Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Donato Jatužio, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Bronės Vidzėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. apeliacinį skundą dėl 2016 m. kovo 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:

A. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metamas 3 mėnesiams. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3 d., subendrinta su 2012-09-04 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir A. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metamas. Vadovaujantis BK 75 str. 2 d., 5 p., 6 p. 3 d., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metamas, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programose bei per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam R. M. padarytą turtinę žalą ir nukentėjusiajam V. S. padarytą neturtinę žalą.

Šiuo nuosprendžiu R. S. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., taip pat K. T. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., 304 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., 259 str. 2 d., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepateikti.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš K. T., A. U. bei R. S. solidariai priteista 2951,10 Eur turinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. M. ir 300 Eur neturinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. T. ir R. S. bei dar vienu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2013 m. rugpjūčio 31d., apie 20.30 val., viešoje vietoje, poilsiavietėje, įrengtoje Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. 2, būdami apsvaigę nuo alkoholio, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, grasinimais ir vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: niekindami moralės bei elgesio normas, viešai, matant ir girdint aplinkinių namų gyventojams, prikibo prie į poilsiavietę automobiliu Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvažiavusių R. M., V. S., A. M. ir M. S., K. T. šaukiant, ar šie nežiną, kas jis toks, krūtine stumdant M. S., A. U. tyčia pastūmus abiem rankomis į krūtinę V. S., R. S. grasinamai sukant rankose metalinį įrankį ir pastūmus A. M., A. U., R. S. ir vienam nenustatytam asmeniui sudavus bandančiam pabėgti ir pargriuvusiam V. S. metaliniu įrankiu į kaktos sritį, įspyrus gulinčiam V. S. ne mažiau 5 kartų į pečių sritį, kaklą nugaros pusėje ir galvą, bei šoną, sudavus metaliniu įrankiu smūgį į dešinę mentę, ko pasėkoje sudužo V. S. mobilaus ryšio telefonas „Nokia Lumia 900“, ir nukentėjusiajam V. S. buvo padaryta 173,77 Eur (600 Lt) turtinė žala, tyrimo metu nenustatytam asmeniui metaliniu raktu sudavus smūgį į kairę ranką ties alkūne A. M., besidengiančiam ranka galvą, R. S. kartu su bendrininkais K. T., A. U. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu metaliniais įrankiais daužė R. M. automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip bendrais veiksmais išdauždami automobilio langų stiklus, aplankstydami variklio dangtį, kairės pusės priekinį sparną, stogą keleivio pusėje, vairuotojo pusės rėmą tarp abejų durelių, galines vairuotojo pusės dureles ir bagažinės dangtį kairiajame šone, ir padarydami nukentėjusiajam R. M. 3051,10 Eur (10534,85 Lt) turtinę žalą. Po to, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, V. S. bandant pabėgti ir pargriuvus, jie įspyrė gulinčiam V. S. į dešinį šoną ne mažiau penkių kartų, K. T. sudavus metaliniu įrankiu R. M. smūgį į pakaušį, R. M. suklupus ir sutrenktą galvos vietą užsidengus ranka, K. T. sudavus smūgį metaliniu įrankiu R. M. į plaštaką, nudaužus stiklinį butelį ir grasinant stiklo šuke visus išpjauti, pagauti ir sudaužyti, bei vejantis R. M., V. S., A. M. ir M. S., metus į M. S. stiklo šukę, taip bendrais veiksmais padarė R. M. ir V. S. nežymius sveikatos sutrikdymus: R. M. – muštinę žaizdą viršugalvyje, odos nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, ir turtinę 3051,10 Eur (10534,85 Lt) žalą, V. S. - muštinę žaizdą ir odos nubrozdinimą kaktoje, odos nubrozdinimus dešinio peties sąnario srityje, dešiniame dilbyje ir dešinėje šlaunyje, ir turtinę 173,77 Eur (600 Lt) žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistojo apeliacinio skundo galima daryti išvadą, jog nuteistasis nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, kad jis kartu su kitais nuteistaisiais ir smurtavo nukentėjusiojo V. S. atžvilgiu, ir padarė turtinės žalos nukentėjusiajam R. M. dėl automobilio išdaužtų stiklų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 str. 4 d.), todėl, kaltinant bendrininkavimu padarius konkrečią nusikalstamą veiką, taip pat turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Ši visuma yra sudėtingesnė, palyginus su veikos požymiais, kai nusikalstamą veiką daro vienas asmuo. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose (LAT nutartis Nr. 2K-400/2011). Pagal BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Dėl to visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas – bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas atlieka veiksmus, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų (pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus) dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Byloje nustatyta, kad nuteistieji K. T., A. U. ir R. S., veikdami bendrininkų grupėje su dar vienu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, viešoje vietoje prikibo prie į poilsiavietę atvažiavusių R. M., V. S., A. M. ir M. S. ir nukentėjusiesiems R. M. bei V. S. sukėlė nežymius sveikatos sutrikdymus, taip pat sugadino nukentėjusiųjų turtą, o būtent – A. U. tyčia pastūmė abiem rankomis į krūtinę V. S., R. S. grasinamai suko rankose metalinį įrankį ir pastūmė A. M., A. U., R. S. ir nenustatytas asmuo sudavė bandančiam pabėgti ir pargriuvusiam V. S. metaliniu įrankiu į kaktos sritį, įspyrė gulinčiam V. S. ne mažiau 5 kartų į pečių sritį, kaklą nugaros pusėje ir galvą, bei šoną, sudavė metaliniu įrankiu smūgį į dešinę mentę, dėl ko sudužo V. S. mobilaus ryšio telefonas, be to, tyrimo metu nenustatytas asmuo metaliniu raktu sudavė smūgį į kairę ranką ties alkūne R. M., R. S. kartu su bendrininkais K. T., A. U. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu metaliniais įrankiais daužė R. M. automobilį, tokiais bendrais veiksmais išdauždami automobilio langų stiklus, aplankstydami variklio dangtį, kairės pusės priekinį sparną, stogą keleivio pusėje, vairuotojo pusės rėmą tarp abejų durelių, galines vairuotojo pusės dureles ir bagažinės dangtį kairiajame šone, po to, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, V. S. bandant pabėgti ir pargriuvus, jie įspyrė gulinčiam šiam nukentėjusiajam į dešinį šoną ne mažiau penkių kartų, o K. T. sudavė metaliniu įrankiu R. M. smūgį į pakaušį, paskui K. T. sudavė smūgį metaliniu įrankiu R. M. į plaštaką, nudaužė stiklinį butelį ir, grasindamas stiklo šuke visus išpjauti, pagauti ir sudaužyti, bei vydamasis R. M., V. S., A. M. ir M. S., metė į M. S. stiklo šukę. Iš išvardinto akivaizdu, kad nuteistieji kartu atliko neteisėtus veiksmus prieš nukentėjusiuosius, dėl kurių buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiųjų R. M. ir V. S. sveikata bei sugadintas jų turtas, taigi apylinkės teismas nustatė objektyviuosius bendrininkavimo požymius – kelių asmenų (pakaltinamų ir sulaukusių įstatymo nustatyto amžiaus) dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumą, realizuojant BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Taip pat buvo nustatytas ir visų trijų nuteistųjų susitarimas padaryti jiems inkriminuotą veiką bei jų tyčios bendrumas. Šiuo atveju susitarimas reiškėsi konkliudentiniais nuteistųjų veiksmais, kai jie, matydami vienas kito smurtinius chuliganiškus veiksmus, nukreiptus į nukentėjusiųjų R. M. ir V. S. sveikatos sužalojimo padarymą bei šių nukentėjusiųjų turto suniokojimą, jiems pritarė, prisidėdami prie nusikalstamos veikos darymo: visi naudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, taip pat visi kartu daužė nukentėjusiojo R. M. automobilį. Tai reiškia, kad A. U. be jokios abejonės suprato, kad bendrais veiksmais su K. T., R. S. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius ir niokoja jų turtą, numatė, kad gali sužaloti nukentėjusiuosius bei sugadinti jų turtą, ir to norėjo. Skirtingai nei teigia apeliantas, bylos įrodymai patvirtina, kad jis ne tik smurtavo nukentėjusiojo V. S. atžvilgiu, bet ir prisidėjo prie nukentėjusiojo R. M. automobilio sugadinimo. Nukentėjusysis R. M. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad A. U. išmušė galinį automobilio langelį prie bagažinės bei stumdėsi su V. S., kuriam strypu prakirto antakį (5 t., 90 b.l.). Taip pat R. M. patvirtino, kad civilinį ieškinį reiškia visiems trims kaltininkams, tarp jų ir A. U., kadangi visi daužė mašiną (5 t., 92 b.l.). Nukentėjusysis V. S. apklausiamas teisme patvirtino, kad A. U. kažką turėjo rankoje už nugaros. A. U. jį griebė ir pargriovė. Taip pat nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad vienas iš kaltininkų (tuo metu jo vardo dar nežinojo) pastūmė jį abiem rankom į krūtinę, o jis šį vaikiną nuo savęs atstūmė. Tuo metu minėtas asmuo rankose dar neturėjo jokios lazdos, bet prie jo (kaltininko) buvę kiti du vaikinai tikrai turėjo metalinius strypus. Bandė pabėgti nuo jų ir bėgdamas pargriuvo. Tada metaliniu strypu ar raktu gavo smūgį į kaktą, buvo mušamas ir spardomas (1 t., 84-92 b.l.). Akistatos, įvykusios 2013-12-19 tarp nukentėjusiojo V. S. ir A. U., metu V. S. patvirtino, kad būtent A. U. jį pastūmė. Taip pat nurodė, kad A. U. rankose turėjo metalinį raktą ratams sukti (2 t., 99-100 b.l.). 2013-12-19 įvykusių akistatų su A. U. metu tiek nukentėjusysis R. M., tiek ir liudytojai A. M. bei M. S. irgi patvirtino, kad A. U. konflikto metu rankose turėjo metalinį raktą, o liudytojas M. S. dar papildomai nurodė, kad matė, kaip A. U. metaliniu raktu sudavė jo broliui (V. S.) per galvą ir vieną kartą metaliniu raktu sudavė į automobilio priekinės pusės keleivio durelių stiklą (2 t., 97-98, 101-104 b.l.). Teisme liudytojas M. S. patvirtino, kad tarp jo brolio V. S. ir A. U. iš pradžių kilo žodinis konfliktas, o paskui A. U. nukentėjusįjį pastūmė ir trenkė nukentėjusiajam raktu į galvą, šonus (5 t., 130 b.l.). Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad A. U. konfliktavo su V. S. ir turėjo metalinį raktą. A. U. buvo aršiausias (5 t., 145-146 b.l.). Ikiteisminio tyrimo metu abu šie liudytojai taip pat tvirtino, kad A. U. pastūmė V. S. ir mušė jį bei, kad visi ten buvę vaikinai daužė nukentėjusiojo R. M. automobilį (1 t., 98-110 b.l.). Taigi visų šių asmenų parodymai, kurie sutampa tarpusavyje bei kuriuos atitinka rašytiniai bylos įrodymai, tik patvirtina, kad A. U. buvo aktyvus nusikalstamos veikos vykdytojas bei savo aktyviais veiksmais ženkliai prisidėjo prie kilusių nusikalstamos veikos padarinių, o ne, kaip teigiama apeliaciniame skunde, bandė šių padarinių išvengti. Todėl tvirtinimas, kad šiuo atveju buvo vykdytojo ekscesas, yra nepagrįstas bei deklaratyvus, nes nors pagal bylos duomenis ne A. U. sudavė didžiąją dalį smūgių metaliniu raktu į automobilio stiklus bei kitas dalis, tačiau tai apelianto atsakomybės nešalina, kadangi kaip aptarta pirmiau, bendrininkavimui pagrįsti nebūtina nustatyti, kad nuteistasis asmeniškai būtų atlikęs visus nusikaltimo objektyviuosius požymius sudarančius veiksmus – bendrininkai atsako už visus bendrai padarytus veiksmus, kuriuos apėmė jų tyčia, o ne tik už kiekvieno konkrečius veiksmus (kasacinė nutartis 2K-89-139/2016).

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino, ir nustatęs visus būtinus bendrininkų grupės požymius, padarė pagrįstą išvadą dėl A. U. kaltės įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas visas aplinkybes, turinčias reikšmės nuteistojo A. U. kaltės ir veiksmų kvalifikavimo klausimams spręsti, ištyrė ir įvertino teisingai. Visi byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, skundžiamame nuosprendyje išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, nepažeidžiant BPK reikalavimų. Skundžiamame nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija dėl A. U. kaltės ir veikos kvalifikavimo nėra teisinio pagrindo. Be to, nors iš tikrųjų, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusysis V. S. teismo posėdžio metu ir patvirtino, kad A. U. atlygino jam 300 Eur žalą ir jam pretenzijų neturi (5 t., 93 b.l.), tačiau tai nepaneigia aplinkybių, kad nuteistasis A. U. smurtavo nukentėjusiojo V. S. atžvilgiu bei prisidėjo prie nukentėjusiojo R. M. automobilio sugadinimo. Pažymėtina, kad apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistųjų K. T. ir A. U. atlygintą dalį žalos ir šių sumų dydžiu sumažino civilinius ieškinius, tačiau likusią žalos dalį atlyginti nukentėjusiesiems nuteistuosius įpareigojo solidariai, kadangi žala buvo padaryta bendrais jų veiksmais. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka ir daro išvadą, kad civilinių ieškinių klausimas buvo išspręstas tinkamai.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. U. apeliacinį skundą.