BMW 740 eismo įvykio metu padarytos žalos. Ieškovės nurodytas automobiliui BMW 740 padarytos žalos dydis - 32 070 Lt yra pagrįstas įrodymais ir atsakovo nepaneigtas, iš atsakovo priteistinos draudimo išmokos dydis sudaro 16 035 Lt.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais ir pakeičia skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškinys atmestas, dėl netinkamo procesinės ir materialinės teisės normų pritaikymo (CPK 320 str., 329 str. 1 d.) ir ieškovės ieškinį tenkina iš dalies – priteisia ieškovės naudai iš atsakovo 16 035 Lt draudimo išmoką (CK 6.987 str.).
Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą – iš dalies patenkina ieškovės apeliacinį skundą ir ieškinį, t.y. patenkina 50 procentų ieškovės ieškinio, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovė iš viso patyrė 1924,20 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 5, t.1, b.l. 75, t.2) ir 1 500 Lt išlaidų už specialisto išvadą (b.l. 186, t.1), todėl iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų sumai ieškovės naudai priteistina 962,10 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 750 Lt už specialisto išvadą, taip pat proporcingai patenkintų reikalavimų sumai mažintina iš ieškovės atsakovui priteista 2420 Lt suma išlaidų už atsakovo užsakytą tyrimą pagal specialisto išvadą iki 1210 Lt (CPK 93 str. 1 d. ir 3 d.). Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės ir atsakovo priteistina po 25,96 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimą pakeisti:
Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys ir ieškinį patenkinti iš dalies - priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškovės L. M. naudai 16 035 Lt (šešiolika tūkstančių trisdešimt penkis litus) draudimo išmokos.
Sumažinti iš ieškovės L. M. atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 2420 Lt priteistų išlaidų už tyrimą pagal specialisto išvadą sumą iki 1210 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimt litų).
Sumažinti iš ieškovės L. M. valstybės naudai priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 25,96 Lt (dvidešimt penkių litų 96 ct).
Priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškovės L. M. naudai 962,10 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt du litus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų ir 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) už specialisto išvadą.
Priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 25,96 Lt (dvidešimt penkis litus, 96 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.