Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. I., išnagrinėjusi R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. I. 2016 m. rugsėjo 5 d. apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini)panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams, kadangi pasirinko netinkamą auklėjimo būdą savo nepilnametės dukros R. I., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, suduodamas jai diržu, dėl to, kad pastaroji grįžo vėlai namo. Šiais veiksmais R. I. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje.

Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. I. savo kaltę pripažino, sutiko su protokole išdėstytomis aplinkybėmis. Apie metus laiko dėl dukros kyla įvairūs konfliktai, pastarosios elgesys sudėtingas, bendrauja su draugų kompanija, grįžta paryčiais arba naktį. Pažeidimo padarymo naktį dukra eilinį sugrįžo naktį, jam tiesiog trūko kantrybė ir jis sudavė dukrai diržu. Supranta, kad toks problemos sprendimas nėra tinkamas ir daugiau taip nebesielgs, gailisi. Po įvykio lankė auklėjimo kursus, kartu su žmona stengiasi ieškoti būdų problemoms su nepilnamete dukra spręsti (kreipėsi į mokyklos socialinį darbuotoją, psichologą).

Administracinio teisės pažeidimo protokole prie asmens paaiškinimo R. I. nurodė su pažeidimu sutinkantis, besigailintis (b. l. 2). Rašytiniame paaiškinime R. I. nurodė, kad paskutinius metus nesusitvarko su dukra, kuri pradėjo bėgti iš namų, grįžta naktimis, nesako, su kuo būna ir kur eina, į žmonos ir jo pastabas nereaguoja. 2016-09-05 eilinį kartą dukra grįžo naktį, pokalbio metu bandė vėl išbėgti iš namų, dėl ko R. I. dukrą pasivijo prie laiptinės durų ir parsivedė namo. Buvo pasipiktinęs dukros elgesiu, pasiėmė diržą ir juo mosikavo, galėjo kokį kartą suduoti. Prieš dukrą smurtauti neketino, pasikarščiavo. Siekdami geresnių santykių su dukra, abu su žmona užsiregistravo į tėvystės įgūdžių kursus (b. l. 3).

Motyvuojamoji dalis

R. I. kaltę padarius ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Iš R. I. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 2). Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio specialistės R. J. 2016-09-26 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariate registruotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas, kuriame nurodyta, kad skyriuje 2019-09-07 gautas raštas iš (duomenys neskelbtini) dėl smurto prieš nepilnametę R. I., gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, kad jų (duomenys neskelbtini) klasės mokinė R. I. namuose patyrė smurtą. 2016-09-06 socialinė pedagogė J. D. ir psichologė J. K. gavo informaciją iš R. I. motinos R. I., kad dukra 2016-09-05 patyrė fizinį smurtą iš tėvo. Smurto priežastimi įvardino R. I. grįžimą namo naktį ir bandymą pabėgti iš namų. 2016-09-06 vyko socialinės pedagogės konsultacija su mokine. R. I. patvirtino, kad tėvas ją mušė diržu. R. I. nurodė gyvena su mama R. I. ir tėčiu R. I.. Paskutiniu metu jos santykiai su tėvais pablogėjo, nes ji, pasak tėvų, jų neklauso. Ji vėlai grįžta namo, kas tėvams nepatinka. 2016-09-05, apie 01.00 val. nakties, grįžo namo, namuose rado dar nemiegančius tėvus. Mama jai liepė eiti į savo kambarį, tačiau ji išsigando savo įpykusių tėvų, todėl vėl bandė bėgti iš buto. Tėvai ją pasiviję nusivedė ją namo. Tada jai būnant tėvų kambaryje, tėtis ant jos garsiai barėsi dėl jos vėlaus grįžimo namo ir net nepastebėjo, kaip tėčio rankose atsirado diržas, kuriuo gavo keletą smūgių per nugarą ir dubens sritį. Dėl tokių tėvo veiksmų patyrė skausmą, dubens srityje ir virš jos atsirado kraujosruva, kurios nebeliko. Tėvas diržu sudavė norėdamas ją sudrausminti, kad ji laikytųsi tėvų nustatytų taisyklių, dėl to, kad grįžo vėlai namo. R. I. nurodė, kad jų nepilnametė dukra R. I. jau apie metus laiko bėga iš namų arba grįžti į juos, kada jai norisi. Į jos ir sutuoktinio prašymus laikytis namų taisyklių ir grįžti nurodytu laiku dukra nereaguoja ir ignoruoja. 2016-09-05 nakties metu dukrai grįžus namo sutuoktinis R. I. buvo labai įpykęs dėl dukros eilinio vėlaus grįžimo į namus. Jai sugrįžus liepė eiti į savo kambarį, tačiau dukra nepakluso, išbėgo pro duris, dukrą pasivijus iki laiptinės durų pakvietė sutuoktinį, kad padėtų šią parvesti namo, kadangi ji priešinosi, o pati fiziškai neturi jėgų suvaldyti dukrą. Grįžus į butą R. I. nusivedė dukrą į kambarį. Kas kambaryje vyko, ji nematė, tik girdėjo, kad sutuoktinis bara dukrą. Vėliau pamatė, kad dukra išėjo verkdama iš kambario. Sekančią dieną į dukros lankomą mokyklą (duomenys neskelbtini) kreipėsi pas socialinę pedagogę, kad padėtų išspręsti jų šeimoje iškilusią problemą dėl dukros nepaklusimo ir vėlaus grįžimo namo, papasakojo minėtą 2016-09-05 incidentą. Ji pati (R. I.) smurtavimo fakto nematė. Aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtina (duomenys neskelbtini) 2016-06-06 raštas, R. I. bei R. I. apklausos protokolai (b. l. 5, 12-16). Pats R. I., kaip minėta, prisipažįsta pasielgęs netinkamai, ieškos ir ieško kitokių būdų kylančioms problemoms su dukra spręsti (b. l. 4-5).

Taigi iš bylos medžiagos matyti, kad R. I., siekdamas sudrausminti dukrą, sudavė pastarajai diržu. Akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepilnametės dukros elgesys yra gana problematiškas ir keliantis rūpesčių, tačiau R. I. pasirinktas auklėjimo metodas nebuvo tinkamas ir yra nesuderinamas su tinkamu tėvo valdžios panaudojimu. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog R. I. panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams. Tokie jo veiksmai kvalifikuotini pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas, kuriuo kėsinamasi į viešąją tvarką), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvina tai, kad prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat įvertinama R. I. asmenybė (profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, praeityje administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus R. I. ATPK 181 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. I. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.