- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-01
- Bylos Nr.
- e2S-342-232/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41264-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- L. C., R. R.-C.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 3.1.2.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo L. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų L. C. ir R. R.-C. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai L. C. ir R. R.-C. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami priteisti iš atsakovo 1 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą solidariai ieškovams ir jų vaikams – D. B. C., E. C. ir A. C.. Ieškovai nurodė, kad su šeima gyvena socialiniame būste, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui - Vilniaus miesto savivaldybei. Ieškovų teigimu, atsakovas nesprendžia klausimų, susijusių su savo, kaip buto savininko pareigomis, negina ieškovų, kaip socialinio būsto nuomininko teisių, nesprendžia butui priskirto žemės sklypo ribų nustatymo klausimų, tuo suteikdamas privalumą kitam savininkui. Be to, ieškovų teigimu atsakovas naudoja psichologinį spaudimą, turėdamas administracinius įgalinimus, nepagrįstai skiria administracines baudas už neva laikomas šiukšles, nevažiuojančius automobilius, už tariamą šuns nepriežiūrą. Atsakovas nepagrįstai inicijuoja administracinius procesus ir kišasi į jų šeimos gyvenimą. Dėl atsakovo neveikimo ieškovai patyrė neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi L. C. ir R. R. –C. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Išaiškino, kad ieškovai turi teisę su ieškiniu kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismas nustatė, kad ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovai grindžia CK 6.271 straipsniu, kuris reglamentuoja valdžios institucijų atsakomybę dėl atliktų neteisėtų veiksmų. Teismas vadovavosi administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kad ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (LR CK 6.271 str.), nagrinėja administraciniai teismai. Savivaldybė yra viešojo administravimo subjektas, kurio veiklą reglamentuoja Vietos savivaldos įstatymas bei Viešojo administravimo įstatymas. Ieškovai, reikšdami reikalavimą priteisti neturtinę žalą, ieškiniu turės įrodyti sąlygas civilinės atsakomybės, kuri atsiranda tada, jei valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal aukščiau nurodytus įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl teismas ieškinį atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas L. C. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-09 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad nesutinka su skundžiama teismo 2015-12-09 nutartimi, nes Vilniaus apygardos teismas prejudiciškai įsiteisėjusiomis 2015-11-18, 2015-11-24 nutartimis civilinėse bylose nustatė ir konstatavo, kad ginčas teismingas apylinkės teismui, o būtent Vilniaus m. apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindo bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą – ir dėl tiesiogiai įtvirtintų Konstitucijoje, ir dėl įgytųjų teisių – negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas; šios teisės negalima paneigti. Teisė kreiptis į teismą, inter alia, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovų ieškinį, sprendė, kad ieškovų ieškinys pateiktas nesilaikant rūšinio teismingumo taisyklių. Pirmosios instancijos teismo vertinimu byla yra neteisminga bendrosios kompetencijos teismams ir turėtų būti nagrinėjama administraciniame teisme.
Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad turi būti įvertintos civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingos aplinkybės. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.
Rūšinis teismingumas (competentia ratione materiae) reiškia, pirma, koks – bendrosios kompetencijos ar specializuotas – teismas turi nagrinėti bylą, t. y. nustatoma teismo rūšis; antra, tam tikros kategorijos bylų priskyrimą konkrečiai teismų sistemos grandžiai, t.y. kuris teismas nagrinės bylą kaip pirmosios instancijos teismas. Taigi pagal rūšinį teismingumą atribojama bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencija bei apylinkių ir apygardų teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, kompetencija (CPK 25 str.). Proceso teisės normų, nustatančių rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles, pažeidimas, yra vienas absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. 6 p.).Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (ABTĮ 21 str. 2 d., CPK 36 str. 2 d.). Taigi bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (ABTĮ 21 str. 1 d., CPK 36 str. 2 d.).
Apelianto teigimu ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog ieškinio pareiškimas nagrinėtinas administraciniame teisme.
Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (CPK 22 str. 1 d., 25 str.). Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t.y. dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies 4 punktas taip pat įtvirtina, jog apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalauja atlyginti neturtinę 1 500 000 Eur žalą, reikalavimą reiškia atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei. Iš ieškinio turinio matyti, kad pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą iš esmės sieja su viešojo administravimo subjekto, t.y. Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtais veiksmais ir neveikimu. Ieškovas ieškinį grindžia CK 6.271 str. nuostatomis. Taigi kaip teisingai konstatavo pirmos instancijos teismas, įvertinus pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką, proceso šalis, ieškinyje keliamas reikalavimas patenka į ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. numatytą ginčų kategoriją, todėl nagrinėjamas administraciniame teisme.
Apelianto teigimu Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiomis 2015-11-18, 2015-11-24 nutartimis konstatavo, jog nagrinėjamas ginčas teismingas būtent apylinkės teismui, todėl šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiomis 2015-11-18, 2015-11-24 nutartimis, kurias cituoja apeliantas atsisakė priimti ieškovų ieškinį dėl 1 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, tačiau nesprendė rūšinio teismingumo, t.y. nesprendė klausimo tuo aspektu ar byla teisminga bendros kompetencijos ar administraciniam teismui klausimo.
.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėja
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.