Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2015-11-27 · Byla Nr. A2.6.-387-393/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-11-27
Bylos Nr.
A2.6.-387-393/2015
Teisminio proceso Nr.
4-27-3-00326-2015-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irma Blekaitienė
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-387-393/2015;proceso Nr. 4-27-3-00326-2015-5;procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2; 2.7.4.4; 2.14.3.;
(S)LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. lapkričio 27 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė, dalyvaujant administracinėn atsa­ko­­­mybėn traukiamam asmeniui, jo atstovui advokatui K. J., institucijos atstovui L. B., išna­g­­ri­nė­jusi J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokusio, lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, nedirbančio, gyvenan­čio (duomenys neskelbtini) ad­mi­nis­­tracinio tei­sės pažei­di­­mo bylą, kurio­je jam sura­šy­tas administracinio teisės pažei­di­­­mo protokolas pagal Lie­tu­­vos Res­­pub­­likos admi­nis­tracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. 2015 m. rugpjūčio 8 d. 15 val. 10 min. (duomenys neskelbtini), vairavo au­­to­­­­mo­­bilį F. M., valst. Nr.(duomenys neskelbtini) bū­da­­­mas ne­blai­­vus (nus­ta­­­­­ty­­tas vidu­ti­nis 2,11 pro­­­­­mi­­­­lės neblaivumas), neturė­da­mas teisės vairuoti, tuo pažeisdamas Ke­lių eis­mo tai­syk­lių 14 punkto reika­la­vimus.

Šalies argumentai

J. B. savo kaltę neigia, paaiškino, kad 2015-08-08 A. K. kaime automobilio F. M. nevairavo, kam priklauso automobilis nežino. Automobilio savininkės R. D. nepažįsta. Į A. K. kaimą 2015-08-08 atvežė pilku G. P. C.. Iš Verstaminų kaimo išvažiavo apie 14.30 val. į A. K. kaimą, Dzūkų gatvę ir jis ėjo pas draugę D. T., gyvenančią (duomenys neskelbtini). R. T. neleido į laiptinę įeiti, kažką sakė pasivijęs, sakė iškvietė policijos ekipažą. Atvažiavo 2 policijos pareigūnai, jis pūtė į alkotesterį, buvo nustatytas 2,11 promilių neblaivumas. Po 2 savaičių atvažiavo pareigūnai ir sakė, kad vairavo automobilį, bet jis nevairavo automobilio. Prašė parašyti paaiškinimą. Už girto pasirodymą viešoje vietoje buvo nubaustas. Su R. T. konfliktuoja, jis netvarkingai gyvena, išmėtęs savo daiktus koridoriuje. Jis sakė R. T. kaimynams, kad kviestų televiziją, kad parodyti kaip R. T. netvarkingai gyvena. Konfliktas su R. T. buvo dėl to, kad išvertė peleninę ir atsirėmęs į R. T. duris atidarė jas pečiu. Jam R. T. keršija dėl išverstos peleninės. Atvykusiems policijos pareigūnams sakė, kad nevairavo. Kai atvežė P. C. F. Mondeo jau stovėjo prie namo. Automobiliu F. M. nevažiavęs ir neturi jo dokumentų. A. P. nepažįsta.

Liudytojas A. P. paaiškino, kad su R. T. važiavo į A. K. kaimą nuo Rudaminos automobiliu Audi 80 ir priartėjo prie jų automobilis F. M., tamsiai mėlynos spalvos dideliu greičiu. Pasitraukė į šoną, F. M. aplenkė jų automobilį ir jie važiavo paskui, privažiavo A. K. kaime, Dzūkų gatvėje prie daugiabučių ir sustojo. R. T. išlipo. Išlipo ir J. B.. J. B. važiavo vienas. Išlipo ir kalbėjo su R. T.. Jis nebuvo išlipęs iš automobilio. R. T. iškvietė policiją. Sulaukė kol atvažiavo policijos ekipažas. J. B. bandė eiti į daugiabutį namą. Girtumą nustatė atvažiavę policijos pareigūnai vyras ir moteris. Su R. T. pažįstami apie metai laiko, kartu medžioja.

Liudytojas E. I. paaiškino, kad jis dirba Alytaus AVPK Lazdijų PK patruliu. Iš budėtojo S. M. gavo nurodymą, kad A. K. kaime ne tarnybos metu R. T. sulaikė neblaivų vairuotoją. Nuvažiavo į A. K. kaimą, namo laiptinėje buvo J. B., R. T. rankose laikė transporto priemonės registracijos liudijimą ir negaliojantį techninės apžiūros taloną. Protokole nurodyta transporto priemonė stovėjo prie namo. R. T. nurodė, kad važiavo paskui J. B. vairuojamą automobilį, sulaikė J. B. ir paėmė iš jo dokumentus. J. B. buvo nustatytas girtumas. Dirbo su kolege B. K.. J. B., aiškino, kad automobilio nevairavo R. T. prie jo prisikabino. Dėl ko kabinosi aplinkybių nenurodė. Automobilio dokumentai buvo pas R. T.. Dokumentų neperdavė. Protokolą surašė pagal R. T. ir liudytojo parodymus. J. B. buvo surašytas protokolas už pasirodymą neblaiviam viešoje vietoje, kurį surašė B. K.. Matė J. B. rankose automobilio raktelį, bet negali teigti kokio automobilio raktelis buvo.

L. P. C. parodė, kad J. B. iš matymo pažįsta. Buvo pas P. P., kuris gyvena Verstaminų kaime. Iš jo važiavo pro kaimo parduotuvę, sustojo ir J. B. papašė pavežti iki A. K. kaimo. Nuvažiavo iki Lazdijų, paskui važiavo link Rudaminos, už Rudaminos kelis kilometrus pavažiavus pro mokyklą, kairėj posūkis, prie pagrindinio kelio prasidėjus gyvenvietei jį paleido. Buvo rugpjūčio mėn. pradžioje 8, 9 ar 10 d. Tai buvo dieną, šviesiu paros metu, apie 14 val. Jokių žmonių, automobilių nebuvo kai J. B. išlipo. J. B. tą dieną truputį išgėręs buvo, nes alkoholio kvapas jautėsi.

L. R. T. parodė, kad 2015-08-08 važiavo su pažįstamu iš Lazdijų į A. K. kaimą. Kelyje pastebėjo, kad prie jų dideliu greičiu, manevruodamas po visą kelią priartėjo automobilis. Praleido tą automobilį ir važiavo iš paskos. Automobilis įvažiavęs į A. K. kaimą, Dzūkų gatvę pasuko į daugiabučio kiemus ir sustojo. Jis su draugu sustojo, priėjo prie vairuotojo parodė tarnybinį pažymėjimą, paprašė vairuotojo dokumentų. Vairuotojas išlipęs pateikė tik draudimo pažymėjimą ir negaliojantį tech. taloną, daugiau nieko nepateikė, sakė nevairavo. Tada pranešė budėtojui. Atvykęs ekipažas rado jį ir vairuotoją daugiabučio namo koridoriuje ir ekipažo nariai pasikvietė vairuotoją. Vėliau jis pateikė tarnybinį pranešimą. Važiavo su A. P.. Patruliai nustatė, kad vairuotojas J. B.. Dėl televizijos iškvietimo ar buvo tokia kalba su J. B. neprisimena. Automobilis F. M. stovėjo kieme keletą dienų ir kur dingo nežino. J. B. jį vairavo ir jis matė vairuojant.

Liudytoja B. K. paaiškino, kad buvo gavusi medžiagą ir surašė protokolą, kad J. B. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti. Surašė protokolą remiantis policijos pareigūno bei liudytojų apklausa. Buvo iškvietimas, kad vairuotojas sulaikytas vairuojantis neblaivus. Nematė vairuojant. Vyko su pareigūnu E. I.. Rašant protokolą neigė kaltę, sakė nevairavo, kas vairavo nenurodė. Sulaikė ne tarnybos metu pareigūnas R. T.. Atvykus į įvykio vietą jie buvo namo laiptinėj. Buvo R. T. ir J. B.. R. T. paaiškino, kad vairavo pilietis neblaivus ir jis matė. R. T. iš paskos to automobilio važiavo.

Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes vertinami įrodymai. ATPK 257 str. administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik dėl byloje surinktų įrodymų visumos, o ne atskirais įrodymais. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Duomenų, dėl kurių tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 str. 1 d.). Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo kaltė įrodyta adminis­tra­cinio teisės pažeidimo proto­ko­lu (b. l. 5-6), poli­ci­jos parei­gū­nų tar­ny­bi­niais pra­­­ne­ši­­mais (b. l. 7,8), alkoholio kiekio matuoklio kvitu, pa­tvirtinančiu, kad J. B. 2015-08-08 15.30 val. nustatytas 2,11 promi­lių gir­tumas (b. l. 9), patikros sertifikatu patvirtinančiu, kad alkoholio kiekio matuoklio patikra galioja iki 2015-12-08 (b. l. 10).

Be to J. B. kaltė įrodyta ir aukščiau aprašytų liudytojų parodymais. Trys policijos pareigūnai nurodo, kad protokole nurodytą dieną J. B. būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti vairavo transporto priemonę ją vairavo. Šių policijos pareigūnų parodymais netikėti teisėja neturi jokio pagrindo.

Nors J. B. nurodo, kad R. T. jį apkalba ir keršija jam, už jo patarimą kaimynams iškviesti televiziją, tačiau šis jo aiškinimas niekuo nepagrįstas. Pats R. T. konflikto su J. B. nepripažįsta. Nurodo, kad pokalbis su J. B. gal ir buvo, tačiau tai niekaip neįtakojo jo veiksmų sulaikant J. B. vairuojant automobilį neturint teisės vairuoti ir esant neblaiviam. Be to kartu su R. T. važiavo ir kitas liudytojas A. P., kuris su J. B. visiškai nepažįstamas ir jokių asmeniškumų tarp jų nėra. O šio liudytojo parodymai visiškai sutampa su R. T. parodymais, todėl teisėja šių dviejų liudytojų parodymais netikėti jokio pagrindo neturi.

Be to į įvykio vietą atvykę kiti du pareigūnai B. K. ir E. I. taip pat patvirtina R. T. ir A. P. parodymus dėl J. B. girtumo ir tai, kad R. T. jiems perdavė sulaikytą J. B., kaip asmenį vairavusį automobilį, kuris neturi teisės vairuoti ir vairavo būdamas neblaivus.

Abejoti policijos pareigūnų parodymais ir jų sąžiningumu teisėja neturi jokio pagrindo, nes byloje, be paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginių, nėra jokių duomenų, kad šie liudytojai dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar turėtų kokį nors interesą jam pakenkti. Padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą liudytojai užfiksavo vykdydami savo tiesiogines pareigas, darbo dienos metu, esant intensyviam eismui. Tai reiškia, kad tokių aplinkybių visuma yra itin nepalanki policijos pareigūnams tyčia nesąžiningai užfiksuoti arba sąmoningai iškraipyti pažeidimo nustatymo ir užfiksavimo aplinkybes, kaip savo gynybos tikslais teigia administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti bent mažiausią prielaidą, kad policijos pareigūnai yra suinteresuoti pakenkti J. B., todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jie sąmoningai klaidintų teismą, kai patys suvokia, kad tas pačias aplinkybes teismas gali nustatyti ir kitų įrodymų pagalba.

J. B. prašytas apklausti liudytojas P. C. nurodė, kad vežė J. B. į Lazdijų r. sav. A. K. kaimą, 2015 m. rugpjūčio 8-10 dienomis. Tačiau jis nurodė, kad J. B. išleido prie pagrindinio kelio, kitų žmonių ar automobilių arti nebuvo. Šio liudytojo parodymai ir paties J. B. duoti parodymai iš esmės skiriasi tarpusavyje. Šio liudytojo parodymai nei paneigia nei patvirtina J. B. duotus parodymus, kad jis 2015-08-08 automobilio nevairavo. Liudytojas P. C. patvirtino, kad tą kartą kai jis vežė J. B. jis buvo neblaivus.

J. B. advokato prašymą, kad būtų apklaustas liudytojas P. P. teisėja atmetė. J. B. aiškino, kad jis automobilio F. M. nevairavo, kad nežino kam nuosavybės teise jis priklauso. Kai byloje buvo gautas ankstesnės automobilio savininkės prašymas ir prie jo pateikti dokumentai, kad ji jau pardavusi automobilį P. P., tuomet advokatas prašė apklausti liudytoju šį asmenį. Pažymėtina, jog tik teismas sprendžia pakanka ar ne surinktų duomenų nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, o byloje aukščiau aptartų įrodymo viseto prasme jų pakanka, nustatyti kad J. B. protokole minėtą dieną būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairavo transporto priemonę.

Atkreiptinas dėmesys, jog E. Ž. T. T. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., E. Ž. T. T. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Nutarime aptarti įrodymai patvirtina, kad J. B. vai­­­ra­­vo automobilį būda­mas neblai­vus ir neturė­da­­­mas teisės vai­ruo­ti, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 129 straipsnį.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad J. B. padarė vie­­ną iš pavojingiausių adminis­tra­ci­­nių tei­­­sės pažeidi­mų, sukeliantį pa­vo­jų ne tik transporto eis­mo sau­gumui, bet ir žmo­nių gyvy­bei bei svei­­­ka­­­­­tai, taip pat į pažei­dėjo asme­ny­­bę, kurią apibūdina tai, kad jis neteistas, už Ke­lių eis­mo tai­syk­lių pažeidimus administracine tvarka du kartus baustas, tame tarpe ir vairuojant neblaiviam, į tai, kad nėra at­sa­­­ko­my­bę len­g­­­­vi­­nančių aplin­­kybių ir nėra atsakomybę sun­ki­nančių aplinkybių, vadovaujantis tei­sin­­­gu­­mo ir protingumo kriterijais, jam skirti­na didesnė nei minimali ATPK 129 straipsnio sank­­ci­­­jose numa­­ty­ta bauda.

ATPK 129 straipsnyje numatyta galimybė skiriant baudą kon­fis­kuo­­ti ir trans­porto prie­mo­nę, ta­čiau konfiskavimas nėra privalomas. Teisėja sprendžia, kad skiriama didesnė nei minimali bauda yra pakan­­kama prie­monė pažeidėjui nubausti bei auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerb­tų bendro gyve­­nimo taisyk­les, nedarytų naujų teisės pa­žei­dimų. Skiriama didelė bau­da yra pakan­­kama prie­monė pažeidėjui nubausti bei auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerb­tų bendro gyve­­nimo taisyk­les, nedarytų naujų teisės pa­žei­dimų, o automobilis nekon­fiskuotinas, nes tai nėra būtina nuobaudos tikslams pasiekti ir nebūtų teisinga jo savininko atžvilgiu, kadangi jis nėra atsakingas už padarytą pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ATPK 286 straipsniu, 287 straips­nio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

J. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numaty­tą ATPK 129 straipsnyje, ir nubausti 1200 EUR (vieno tūstančio dviejų šimtų eurų) bauda.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irma BlekaitienėPapildoma informacija: bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pa­trauk­­tam administracinėn atsakomybėn asmeniui dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasde­šimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu pažeidė­jas nesumoka baudos per nurodytą ter­mi­ną, nutarimas skirti baudą siunčiamas antstoliui vykdyti. Baudą išieškant ants­to­­liui priverstiniu būdu, pažeidėjas taip pat turi atlyginti ir vykdymo išlaidas. Bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 1001. Paskirtą baudą galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.