Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-02-22 · Civilinė byla Nr. 2-53/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-02-22
Bylos Nr.
2-53/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Kazys Kailiūnas, Danutė Milašienė
Ieškovas
ir UAB, V. Ž., V.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei ,,Germeta“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė ,,Slengiai“, Valstybinis patentų biuras
Advokatai
Rūta Andriulevičiūtė, Vygantas Barkauskas
Civilinė byla Nr. 2-53/2007 Procesinio sprendimo kategorijos: 85, 114.11 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. vasario 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,

sekretoriaujant Jūratei Lajauskienei,dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Rūtai Andriulevičiūtei,atsakovo atstovui advokatui Vygantui Barkauskui,ieškovo ir UAB ,,Slengiai“atstovei Otilijai Klimaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo V. Ž. prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimo panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-1438-34/2006 pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Germeta“ dėl patento savininko teisių pažeidimo ir pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Germeta“ priešieškinį dėl patento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė ,,Slengiai“, Valstybinis patentų biuras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu nurodydamas, kad jis yra išradimo patento Nr. 4054, išduoto 1996 m. spalio 25 d. išradimui pavadinimu „Šildymo įrenginys“, skirto patalpoms šildyti naudojant medžio atliekas ir kitokį kurą, savininkas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas UAB „Germeta“ siūlo parduoti savo gaminį, kurio konstrukciniai elementai, funkcijos ir kita, atitinka beveik visus ieškovo išradimo apibrėžties požymius, todėl Lietuvos Respublikos Patentų įstatymo (toliau – PĮ) 26, 41 straipsnių pagrindu prašė teismo įpareigoti atsakovą nutraukti patento savininko teises pažeidžiančius veiksmus, įpareigoti atlyginti teismo išlaidas.

Atsakovas UAB „Germeta“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu V. Ž. išradimo „Šildymo įrenginys“ 1996 m. spalio 25 d. patentą Nr. 4054, nes išradimas nepatentabilus, iki patentinės paraiškos padavimo buvo viešai skelbtas ir naudotas Lietuvos Respublikoje bei užsienyje ir yra gerai žinomas atitinkamos srities specialistams technikos lygiu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino, pripažindamas negaliojančiu ieškovui V. Ž. išduotą išradimo „Šildymo įrenginys“ patentą Nr. 4054. Teismas nurodė, kad ieškovo užpatentuotame įrenginyje yra įrengta skysto šilumos perdavimo agento cirkuliavimo sistema. Pagal byloje esančius įrodymus tokia sistema jau seniai sukurta ir tos pačios paskirties šildymo įrenginiai, atitinkantys išradimo apibrėžties pirmąjį skiriamąjį požymį, yra žinomi bei ne kartą aprašyti literatūroje dar iki patentinės paraiškos padavimo. Šią aplinkybę patvirtino eksperto B. Narbučio išvada, taip pat kiti įrodymai (reklaminiai bukletai, brėžiniai, pasai ir techniniai aprašymai, pateikiantys kitų šildymo katilų charakteristikas). Teismas padarė išvadą, kad ieškovui išduotu patentu Nr. 4054 įteisintas išradimas „Šildymo įrenginys“ nėra patentabilus, todėl patentą pripažino negaliojančiu PĮ 45 straipsnio pirmosios dalies 1 punkto pagrindu. Teismas atmetė ieškinį, nes, pripažinus negaliojančiu patentą, netenka prasmės ieškovo reikalavimai įpareigoti atsakovą nutraukti patento savininko teises pažeidžiančius veiksmus.

Lietuvos apeliacinis teismas 2003 m. gegužės 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą, o V. Ž. apeliacinį skundą atmetė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. lapkričio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gegužės 13 d. nutartį paliko nepakeistus.

2004 m. spalio 13 d. ieškovas V. Ž. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gegužės 13 d. nutartį bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2004 m. gruodžio 27 d. nutartimi V. Ž. prašymą tenkino ir atnaujino procesą civilinėje byloje. Proceso atnaujinimo pagrindu teismas pripažino naujai paaiškėjusias aplinkybes, konstatuotas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nagrinėtoje ikiteisminio tyrimo byloje pateiktoje 2004 m. liepos 16 d. specialistų išvadoje bei Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2004 m. liepos 28 d. nutarime, nes šiuose dokumentuose nustatytos aplinkybės yra priešingos eksperto B. Narbučio išvadoje nurodytoms aplinkybėms, turėjusioms esminę reikšmę šios civilinės bylos išsprendimui ir procesinių sprendimų priėmimui.

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 5 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimo panaikinimo. Nurodė, jog dėl ieškovo prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių nėra pagrindo abejoti Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Teismas nurodė, jog iš 2006 m. rugsėjo 20 d. pakartotinės ekspertizės akto matyti, kad šis apibrėžties požymis technikos lygiu yra realizuotas šildymo katiluose su skystu šilumnešiu iki patentinės paraiškos padavimo datos, nes visuose vandens šildymo katiluose išorinės sienelės yra tuščiavidurės, kurios užpildomos vandeniu ar kitu skysčiu – šilumnešiu. Tuščiavidurės sienelės angomis susijungia su vamzdynu ir radiatoriais, kuriais teka šilumnešis. Teismas rėmėsi eksperto B. Narbučio ekspertizės akto išvada, kurios pagrindu buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimas. Teismui, susipažinus su analogiškų šildymo įrenginių (katilų) aprašymais, patentinio patikėtinio V. Guobio išvada, nekilo abejonės, kad išradimo esmė (jo esminių požymių visuma) suformuluota nepriklausomame (pirmajame) išradimo apibrėžties punkte buvo žinoma technikos lygiu iki patentinės paraiškos padavimo datos. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo V. Ž. išradimas nėra išradimo lygio, nes, atsižvelgiant į technikos lygį, buvo akivaizdus atitinkamos srities specialistui. Teismas rėmėsi eksperto B. Narbučio ekspertizės aktu, eksperto A. Pedišiaus parodymais teismo posėdžio metu, kuriais jis netiesiogiai pripažino, kad jam „visi atskiri požymiai yra akivaizdūs“, paaiškino, kad ieškovo išradimo apibrėžtyje nurodytas problemos sprendimo būdas yra „vargingas“, „grubokas“, tinkantis „kritinėm situacijom“, „dalių išdėstymas yra klasikinis, išsiskiriantis primityvizmu“. Remiantis šiais įrodymais, teismas nepripažino ieškovo užpatentuoto šildymo įrenginio išradimo lygio.

Šalies argumentai

Ieškovas V. Ž. atskiruoju skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti naują sprendimą: pripažinti, jog V. Ž., kaip patento savininko, teisės buvo pažeistos, atsakovo priešieškinį atmesti bei išspręsti sprendimo vykdymo atgręžimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, 2) priteisti iš atsakovo atstovavimo išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apeliantas nurodo, jog teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino materialinės teisės normas. Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad išradimas nebuvo naujas, nes nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai vertino su išradimo naujumu (technikos lygiu) susijusius įrodymus, netinkamai aiškino PĮ 3 straipsnį, Patentinių paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo taisyklių IR/01/94 (toliau – Taisyklės) 6-7 taisykles bei 21 taisyklės 21.2.4.1 punktą. Vertinant išradimo patentabilumą pagal PĮ 2 straipsnio reikalavimus, turi būti vertinamas ne atskirų požymių naujumas, o išradimo, kaip vientiso objekto, naujumas pagal išradimo apibrėžties požymius PĮ 14 straipsnio kontekste. Teismas, nors ir sutiko su tuo, kad išradimo esmė apibūdinama pirmajame, nepriklausomame išradimo apibrėžties punkte ir kad, vertinant išradimo naujumą, turi būti atsižvelgiama į šiame punkte suformuluotų požymių visumą, tačiau padarė priešingą nepagrįstą išvadą, nes iš išradimo apibrėžties pirmojo punkto išskyrė tik vieną požymį - ,,šilumos perdavimo įrenginio sienelės tuščiavidurės ir su angomis jų ertmei su šilumos perdavimo agento cirkuliavimo sistema sujungti“ – ir tik pagal jį sprendė apie išradimo naujumą, nepagrįstai nurodydamas, kad pagal šį požymį iki patentinės paraiškos padavimo datos buvo žinomi ir aprašyti literatūroje šildymo įrenginiai su skysto šilumnešio cirkuliavimo sistema. Apeliantas pažymi, kad nepakanka nustatyti, kad buvo žinomi vandens šildymo katilai, kurių išorinės sienelės tuščiavidurės ir su angomis jų ertmei su šilumos perdavimo agento cirkuliavimo sistema sujungti. Tokiuose įrenginiuose turi būti ir kitas apibrėžties nepriklausomo punkto požymis – išimama ir įdedama degimo kamera. Todėl bet koks ieškovo išradimo lyginimas su kitais šildymo įrenginiais, kurie taip pat turi dvigubas sieneles, bet neturi išimamos ir įdedamos degimo kameros, yra neteisingas. Tai patvirtina ir byloje pateikta J. Stanevičiaus patentų biuro išvada, į kurią teismas neatsižvelgė. Iki patentinės paraiškos padavimo datos nebuvo žinomas toks įrenginio konstrukcijos elementų išdėstymas, kai degimo kamera patalpinama į šilumos perdavimo įrenginį su dvigubomis sienelėmis. Tokie elementai buvo žinomi ir anksčiau, bet atskirai vienas nuo kito, nesusieti vienas su kitu. Atsakovas nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, jog išradimo apibrėžtį atitinkantis šildymo įrenginys buvo aprašytas kuriame nors viešai skelbiamame ir kiekvienam asmeniui prieinamame šaltinyje arba buvo naudotas iki patentinės paraiškos padavimo datos. Todėl teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nenuginčijo išradimo naujumo, to nepaneigė ir teismo paskirtos ekspertizės.

2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos energetikos instituto 2006 m. rugsėjo 20 d. ekspertizės akto atsakymą į antrąjį klausimą dėl technikos lygio, kuriame ekspertai pripažino, kad pagal atskirus išradimo apibrėžties požymius jiems yra žinomi įrenginiai, kurie buvo aprašyti ar realizuoti technikos lygiu iki patentinės paraiškos padavimo datos, tačiau pagal požymių visumą toks šildymo įrenginys, kuris aprašytas patento Nr. 4054 apibrėžtyje, jiems nebuvo žinomas. Teismas rėmėsi tik ta ekspertizės akto dalimi, kurioje kalbama apie žinomus atskirus apibrėžties požymius, tačiau visiškai nemotyvuoja, kodėl atmeta ekspertų išvadas aukščiau paminėtoje ekspertizės akto dalyje. Teismas nepagrįstai rėmėsi B. Narbučio ekspertizės aktu bei patentinio patikėtinio V. Guobio išvada, kuriuose taip pat yra nagrinėjamas tik patento apibrėžties nepriklausomo punkto atskiras požymis, t. y. šilumos perdavimo įrenginio tuščiavidurės sienelės, o visiškai nėra atsižvelgiama į kitus išradimo apibrėžties nepriklausomo punkto požymius, neanalizuojama išradimo apibrėžties pirmojo punkto požymių visuma. Apeliantas pažymi, kad 2004 m. liepos 16 d. specialistų išvada, pateikta baudžiamojoje byloje, pripažino nepagrįsta eksperto B. Narbučio išvadą. Būtent 2004 m. liepos 16 d. specialistų išvadoje nustatytos aplinkybės buvo pagrindu atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje. Teismas neatsižvelgė, kad ne tik ši išvada, bet ir Kauno technologijos universiteto 2005 m. rugsėjo 10 d. ekspertizės aktas bei Lietuvos energetikos instituto 2006 m. rugsėjo 20 d. ekspertizės aktas paneigia eksperto B. Narbučio 2002 m. rugsėjo 10 d. ekspertizės akto išvadas. Patentinio patikėtinio V. Guobio išvada paneigta byloje esančia patentinio patikėtinio Stanevičiaus išvada bei patentinės patikėtinės O. Klimaitienės paaiškinimais 2006 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio metu.

3. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl šildymo įrenginio išradimo lygio, netinkamai aiškino PĮ 4 straipsnį, Taisyklių 8 taisyklę. Teismas nemotyvavo, kodėl atmeta Lietuvos energetikos instituto atsakymą į trečiąjį klausimą, kad toks sprendinio būdas ekspertams nebuvo akivaizdus. Nors ekspertas A. Pedišius teismo posėdžio metu teigė, jog atskiri išradimo požymiai jam yra akivaizdūs, tačiau jis nepatvirtino, kad problemos sprendimo rezultatas, t. y. išbaigtos konstrukcijos katilas, kurį apibūdina patento apibrėžties 1 (nepriklausomas) punktas, jam buvo akivaizdus. Apeliantas pažymi, kad jeigu technikos specialistui nežinomas objektas, kuris apibrėžiamas kaip išradimas, toks išradimas yra išradimo lygio. Eksperto A. Pedišiaus teiginiai, kad V. Ž. išradimo apibrėžtyje nurodytas problemos sprendimo būdas yra ,,vargingas“, tinkantis ,,kritinėms situacijoms“, ,,gana primityvus“, neįrodo, kad išradimas nėra išradimo lygio, nes nei PĮ 4 straipsnis, nei Taisyklės nesieja išradimo lygio su sudėtingomis konstrukcijomis, aukšto technologinio lygio sprendiniais ar kitais panašiais požymiais.

4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra tokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios įtakotų Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nes netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Apeliantas pažymi, kad B. Narbučio ekspertizės akto duomenys prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, vėlesnėms ekspertizių išvadoms: Kauno technologijos universiteto 2005 m. balandžio 12 d. ekspertizės aktui bei Lietuvos energetikos instituto 2006 m. rugsėjo 20 d. ekspertizės aktui. O 2004 m. liepos 16 d. specialistų išvadoje išdėstytos išvados iš esmės sutampa su vėlesnių ekspertizių išvadomis, su technikos mokslų daktaro ir patentotyros specialisto Juozo Stanevičiaus patentų biuro išvada, J. Gecevičiaus mokslinių paslaugų firmos rašte esančiais duomenimis, patentinės patikėtinės O. Klimaitienės paaiškinimais teismo posėdžio metu.

Trečiasis asmuo UAB ,,Slengiai“ pareiškimu prisidėjo prie ieškovo atskirojo skundo.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB ,,Germeta“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti atstovavimo išlaidas apeliacinėje instancijoje.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Išradimų teisinės apsaugos forma yra patentas. Kad išradimas būtų patentabilus, turi būti visuma sąlygų. Jis turi būti naujas, išradimo lygio ir turėti pramoninį pritaikomumą (PĮ 2 str. 1 d.). Tikslu nustatyti, ar ginčijamas ieškovo išradimas ,,Šildymo įrenginys“ yra patentabilus, pirmosios instancijos teismas buvo paskyręs tris ekspertizes (b. l. 3, t. 8; b. l. 199, t. 3; b. l. 40, t. 56). Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas (b. l. 35-43, t. 3). Ekspertas B. Narbutis (VGTU šildymo ir vėdinimo katedros docentas, daktaras) 2002 m. rugsėjo 10 d. aktu konstatavo, kad ieškovo išradimas ,,Šildymo įrenginys“ buvo žinomas techniniu lygiu šios srities specialistams iki patentinės paraiškos padavimo datos (b. l. 5-6, t. 2). Tuo tarpu Kauno technologijos universiteto ekspertas prof. habil.dr. R. Bansevičius 2005 m. kovo 7 d. aktu bei 2005 m. balandžio 12 d. aktu (b. l. 2 t. 4) konstatavo, kad ieškovo minėtas išradimas nebuvo žinomas techniniu lygiu iki patentinės paraiškos padavimo datos (b. l. 207-208, t. 3). Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos 2006 m. rugsėjo 20 d. ekspertų išvadoje taip pat konstatuota, kad ieškovo išradimas nebuvo žinomas techniniu lygiu (b. l. 48-50, t. 5). Minėti ekspertizės aktai nustatė, kad išradimas, aprašytas patento LT 4054 B apibrėžtyje pagal požymių visumą nebuvo žinomas technikos lygiu, bet buvo žinomi ginčijamo išradimo konstrukcijos elementai (įrenginiai), kurie iki paraiškos padavimo datos buvo aprašyti ir realizuoti. Atliekant ikiteisminį tyrimą specialistai A. Šidlauskiene (patentinė patikėtinė) ir R. Makaveckas (Kauno technologijos universiteto docentas, technikos daktaras, termoinžinerijos specialistas) taip pat konstatavo, kad iki patentinės paraiškos padavimo datos ginčijamas išradimas ,,Šildymo įrenginys“ skyrėsi nuo visų žinomų šildymo įrenginių konstrukcijos elementų tarpusavyje išdėstymu ir pagal pateiktą apibrėžtį niekur nebuvo aprašytas (b. l. 41-43, t. 3).

Tačiau, kaip jau buvo pasakyta, tam, kad išradimas būtų patentabilus, reikalinga visuma trijų sąlygų. Tai reiškia, kad išradimas turi būti ne tik naujas, bet turi turėti ir išradimo lygį. Išradimas laikomas išradimo lygio, jeigu jis, atsižvelgiant į technikos lygį, yra nežinomas atitinkamos srities specialistui (1994 m. PĮ 4 str. 1 d. redakcija). Pagal PĮ 4 str. 1 d. 2005 m. redakciją išradimas turi išradimo lygį, jeigu jis nėra akivaizdus atitinkamos srities specialistui. Tai reiškia, kad teisinė apsauga yra teikiama išradimams, kurie turi būti ne tik nauji, t. y. nežinomi techniniu lygiu, bet jie turi būti dar nežinomi (neakivaizdūs) atitinkamos technikos srities specialistams. Taigi iš įstatymo seka, kad išradimo lygis apsprendžiamas technikos lygio ir hipotetinio specialisto nežinojimo ir neakivaizdumo kriterijais. Kas yra technikos lygis, apibūdina PĮ 3 straipsnio 2 dalis. Technikos lygiu laikoma visa, kas iki patentinės paraiškos padavimo datos arba, jeigu pretenduojama į prioritetą, iki prioriteto datos buvo viešai skelbta arba naudota Lietuvos Respublikoje ar užsienyje. Kaip jau buvo pasakyta, dviejų teismo paskirtų ekspertizių aktų išvadomis bei baudžiamojoje byloje esančia specialistų išvada konstatuota, kad ginčijamas išradimas yra naujas, nes išradimo konstrukcijų išdėstymas (požymių visuma) nebuvo žinoma. Į klausimą, ar ginčijamas išradimas nėra žinomas atitinkamos srities specialistams, Kauno technologijos universiteto ekspertas nurodė, kad technikos lygiu šios srities specialistams jis nėra žinomas. Tačiau ši eksperto išvada visiškai neargumentuota, yra neaišku, kokį tyrimą atlikę ir kokiu pagrindu ekspertai padarė išvadą, kad ginčijamas išradimas nėra žinomas atitinkamos srities specialistui. Todėl šis aktas vertinamas kritiškai (CPK 218 str.). Ekspertizės akte padarytos išvados turi būti pagrįstos ir atsakymai į iškeltus teismo klausimus turi būti pagrįsti (CPK 216 str.). Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos ekspertai nurodė, jog negalima teigti, kad ginčijamas išradimas yra akivaizdus (b. l. 50, t. 5). Šią išvadą ekspertai argumentavo tuo, kad ieškovo patento apibrėžtyje aprašyti techniniai sprendimai, kaip užbaigta konstrukcija, jų žiniomis nebuvo aprašyta ir praktiškai realizuota. Su šia ekspertų išvada teisėjų kolegija nesutinka (CPK 218 str.). Išradimo nežinojimas (neakivaizdumas) turi būti pagrįstas technikos lygio visuma, o ne tik nustatant, kad nebuvo žinomas identiškas objektas. Jeigu specialistas, pasinaudodamas savo profesinėmis žiniomis technikos lygyje, nesudėtingų operacijų ir konstrukcijos priemonėmis gali realizuoti ginčijamą išradimą, tai toks išradimas nebus išradimo lygio. Tai reiškia, kad išradimas turi būti aukštesnio lygio už technikoje žinomus sprendimus. Sprendimas turi skirtis nuo žinomų konstravimo būdų, tos srities specialistams toks konstravimo būdas turi būti neįprastas. Vertinant išradimo lygį, atsižvelgiama, ar išradimas yra sudėtingas, ar buvo daug eksperimentuojama norint pasiekti norimą rezultatą, ar išradimas rodo techninį progresą ir kt. Tuo tarpu ekspertas A. Pedišius 2006 m. lapkričio 21 d. teismo posėdyje (b. l. 90, t. 5) atsakydamas į klausimus nurodė, kad ieškovo išradimo konstrukcijų išdėstymas yra klasikinis, išsiskiriantis primityvizmu. Apie tai, kad ginčijamas išradimas ,,Šildymo įrenginys“ yra žinomas (akivaizdus) technikos lygiu šios srities specialistams yra konstatuota eksperto B. Narbučio (VGTU šildymo ir vėdinimo katedros docento, daktaro) atsakymuose į Vilniaus apygardos teismo 2002 m. vasario 22 d. nutartimi pateiktus klausimus (b. l. 8-11, t. 3).

Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino ieškovo išradimą ,,Šildymo įrenginys“ turintį išradimo lygį. Jeigu išradimo naujumas neturi išradimo lygio, toks technikos srities išradimas yra nepatentabilus. Kaip jau buvo pasakyta, įstatymas technikos srities išradimą pripažįsta patentabiliu, jeigu jis turi visus tris požymius: naujumą, išradimo lygį ir pramoninį pritaikomumą (PĮ 2 str. 1 d.). Kadangi ieškovo išradimas ,,Šildymo įrenginys“ neturi išradimo lygio, jis yra nepatentabilus.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, sprendžia, kad nėra pagrindo apeliacinį skundą tenkinti ir palieka galioti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n u taria:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Kazys KailiūnasDanutė MilašienėDonatas Šernas