- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-28
- Bylos Nr.
- 1A-190-282/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Masiulis, Virginija Žindulienė, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- G. Č.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo G. Č. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 309 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteista 36 MGL (1 800 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, G. Č. paskirta bausmė – 24 MGL (1 200 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. G. Č. nuteista už tai, kad ji, turėdama tikslą platinti, pagamino ir platino pornografinio turinio dalykus, o būtent: ji, laikotarpiu nuo 2019-05-22 iki 2019-12-17, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir metu, būdama ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, turėdama tikslą platinti, pagamino 22 pornografinio turinio vaizdo dokumentus – 10 vaizdo įrašų, kurių pavadinimai:
„video1558589654_2283751841863872.mp4“,
„video1558593556_344580186259721.mp4“,
„video1558671451_307381083480661.mp4“,
„video1558686703_415963272517465.mp4“,
„video1559129688_398383257427450.mp4“,
„video1559818093_1263416093823100.mp4“,
„video1560346628_1137890103060164.mp4“,
„video1560435554_2423986454329372.mp4“,
„video1560447221_308443010044115.mp4“ ir
„video1567660843_2242498196041224.mp4“, kuriuose atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai ir masturbacija, bei 12 vnt. nuotraukų, kurių pavadinimai:
„53558680_255852185357448_55961516901400576_n_2356461504604949.jpg“,
„60765203_319313302324754_6359216814265729024_n_319313262324758.jpg“,
„65019571_2110741575885732_998186073588760576_n_2110741572552399.jpg“,
„66358844_697141854070465_1944791256399872000_n_697141850737132.jpg“,
„66626994_335230297411776_3964859545603276800_n_335230294078443.jpg“,
„66627026_461309968016865_3200774723227090944_n_461309964683532.jpg“,
„69475894_24546l6314770016_1685340614285066240_n_2454615858103395.jpg“,
„69537696_2685745641458657_392532377034817536_n_268574539479201.jpg“,
„70017437_374151720199982_3087755162798784512_n_374151656866655.jpg“,
„74503148_1327954364052189_8507607744042237952_n_1327954244052201.jpg“,
„75492500_1056265291381801_71687442l599469568_n_1056265114715152.jpg“,
„76608811_2629746673773011_6247567580333080576_n_2629746390439706.jpg“, kuriose detaliai ir atvirai rodomi lytiniai organai, kuriuos laikotarpiu nuo 2018-09-05 iki 2019-12-10, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir metu, būdama ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, pasinaudodama galinio tinklo įrenginiu, per socialinio tinklo „Facebook“ programėlę „Messenger“, iš savo naudojamos paskyros, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „(duomenys neskelbtini)“ naudotojui G. Z., tokiais savo veiksmais ji įgijo ir platino pornografinio turinio dalykus.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendį ir G. Č. pagal BK 309 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant G. Č. tęsti darbą arba netekus darbo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant G. Č. tęsti darbą arba netekus darbo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Teigia, kad teismo nuosprendis keistinas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį, ir tai lėmė neteisingą bausmės paskyrimą. Nurodo, kad bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.).
2.2. Teigia, kad teismas turėjo galimybę paskirti BK 309 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę tokiu būdu, jog šioje sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neprieštarautų teisingumo principui. Nurodo, kad teismas, manydamas, jog prokuroro G. Č. pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė yra per griežta, turėjo visas galimybes parinkti ir pačią švelniausią BK 309 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Pažymi, jog BK 46 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad viešieji darbai skiriami tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis sutinka. Teisiamojo posėdžio metu G. Č. nurodė, jog ji sutiktų su viešųjų darbų bausme, bet geriau rinktųsi baudos bausmę. Taigi net G. Č. sutinkant atlikti viešuosius darbus, teismas šią teisingam bausmės paskyrimui reikšmingą aplinkybę ignoravo ir iškart sprendė dėl kitos (griežtesnės) BK 309 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos baudos bausmės paskyrimo. Taip pat prokuroras nurodo, kad, jeigu G. Č. teisiamojo posėdžio metu nebūtų sutikusi su viešųjų darbų bausmės skyrimu, teismas negalėjo konstatuoti, jog paties mažiausio baudos bausmės dydžio, numatyto įstatyme už nesunkaus nusikaltimo padarymą, paskyrimas (50 MGL dydis, kuris po to dar esant pagrindui sumažinamas vienu trečdaliu taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas) aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Akivaizdu, jog skirtumas tarp 34 MGL dydžio baudos bausmės (po sumažinimo vienu trečdaliu) ir teismo paskirtos (pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį) galutinės 24 MGL dydžio bausmės (po sumažinimo vienu trečdaliu) negali būti G. Č. atžvilgiu (įvertinus visas byloje nustatytas faktines aplinkybes) laikomas tokiu esminiu baudų dydžių skirtumu, kuris leistų konstatuoti, jog įstatyme numatyto minimalaus galimo už nesunkaus nusikaltimo padarymą baudos bausmės dydžio parinkimas kaltinamajai aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
2.3. Prokuroras skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog prokuroro G. Č. pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė neturėtų būti skiriama, kaip neva neatitinkanti BK 55 straipsnio nuostatų. Pažymi, jog baigiamųjų kalbų metu prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė neprieštaravo baudžiamajame įstatyme nurodytiems nei bendriesiems, nei specialiesiems bausmės skyrimo pagrindams.
2.4. Nurodo, kad, įvertinus visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, turinčias reikšmės teismui paskiriant teisingą bausmę, nei viešųjų darbų bausmės paskyrimas, nei baudos bausmės paskyrimas (bent minimalaus BK numatyto baudos dydžio už nesunkaus nusikaltimo padarymą), ir net prokuroro pasiūlytos laisvės apribojimo bausmės paskyrimas nebūtų prieštaravęs teisingumo principui ir nebūtų sudaręs jokių pagrįstų prielaidų BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikymui byloje. Be to, teismas negalėjo skirti G. Č. baudos ir konstatuoti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo būtinumą baudos dydžio atžvilgiu, kai buvo visos baudžiamajame įstatyme numatytos sąlygos ir pagrindai skirti dar švelnesnę bausmę – viešuosius darbus (kaltinamoji tik labiau pageidavo, jog jai būtų skiriama baudos bausmė, tačiau iš esmės sutiko ir su viešųjų darbų bausme). Todėl prokuroras skunde tvirtina, kad teismas aiškiai netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą, vien tik kaltinamosios pageidavimas dėl konkrečios bausmės jai skyrimo ar neskyrimo (ypač kai BK 309 straipsnio 1 dalies sankcijoje iš viso numatytos net keturios skirtingos bausmės rūšys) negali būti laikomas ta esmine aplinkybe, kuri turėtų įtakos teisingumo principo įgyvendinimui bausmės skyrimo procese.
3. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, paskiriant prokuroro siūlomą bausmę, bet neskiriant siūlomų nemokamų darbų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
4. Apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl G. Č. nuteisimo pagal BK 309 straipsnio 1 dalį naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 straipsnio 1 punktas).
5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nors pagal minėtą įstatymo nuostatą nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas turi būti patikrinamas tik apeliacinio skundo ribose, tačiau apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami.
6. Nors apeliaciniu skundu prokuroras neginčija nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, veikos kvalifikacijos, iš esmės nesutinka tik su teismo sprendimu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir G. Č. paskirti švelnesnę bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pirmiausia, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal veikos kvalifikacijos apimtį, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą dėl G. Č. kaltės, dėl to byloje priimtas nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
7. Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). Nors skundžiamas nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, ir pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina G. Č. kaltę padarius jai inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 309 straipsnio 1 dalyje.
8. Pagal Baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis).
8.1. BK 309 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris turėdamas tikslą platinti pagamino ar įsigijo arba platino pornografinio turinio dalykus. Nagrinėjamo nusikaltimo objektas – visuomenės dorovė, o nusikaltimo dalyku gali būti bet kokia forma išreikšti dalykai (nuotraukos, kino ir vaizdo juostos, dirbiniai, spausdinti kūriniai, garso įrašai, spektakliai ir kt.), atitinkantys pornografijos požymius. Šis nusikaltimas objektyviai pasireiškia trimis alternatyviomis veikomis: 1) platinti skirto pornografinio turinio dalyko pagaminimu (tai platinti tinkamo pornografinio turinio dalyko sukūrimas (nufilmavimas, nuotraukos pagaminimas, teksto atspausdinimas, fotomontažas ir pan.); 2) jo įsigijimu (tai veiksmas, kuriuo kaltininkas įgyja galimybę disponuoti pornografinio turinio dalyku); 3) jo platinimu (tai atlygintinis arba neatlygintinis tokių dalykų perdavimas kitam asmeniui disponuoti). Nagrinėjamas nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad gamina, įsigyja arba platina pornografinio turinio dalykus, ir nori taip veikti. Kai veika pasireiškia pagaminimu arba įsigijimu, būtinas subjektyvusis požymis – platinimo tikslas. Platinimo tikslo buvimas – kai kaltininkas pagamina arba įsigyja pornografinio turinio dalykus ne asmeniniam naudojimuisi, bet planuodamas perduoti juos kitiems asmenims disponuoti. Be to, kaltininko ketinimai turėtų neapsiriboti vienkartiniu tam tikro pornografinio pobūdžio dalyko perdavimu kitam asmeniui, o turėtų būti jo ketinimas užsiimti sistemine platinimo veikla arba iš karto išplatinti didelį kiekį tokio pobūdžio dalykų.
8.2. Iš skundžiamame nuosprendyje G. Č. suformuluoto kaltinimo matyti, kad ji „laikotarpiu nuo 2019-05-22 iki 2019-12-17, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir metu“, <...> pagamino 22 pornografinio turinio vaizdo dokumentus – 10 vaizdo įrašų, kuriuose atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai ir masturbacija, bei 12 vnt. nuotraukų, kuriose detaliai ir atvirai rodomi lytiniai organai, kuriuos „laikotarpiu nuo 2018-09-05 iki 2019-12-10, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir metu, <...> išsiuntė socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „(duomenys neskelbtini)“ naudotojui G. Z.“. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad G. Č. bendravimas su G. Z. vyko socialinio tinklo „Facebook“ programėle „Messenger“ laikotarpiu nuo 2019-05-22 iki 2019-12-17, duomenų, kad G. Č. su G. Z. bendravo ir jam pornografinio turinio informaciją siuntė dar anksčiau, t. y. nuo 2018-09-05, byloje nėra. Dėl to kaltinime netiksliai nurodyta esminė įvykio aplinkybė – pornografinio turinio informacijos siuntimo laikotarpis. Pirmosios instancijos teismas šios kaltinimo netikslumo neištaisė.
8.3. Taip pat pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad „G. Č. nusikalstamos veikos, padarytos laikotarpiu nuo 2019-05-22 iki 2019-12-17, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir metu, ir laikotarpiu nuo 2018-09-05 iki 2019-12-10, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir metu, įgyjant, laikant ir išplatinant pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojami lytiniai organai, masturbacija, lytinis aktas, kvalifikuotina kaip pornografinio turinio dalykų įgijimas turint tikslą platinti ir jų išplatinimas kvalifikuotinas kaip nusikalstama veika, numatyta BK 309 straipsnio 1 dalyje“. Pastebėtina, kad G. Č. suformuluotame kaltinime nebuvo inkriminuota nei pornografinio turinio informacijos laikymas, nei kad jos pagamintuose ir G. Z. išsiųstuose pornografinio turinio įrašuose, fotonuotraukose buvo užfiksuotas lytinis aktas. Dėl to padarydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai praplėtė G. Č. suformuluotą kaltinimą.
8.4. Byloje nustatyta (apžiūrų protokolai, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto (specialisto) išvada), kad G. Č. laikotarpiu nuo 2019-05-22 iki 2019-12-17 pagamino 10 vaizdo įrašų, kuriuose atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai ir masturbacija, bei 12 vnt. nuotraukų, kuriose detaliai ir atvirai rodomi lytiniai organai, šiuos įrašus ir fotonuotraukas per socialinio tinklo „Facebook“ programėlę „Messenger“ išsiuntė socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „(duomenys neskelbtini)“ naudotojui G. Z.. Nors nuteistoji G. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino, kad pagamino minėto turinio dokumentus, juos siuntė, tačiau, vertinant G. Č. subjektyvinę pusę, būtina atsižvelgti į tai, kokiame kontekste pornografinio turinio informacija buvo perduota kitiems asmenims, šiuo atveju – kitam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo metu G. Č. nurodė, kad ji savo mobiliojo ryšio telefonu pagamino įrašus, kuriuos persiuntė „Facebook“ paskyros „(duomenys neskelbtini)“ naudotojui, kad kūrė ir siuntė tik savo pornografinio turinio dalykus, kuriuose užfiksuota ji pati (t. 2, b. l. 99–102). Pirmosios instancijos teisme nuteistoji G. Č. parodė, kad per „Facebook“ susipažinusi su G. Z., apsikeitė su juo erotinėmis nuotraukomis, kuriose buvo nufotografuoti lytiniai organai, masturbacija. Taip pat G. Č. nurodė, kad G. Z. norėjo daugiau nuotraukų ir pradėjo grasinti, kad jei nesiųs daugiau nuotraukų, jis turimas nuotraukas paviešins internete, ji negalvojo, kad G. Z. platins tas nuotraukas (t. 3, b. l. 2). Tokius G. Č. parodymus patvirtina byloje esantis G. Č. ir G. Z. susirašinėjimas socialinio tinklo „Facebook“ programėlėje „Messenger“, iš kurio matyti, kad pažintį ir pokalbį su G. Č. (buvusi pavardė G.) jos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „(duomenys neskelbtini)“ naudotojas G. Z., kad būtent G. Z. iniciatyva tarp jų prasidėjo pokalbis apie intymius reikalus ir jo prašymu G. Č. jam siuntė vaizdo įrašus, fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti lytiniai organai, masturbacija (t. 1, b. l. 8–118). Tokio pat pobūdžio informaciją G. Č. gavo ir iš pašnekovo G. Z.. Taip pat iš šio susirašinėjimo matyti, kad G. Č. siuntė savo pačios intymias nuotraukas ir vaizdo įrašus. Be to, iš šio susirašinėjimo matyti, kad pokalbiai apie intymius dalykus, pornografinio turinio dalykų siuntimas vyko tarp dviejų pilnamečių asmenų (G. Č. veikos padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai, o G. Z. – (duomenys neskelbtini) metai), G. Z. nurodžius, jog jis neužsiima tokių dalykų platinimu (t. 1, b. l. 113). Taigi, šie paminėti įrodymai (G. Č. parodymai, apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys apie susirašinėjimą) patvirtina, kad, nors G. Č. pornografinio turinio informaciją nusiuntė G. Z. ir tokie veiksmai formaliai atitinka platinimą, tačiau šią išskirtinai asmeninio pobūdžio informaciją G. Č. siuntė tik G. Z. asmeniniam naudojimui, taip su pastaruoju flirtuodama.
2. Nors bylos duomenys patvirtina, kad G. Č. pagamino ir siuntė G. Z. pornografinio turinio informaciją, tačiau nenustatyta, kad pagamindama ir išsiųsdama pornografinio turinio dalykus G. Č. turėjo tikslą platinti pornografinio turinio dalykus BK 309 straipsnio prasme. Dėl to teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, pripažįsta, kad G. Č. veiksmuose pagaminant ir išsiunčiant G. Z. pornografinio turinio informaciją nėra BK 309 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymio – tyčios platinti tokio turinio dalykus. Nesant bent vieno iš nusikalstamos veikos požymių, šiuo konkrečiu atveju, subjektyvinės pusės, laikoma, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. Č. padarė BK 309 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra nepagrįsta ir todėl skundžiamas nuosprendis dėl G. Č. nuteisimo pagal BK 309 straipsnio 1 dalį naikinama ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas) – G. Č. pagal BK 309 straipsnio 1 dalį išteisinama, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
3. Konstatavus, kad G. Č. nepadarė jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, prokuroro skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo G. Č. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nebenagrinėjami.
4. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2021 m. gegužės 7 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. (12.35Mr) PT-3385 dėl 108,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad G. Č. išteisinama, teisėjų kolegija šių proceso išlaidų iš G. Č. V. naudai nepriteisia (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendį, kuriuo G. Č. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 309 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
G. Č. pagal BK 309 straipsnio 1 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 309 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Planšetinį kompiuterį „HP Pavilion dv6000, serijos numeris – (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti G. Č., grąžinti G. Č..
Kompaktinius diskus, esančius baudžiamojoje byloje (t. 1, b. l. 7, 126; t. 2, b. l. 31, 59, 60, 69, 93), palikti saugoti prie bylos.
Atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą.