Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2022 m. rugpjūčio 11 d. apie 17.16 val., Pasvalio mieste, Vilniaus - Biržų gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 154 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 punktas), bei nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei kai to reikalauja (KET 154 punktas), nepraleido pagrindiniu keliu iš kairės atvažiuojančio dviračio, vairuojamo R. M., ir su juo susidūrė, dėl ko R. M. dėl juosmens trečio slankstelio kūno lūžio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis A. K. dėl jam pareikštų kaltinimų savo kaltę pripažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad važiavo po darbo, 2022 metų rugpjūčio mėnesį. Vairavo „Citroen“ automobilį, vienas važiavo, blaivus. Prie savivaldybės, Vilniaus g. sankryža, jo buvo šalutinis kelias. Pažiūrėjo, kad pagrindiniame kelyje nieko nėra ir važiavo, susidūrė. Nesuprato, kaip kas įvyko, kaip atsitiko, nedaug mašinų buvo. Vieną mašiną praleido ir nepamatė. Šviesu, saulėta buvo. Akinių vairuojant nereikia. 35 metai vairavimo stažas. Į darbą važinėja kiekvieną dieną, tuo pačiu keliu. Nežino, kodėl nepamatė dviračio. Nesinaudojo telefonu. Kai susidūrė, pamatė dviratininkę, prieš tai nematė. Iš Biržų g. suko į dešinę pusę. Pirmą bėgį įsijungė ir pradėjo važiuoti. Buvo sustojęs prieš sankryžą. Į veidrodėlį kliudė. Jis išlipo iš mašinos ir pamatė. Sustojo šalia gatvės. Gulinčią ant žemės pamatė, moteris sąmoninga buvo. Paklausė, ar skauda, atsakė, kad skauda. Sakė skaudą kelį, neatsimena tiksliai. Dviratis buvo šalia, 2 metrai nuo dviratininkės. Mašina iškart sustojo. Su įjungtomis šviesomis važiavo. Nepastebėjo, ar dviratininkė su liemene buvo. Kai išlipo, pamatė, kad su liemene, nematė, ar atšvaitai buvo ant dviračio, nežiūrėjo. Šalia policija buvo, matė. Policija matė tą avarija ir atvažiavo. Policija iškvietė greitąją pagalbą. Pats nesupranta, kaip viskas įvyko. Kiekvieną dieną pro ten važiuoja. Savo kaltę įžvelgia. Jei būtų atidesnis, gal būtų ir neįvykę. Tai jo kaltė. Sutinka dėl padarytų sužalojimų dviratininkei. Važiavo iš šalutinio kelio, dviratininkės nepastebėjo. Telefonu atsiprašė. Neatsimena, ar atleido. Dėl žalos atlyginimo nekalbėjo. Nežino dėl draudimo išmokų nukentėjusiajai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino ir nurodė iš esmės panašias aplinkybes (b.l. 94-102).

Nukentėjusioji R. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną kaip visada važiavo namo po darbo su dviračiu. Mašinų pikas buvo praėjęs, mašinų nebedaug. Važiavo pagrindine Vilniaus gatve. Matė, kad Biržų gatve atvažiuoja mašina. Jos buvo pagrindinis kelias, ji drąsiai važiavo, negalvojo, kad jis gali nesustoti. O jis nesustojo. Tiesiai atsidūrė į jį. Bandė stabdyti. Bet nebegalėjo išvengti, smūgis buvo į šoną, į veidrodėlį. Skausmas nugaroje didžiulis ir ji nuvirto nuo dviračio. Nukrentant, smūgis kai buvo į tą mašiną, tada tik skausmas. Dviratis su priekiniu ratu, o skausmą pajautė nuo smūgio per juosmenį. Prieš tai neturėjo problemų su nugara, išvaržos neturėjo. Nukrito ir labai greitai atsirado policija, kaip girdėjo, žmonės minėjo, kad jie netoliese ten budėjo, labai greitai atvažiavo. Kai ji nuvirto į šoną, pareigūnės atlėkė, sako: „judini kojas“, sakau: „pirštus judinu“, sako: „nesikelkit, gulėkit, nes su stuburu bus“. Ir taip pragulėjo, jos ten surašė viską. Buvo sąmoninga, galvos nesusitrenkė. Viską surašė jos, išvietė greitąją, išvežė ją į Panevėžį. Gydymas truko iki sausio 16 dienos, sausio 16 dieną išėjo į darbą. Bet dar tvarkosi dokumentus dėl neįgalumo. Stacionare gulėjo iki rugpjūčio 19 dienos, operacijos nedarė, nebuvo atplaišų stubure, buvo konservatyvus gydymas: nuskausminamieji, gulėti, diržas per juosmenį. Pagrinde gulėjimas ant nugaros, išleido namo. Pasakė, kad namuose gali gulėti. Nėra gerai, kažin ar visą gyvenimą bus gerai, negali kelti svorių didesniu, negali nešti sunkiau iki 3 kg rankose, negali iki žemės pasilenkti, negali rankų aukštyn kelti. Pasėdi ilgiau – skauda nugarą, negali sunkiau dirbti. Jos darbas yra auklėtojos padėjėjos darželyje. Vaikų kilnoti negali, auklėtoja padeda. O tos neįgalumo grupės taip greitai negali susitvarkyti, kol pas gydytojus patenka, dabar pas neurologą, šeimos daktarė gal suruoš dokumentus grupei. Įvykis atsitiko per žioplumą kaltininko, neapsižiūrėjo. Galėjo tas dalykas neįvykti. Nei lietus lijo, nei rūkas, vasara, šviesu, saulė švietė. Mašinų nedaug. Jos liemenė buvo gera, nauja, su šviesą atspindinčiais atšvaitais. Ne pirmą kartą važiuoja su dviračiu ir mašiną vairuoja. Dviračiui žibintai buvo, atšvaitų nebuvo. Žibintą gal ir buvo įsijungus. Vasaros metu nereikia, arba liemenė arba žibintas. Civilinio ieškinio nereiškia. Draudimo išmoka yra nepatenkinta, buvo didesnę sumą užsirašiusi. Kiek ji iškentėjo, vyras turėjo slaugyti, nedirbti. Sūnus turėjo iš Vilniaus atvažiuoti. Iki dviejų mėnesių su ja turėjo būti žmogus, nes vyras išvažiuoja į reisus savaitėmis, nieko nėra, ji viena lieka. Samdė žmogų, kas su ja būtų. Ištisai gulėjo ant nugaros iki 1,5 mėnesio, nuo pusantro mėnesio leido ant šono daugiau vartytis, šiek tiek su vaikštyne pastovėti. Jo draudimas buvo AB „(duomenys neskelbtini)“, išmokėjo 4600 eurų su kažkiek, čia bendra suma. Ji turi didžiulę sodybą, daržas ir sodas, visas derlius nuėjo lauk, nieko negalėjo pasidaryti. Dabar pavasaris, lapai nuo rudens negrėbti. Ji negali grėbti, nei nešti. Turės žmones samdyti, kad kažkas padarytų. Kaltinamasis po avarijos su ja nebendravo. Ji grįžo iš procedūrų, gruodžio gal buvo vidurys, skambutis nematytas, moteris skambino. Sako: „Tai jus jam atleidžiat, jūs jau dirbat?“. Sako: „kas jūs, ko norite“. Sako: „čia mano vyras jus sužalojo“, tada tik suprato, kas. Sako: „palaukit, ar jūs man turite skambinti, ar vyras, po tiek laiko, kai eina 4-5 mėnuo, pasidomėjote“, toks ir domėjimasis buvo. Nebuvo susitikę, per telefoną atsiprašė, nepaklausė, nei kas jai, nei kaip jaučiasi.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė iš esmės panašias aplinkybes (b.l. 77).

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. K. ir nukentėjusiosios R. M. parodymų, A. K. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.

Iš 2022-08-12 Panevėžio AVPK Pasvalio r. PK RS tyrėjo tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2022-08-11 apie 17 val. 16 min., Pasvalio m., Vilniaus - Biržų g., sankryžoje, A. K. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) važiuodamas vairuodamas automobilį „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepraleido pagrindiniu gatvė važiavusios ir šviesą atspindinčios liemenės dėvinčios dviratininkės R. M. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir su ja susidūrė. Abu asmenys buvo blaivūs. Automobilio vairuotojas nenukentėjo. Po eismo įvykio R. M. pristatyta į Panevėžio Respublikinę ligoninę, ir paguldyta į neurochirurgijos skyrių, kadangi jai nustatytas (duomenys neskelbtini). 2022-08-12 telefonu susisiekus su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus ekspertu R. Ž., pastarasis paaiškino, (duomenys neskelbtini) atitinka nesunku kūno sužalojimą. Esant šioms aplinkybėms, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 1 d. (b.l. 7-9).

Iš 2022-08-11 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra Pasvalyje, Vilniaus-Biržų g. sankryža. Gatvė asfaltuota. Apžiūros metu šviesus paros metas, giedra. Vilniaus gatvės važiuojamosios dalies plotas yra 14,8 m. Važiuojant Vilniaus gatve, nuo sankryžos su Panevėžio gatve kelkraščio plotas prieš Biržų g. sankryžą yra dešinėje pusėje 5,5 m., kairėje pusėje 2,85 m., už Biržų g. sankryžos kelkraščio plotis yra dešinėje pusėje 9,6 m., kairėje pusėje 2,70 m., bordiūro aukštis dešinėje pusėje 10 cm, kairėje pusėje 12 m. cm. Biržų g. važiuojamosios dalies plotis yra 8,5 m. Kelkraščio plotis dešinėje pusėje yra 2,40 m., kairėje pusėje 2,90 m., bortelio aukštis kairėje pusėje 10 cm., dešinėje pusėje 11 cm. Automobilis „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovi Pasvalyje, Vilniaus g. prie Biržų g. sankryžos. Važiuojant nuo Panevėžio-Vilniaus g. sankryžos link įvykio vietos, automobilis stovi už Biržų sankryžos. Automobilis stovi priekiu į Šiaurės Vakarus, galu į Pietryčius. Nuo automobilio arčiau sankryžos ant žemės yra dviratis. Dviratis guli priekiu į Pietvakarius, galu į Šiaurės Rytus. Atstumas nuo automobilio „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinio rato vidurinės ašies iki artimiausios važiuojamosios dalies krašto yra 2,2 m. atstumas nuo dešinės pusės priekinio rato vidurinės ašies iki artimiausios važiuojamosios dalies krašto yra 2,6 m. atstumas nuo automobilio dešinės pusės galinio rato vidurinės ašies iki Biržų g. sankryžos yra 8,7 m. Atstumas nuo dviračio galinio rato iki Vilniaus g. dešinės pusės kelkraščio yra 2,8. Atstumas nuo dviračio galinio rato iki Biržų g. sankryžos yra 2,1 m (b.l. 14-23).

Iš 2022-10-11 gautos Teismo medicinos specialistų išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad juosmens trečio slankstelio kūno lūžis R. M. padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytos autoavarijos, t.y. 2022-08-11, užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. R. M. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl juosmens trečio slankstelio lūžio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau, nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 56).

Iš 2022-08-11 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobilio „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas A. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Šis automobilis yra techniškai tvarkingas (b.l. 24-31).

Iš VĮ „Regitra“ pažymos nustatyta, kad automobilio „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) (b.l. 32).

Iš 2022-08-11 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad po eismo įvykio dviratis buvo eismo įvykio vietoje, įvykio vietoje prie dviračio gulėjo eismo įvykio metu nukentėjusi jo savininkė R. M., gim. (duomenys neskelbtini). Automobilis neapgadintas, tvarkingas (b.l. 33-40).

Iš 2022-01-31 nukentėjusiosios R. M. dviračio apžiūros protokolo nustatyta, kad dviratis yra mėlynos spalvos rėmu, ant sėdinės matomas pilkos spalvos maišelis, dviratis tvarkingas, jo vairas pasuktas į dešinę pusę, ant dviračio bagažinės matyti raudonos spalvos, stačiakampis atšvaitas, ant galinio purvasargio yra stačiakampio formos raudonos spalvos atšvaitas. Galinis purvasargis yra baltos spalvos. ant priekinio purvasargio ir rėmo matomas baltos spalvos žibintas. Dviratis be įlenkimų, tik susuktas vairas į dešinę pusę (b.l. 41-48).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad šis asmuo vairuodamas kelių transporto priemonę padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Minėtame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.

KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 154 punkte įtvirtinta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad kaltinamasis A. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2022 m. rugpjūčio 11 d. apie 17.16 val., Pasvalio mieste, Vilniaus - Biržų gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 9 ir 154 punktuose nurodytus reikalavimus, nepraleido pagrindiniu keliu iš kairės atvažiuojančio dviračio, vairuojamo R. M., ir su juo susidūrė, dėl ko R. M. dėl juosmens trečio slankstelio kūno lūžio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamojo A. K. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai dėl sukelto eismo įvykio, nukentėjusiosios R. M. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinis pranešimas, įvykio vietos ir dviračio apžiūros protokolai, teismo medicinos specialisto išvada, pagal kurią dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų R. M. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei kiti nurodyti įrodymai. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas konstatuoja, kad vien tai, kad A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, negali būti atsakomybė lengvinanti aplinkybė pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Kaltinamasis A. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika padaryta esant neatsargiai kaltės formai – nusikalstamam nerūpestingumui. A. K. praeityje neteistas, baustas administracine tvarka (b.l. 109-110). Kaltinamasis vedęs, dirba.

Įvertinus minėtas aplinkybes, A. K. asmenybę bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – baudą, kurios dydis artima įstatyme numatytam minimaliam dydžiui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

Vadovaujantis BPK 103 straipsniu, iš kaltinamojo A. K. išieškomos proceso išlaidos – teismo byloje turėtos pašto išlaidos, kurias sudaro 6,64 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 3000 Eur (60 MGL) dydžio baudą.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant A. K. galutinę bausmę – 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) (40 MGL) dydžio baudą.

A. K. 2000 Eur (40 MGL) baudos mokėjimą išdėstyti 10 (dešimčiai) mėnesių, pradedant mokėti kitą mėnesį po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ir kiekvieną mėnesį sumokant po 200 Eur (du šimtus eurų) iki visiško baudos sumokėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti A. K., jog paskirtą baudą jis nurodyta tvarka turi mokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų raštinei (P. Avižonio g. 25, Pasvalys).

Išaiškinti A. K., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.

Priteisti iš A. K. 6,64 Eur (šešis eurus 64 centus) proceso (pašto) išlaidų valstybei.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus.