- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-29
- Bylos Nr.
- II-108-850/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00046-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Egidijus Mockaitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. M.
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 3.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui V. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos R. M. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. M. (toliau – Institucija) 2022 m. liepos 12 d. nutarimu ROIK: 22173864574 (toliau – Nutarimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarta nepradėti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 ir 518 straipsniuose, bylos teisenos pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą (toliau – pareiškėja) dėl bendraturčio P. B. savavališkai užimto bendrosios nuosavybės teise priklausančio įvažiavimo, nesant administracinio nusižengimo sudėties, nes Tauragės apylinkės teisme nagrinėjama tarp bendraturčių iškelta civilinė byla dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Nutarimas grindžiamas tuo, kad bendraturčiams P. B. ir R. M. priklauso po ½ dalį sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriam atlikti kadastriniai matavimai, jie įregistruoti viešajame registre, tačiau tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta. Pareiškėja 2022 m. birželio 21 d. pareiškime nurodo, kad į sklypą iš vienos bendros nuovažos yra du atskiri įvažiavimai, kuriais abu bendraturčiai visuomet naudojosi ir naudojasi šiuo metu bendrai. B. P. B., arba jo įgalioti asmenys, užtvėrė vieną įvažiavimą ir neleidžia pareiškėjai ir jos šeimos nariams įvažiuoti vienu iš įvažiavimų, kuriuo pareiškėja patenka prie savo žemės sklypo už ūkinės paskirties pastatų, todėl grubiai pažeidžia jos, kaip bendraturtės teises ir teisėtus interesus. Tikslinant aplinkybes R. B., įgaliota atstovauti P. B., nurodė, kad minėta sodyba su žemės sklypu, esanti (duomenys neskelbtini) priklauso jos uošviui P. B. ir R. M.. Gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir sklypas yra padalinti lygiomis dalimis ir neišdalinti konkretiems asmenims. Pagal pateiktus dokumentus matyti, kad dar 1989 m. pastatai priklausė dviem šeimoms. Tuo metu gyvenę asmenys tarpusavyje sutarė, kas kurioje namo dalyje gyvens ir bendru sutarimu buvo nuspręsta, kad kiekvienas namų valdos žemę naudos iš tos pusės, kuriose yra jiems priklausantys namų valdos pagalbiniai - ūkiniai statiniai. Kiemas ir įvažiavimas į kiemą visada buvo bendro naudojimo ir niekada dėl to nekildavo problemų. R. M. šio sklypo bendrasavininke tapo 2012 m. spalio 22 d., pagal dovanojimo sutartį. R. B. 2022 m. balandžio mėnesį gavo R. M. advokato pranešimą, dėl minėtos sodybos valdymo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Paaiškėjo, kad ji nori nusistatyti ribas ir sau prisiskirti, nuo sodybos pastatymo, bendram naudojimu priskirtą įvažiavimą į kiemą. Nuo tada prasidėjo civiliniai, teisminiai procesai. Teismui R. B. pateikė dokumentus, įrodančius, kad į sodybą yra tik vienas bendro naudojimo įvažiavimas. R. M. deklaruojamas privažiavimas iki ūkinių pastatų nėra oficialiai registruotas, tai tik lauko keliukas. R. M. prie savo ūkinių pastatų turi privažiavimą per bendro naudojimo kelią į kiemą, su suformuota kieto kelio danga. Jei privažiavimas per kiemą iki ūkinių pastatų yra netinkamas, R. M. gali ūkinius pastatus pasiekti per suformuotą ir įregistruotą oficialų kelią. Tinklapyje geoportal.lt suvedus ginčo žemės sklypo adresą, matoma suformuota ir įregistruota kelio atkarpa, kuri veda iki R. M. priklausančių ūkio paskirties pastatų. Keliukas, kuris buvo kairėje pusėje nuo įvažiavimo niekada nebuvo oficialus, tai tik palengvintas lauko privažiavimas iki ūkinių pastatų, lygiai tokį patį keliuką iš dešinės pusės turėjo ir R. M. ir juo puikiai privažiuodavo iki savo ūkinių pastatų. Keliuką iš dešinės pusės R. M. užarė maždaug prieš keturis metus ir užsėjo pasėliais. Šiais metais kairėje pusėje taip pat buvo užsėtas laukas pasėliais ir tokiu būdu pašalintos vėžės iki ūkinių pastatų. Kad niekas nebandytų iš įpročio važiuoti per pasėlius, buvo užkabinta viela, kad pasėliai nebūtų sugadinti. Šia puse visada naudodavosi P. B., kadangi toje pusėje yra P. B. priklausantys pastatai. Pagal 1996 m. žemės sklypo planą iš P. B. žemės tvarkymo bylos, matyti, kad įvažiavimas į sklypą yra tik vienas. Esant nurodytoms aplinkybėms, R. B. nesutinka, kad yra savavališkai užtvertas įvažiavimas, nes jo ten net nėra ir visa tai bus įrodyta, kai civilinėje byloje bus priimti sprendimai. 2022 m. kovo 17 d. teismui buvo pateiktas R. M. ieškinys dėl sodybos valdymo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo civilinėje byloje Nr. e2-1240-367/2022. Teisminiai procesai dar nėra pasibaigę, sprendimai nepriimti. Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymas, priežiūra, išlaikymas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtajame skirsnyje. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Problema, dėl pareiškime nurodytos situacijos turėtų būti sprendžiama pagal civilinius santykius reglamentuojančius teisės aktus. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Šalies argumentai
P. R. M. dėl Institucijos nutarimo pateikė skundą, kuriuo prašo Nutarimą panaikinti, grąžinti bylą Institucijai ir įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Skunde nurodoma, kad Nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, motyvuojamas bendraturčio P. B. įgalioto asmens R. B. pateiktu paaiškinimu ir aplinkybe, kad Tauragės apylinkės teisme nagrinėjama tarp bendraturčių iškelta civilinė byla dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pareigūnė jį priėmė tik apklaususi suinteresuotos šalies atstovę, tačiau nerinkusi kitų įrodymų. Pareigūnė neapklausė pareiškėjos, neapžiūrėjo įvykio vietos, neapklausė kitų asmenų, apskritai nesiaiškino faktinių aplinkybių, kas konkrečiai sunaikino kelią, nerinko jokių rašytinių įrodymų. Be to, Nutarime padaryta išvada, kad tas kelias, kurį savavališkai užėmė kitas žemės sklypo bendraturtis yra nereikšmingas ir pan. Mano, kad policijos pareigūnei nėra suteikta teisė spręsti kaip turi būti nustatyta naudojimosi bendru keliu tvarka, o pareigūnė turėtų surinkti reikiamus įrodymus ir ištirti ar teisėti kito bendraturčio ar jo šeimos narių veiksmai, sunaikinant bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą kelią. Tarp bendraturčių niekuomet nebuvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Kilus nesutarimams su bendraturčio šeimos nariais dėl naudojimosi žemės sklypu, kreipėsi į matininką, kuris padarė naudojimosi žemės sklypo tvarkos planą. Bendraturtis su jos pateiktu planu nesutiko ir pateikė jo užsakymu padarytą planą, su kuriuo pareiškėja nesutiko, nes jis pažeidžia jos teises. Tuomet ieškodama kompromisų ir galimybės taikiai baigti bylą, pateikė trečią planą, atsižvelgdama į bendraturčio pastabas. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1240-367/2022 pagal pareiškėjos ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Tarp bendraturčių vykstant teisminiam procesui civilinėje byloje, P. B. arba jo šeimos nariai sunaikino bendro kelio, kuriuo pareiškėja visuomet naudojosi, patekdama prie savo ūkinės paskirties pastatų ir į savo žemės plotą, dalį, suardami ir užsėdami, tokiu būdu apskritai atimdami galimybę juo pareiškėjai naudotis. Pareiškėja ir bendraturtis P. B. yra žemės sklypo bendrasavininkiai ir kol nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, abu turi vienodas teises naudotis žemės sklypu ir jame esančiais keliais. Nė vienas iš jų neturi jokios pirmumo teisės prieš kitą. Kadangi daugelį metų į žemės sklypą yra suformuoti du atskiri įvažiavimai, todėl abu gali jais abiem naudotis. Sunaikindamas pats, arba jo šeimos nariai, dalį kelio, bendraturtis pažeidė jos teisėtus interesus patekti keliu prie savo ūkinės paskirties pastatų ir į valdomą žemės sklypo dalį. Tokiu būdu, bendraturtis P. B. arba jo šeimos nariai, savavaldžiavo, už ką ANK 518 straipsnyje numatyta atsakomybė.
Šalies argumentai
Pareiškėja teismo posėdyje skundą palaikė jame nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad P. B. sūnus, jo paprašytas, sukalė kuolus, užtvėrė vielą, suarė žemę, pasodino grūdus, kad ji negalėtų pravažiuoti. Jis teigia, kad jai nepriklauso tuo keliu važiuoti, o policija nepradėjo net tyrimo. Dabar turi važiuoti aplink 1,5 km, kad privažiuotų prie savo ūkinių pastatų. Jos žemės pusėje buvo du keliai. Nesupranta policijos Nutarimo, tyrėja net neišklausė jos paaiškinimų. P. B. yra žemės savininkas, jis yra guvus ir mąstantis senolis. Nežino, kodėl neleidžia jai važiuoti ir nedalyvauja teismuose. Jis daugiau žino ir daugiau papasakotų. Teisme vyksta kita byla dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, teismo sprendimo dar nėra. 2012 metais darė geodezinius planus ir nebuvo ten įvažiavimo. Nuo 1996 m. atsirado foto nuotraukos, tas keliukas registrų centre įteisintas. Matyt geodezininkai matė ten kelią. Dešinėje pusėje jai priklauso, kairėje pusėje S. B. žemės. Toliau iš abiejų pusių keliuko yra jos žemės, P. B. sako, kad jos jam priklauso ir gali daryti ką nori. Neina geruoju susitarti.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime prašė palikti Nutarimą nepakeistą ir pareiškėjos skundo netenkinti. Nurodė, kad Institucijos tyrėja S. M., išsiaiškinusi visas įvykio aplinkybes, priėmė teisėtai pagrįstą bei objektyvų Nutarimą.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas V. K. paaiškino, kad skundo nepripažįsta, dėl priimto Nutarimo pasilieka prie savo nuomonės.
Šalies argumentai
L. R. B. paaiškino, kad P. B. yra jos uošvis, R. M. – vyro pusseserė. Žino ginčo esmę dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypais nustatymo. Nesutinka su tuo, dažnai būna ten su vyru. P. B. sveikatos būklė gera, yra vaikštantis, blaiviai mąstantis. Įvažiavimas yra vienas, pagal pirminius dokumentus bendro naudojimo kelias vienas į sodybą yra vienas. Nelabai supranta apie ką (R. M.) kalba. Gali parodyti nuotraukas, kad galima privažiuoti prie visų pastatų tuo vieninteliu keliuku. Dar yra aplinkkelis, kuriuo galima privažiuoti. R. M. trečią kartą keičia planą. Abrisas yra, jis neginčijamas. Ten nėra kelio, ten jų žemė ir gali daryti ką nori. Negali atsakyti ar kas suarė kelią, nes ten nėra kelio, ten yra trys keliukai. Toje sodyboje gyvena R. M. brolis, jis laiko kelias vištas ir antis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK, sudėtis.
ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu.
ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą (veikos padarymo metu galiojusi straipsnio redakcija). Teismų praktikoje nurodyta, kad atskleidžiant ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodytą savavališko žemės užėmimo administracinio nusižengimo normą, aktuali yra teismų praktika, suformuota aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnyje nurodytą užėmimo sąvoką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008). Šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021).
ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą. Pagal šio straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (Konstitucijoje, Civiliniame kodekse, kituose įstatymuose).?
P. C. kodekso 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka.
Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2022 m. birželio 21 d. pareiškėja R. M. kreipėsi į Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydama patraukti žemės sklypo bendraturtį P. B. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnį ir 518 straipsnį ir paskirti administracinę nuobaudą, o taip pat imtis neatidėliotinų priemonių, kad nedelsiant būtų pašalinta kliūtis, kuri neleidžia jai naudotis įvažiavimo keliu į jai priklausantį žemės sklypą ir privažiavimu prie jai priklausančių ūkinės paskirties pastatų.
Pareiškėja skundu siekia, kad Institucija apklaustų pareiškėją, apžiūrėtų įvykio vietą, apklaustų kitus asmenis ir išsiaiškintų, kas konkrečiai sunaikino kelią.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja ir P. B. yra 2,000 ha žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Pareiškėja asmeninės nuosavybės teise valdo ½ dalį šio žemės sklypo, kas sudaro 1,000 ha ploto, kurį įgijo 2012 m. spalio 5 d. dovanojimo sutarties, notarinio reg., pagrindu. P. B. taip pat valdo ½ žemės sklypo, kas sudaro 1,000 ha ploto, kurį įgijo 1996 m. rugpjūčio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr., pagrindu. Šis sklypas yra įregistruotas viešajame registre ir nurodyta, kad šio žemės sklypo naudojimo paskirtis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos, tai yra, priskirtas namų valdai. Šiam žemės sklypui yra atlikti tikslūs kadastriniai matavimai, jie įregistruoti viešajame registre. Tarp bendraturčių niekuomet nebuvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Konfliktinė situacija tarp bendraturčių susidarė, kai 2022 m. balandžio mėnesį R. B. gavo R. M. advokato pranešimą dėl sodybos valdymo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. R. B. teigimu, pareiškėja nori nusistatyti ribas sau priskiriant nuo sodybos pastatymo, bendram naudojimui priskirtą įvažiavimą į kiemą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose 2022 m. kovo 17 d. iškelta civilinė byla Nr. e2-1240-367/2022 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui P. B., trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų – Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius, dėl valdymo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Byloje nėra priimtas procesinis sprendimas.
Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ginčo šalis sieja civiliniai teisiniai santykiai – jie yra žemės sklypo bendraturčiai. Pareiškėjai ir P. B. nesusitarus dėl bendrai valdomo žemės sklypo valdymo ir naudojimosi tvarkos nustatymo, šis ginčas persikėlė į teismą ir nagrinėjamas civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tiek iš ANK 110 straipsnio (Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas, naudojimas ir vengimas juos grąžinti) ir 518 straipsnio (Savavaldžiavimas) dispozicijos, tiek iš aptartos teismų praktikos matyti, kad atsakomybė už minimų teisės normų pažeidimą numatyta asmenims, kurie tikrą ar tariamą savo teisę vykdo nesilaikydami įstatymuose nustatytos tvarkos, tai yra, pažeisdami viešosios teisės normas. Bendrosios nuosavybės teisės objektai valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o jiems nesusitariant – jų valdymo, naudojimosi ir disponavimo jais tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Akivaizdu, kad esant situacijai, kai bendraturčiai privatų ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu sprendžia teisme, valstybei ne tik nėra pareigos bet ir neleistina kištis į šį ginčą. Tokiu būdu, darytina išvada, kad Institucija pagrįstai atsisakė pareiškėjos bendraturčio atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną – abi šalys skirtingai vertina susidariusią situaciją dėl bendrai naudojamo žemės sklypo tvarkos, teikia vis naujus projektus, jų manymu, geriausiai atitinkančius jų interesus siekiant nustatyti optimalią naudojimosi žemės sklypu tvarką, taigi siekia civilinės teisės normų pagrindu išspręsti šį ginčą. Konstatuoti, kad pareiškime nurodytais veiksmais – tvoros užtvėrimu, žemės suarimu ir pan. jam bendrosios nuosavybės teise priklausančiame sklype P. B. ar kitas asmuo padarė administracinį nusižengimą, pagrindo nėra.
Aptartų aplinkybių pagrindu, Institucijos nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, yra pagrįstas, pareiškėjos skundas netenkintinas, o skundžiamas Institucijos nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,
nutaria:
P. R. M. skundo netenkinti.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. M. 2022 m. liepos 12 d. nutarimą ROIK: 22173864574 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.