Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu A. G. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir jai buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. A. G. buvo nubausta už tai, kad ji 2016 m. gruodžio 27 d. 13.16 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 bei 102 punktus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti 3 automobiliai.Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta A. G. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Ji cituoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 86 punktą, KET 3.14, 3.17, 9, 155 punktus ir skundžiamą nutarimą.Pažymi, kad būdama atidi ir atsargi, įvykio metu į kelių sankirtą ji įvažinėjo lėtai, nes jai matomumą užstojo gatvėje stovėję automobiliai, dėl kurių gatve judantį kitą automobilį ji galėjo pamatyti ir pamatė tik būdama jau kelių sankirtoje. Pamačiusi link jos dideliu greičiu judantį kitą automobilį ji sustojo. Kito automobilio vairuotojas D. N. kelių sankirtoje turėjo dvi galimybes: arba sukti į dešinę, t. y. į kelią, iš kurio ji išvažinėjo, arba apsisukti, nes važiuoti tiesiai jam draudė kelio ženklas. Dėl to ji neturėjo pareigos praleisti kito automobilio pagrindiniu keliu važiuoti ten, kur jam važiuoti draudžiama. Be to, sustabdydama savo vairuojamą automobilį ir įvertinusi artėjančio kito automobilio greitį, ji pastarojo automobilio vairuotojui D. N., net jei jis ketino pažeisti KET važiuodamas tiesiai, sankirtoje sudarė visas galimybes pasukti kairiau, tokiu būdu apvažiuojant jos automobilį iš priekio, kas taip pat būtų leidę išvengti susidūrimo net ir tuo atveju, jei vairuotojas D. N. ketino važiuoti tiesiai. Tačiau apeliantė mano, kad kito automobilio vairuotojas D. N. suko į dešinę, t. y. į kelią, iš kurio ji išvažinėjo (tą, apeliantės nuomone, patvirtina tai, jog būtent taip reikalinga važiuoti norint pateikti į vairuotojo pažįstamo M. G. gyvenamąją vietą), todėl eismo įvykis kilo dėl kito automobilio vairuotojo D. N. kaltės, kuris, jo eismo juostoje esant kliūčiai (trečiajam eismo įvykyje dalyvavusiam automobiliui) nedavė kelio jai, važiavusiai savo eismo juosta ir kliudė jos vairuotą automobilį.Apeliantė nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog ji važiavo per arti kairiosios kelio dalies, nes įvykio schemoje atstumai nebuvo išmatuoti, o iš nuotraukų ir automobilių išsidėstymo po eismo įvykio matyti, jog ji važiavo dešiniąja kelio puse ir kito automobilio vairuotojui D. N. neblokavo jo juostos įvažiuoti į kiemą, iš kurio ji išvažinėjo. Be to, iš eismo įvykio vietos nuotraukų matyti, kad D. N. vairuotas automobilis nuo dešiniosios pusės kelkraščio buvo nutolęs apie metrą, kas patvirtina, jog ji važiavo savo juosta, o D. N. vairuotas automobilis „netilpo“ į savo eismo juostą galimai dėl netinkamai pasirinkto greičio posūkyje.Taip pat administracinėn atsakomybėn patraukta A. G. nurodo, kad apylinkės teismas neapklausė kitą automobilį vairavusio D. N. ir nukentėjusiuoju pripažinto M. G.. Kito automobilio vairuotojo ketintas daryti manevras yra svarbus šioje byloje, tačiau nesant jo parodymų matyti, kad jokios jos (apeliantės) kaltės dėl eismo įvykio nebuvo.Kartu apeliantė pažymi, kad apylinkės teismas kelią, kuriuo važiavo D. N., nepagrįstai konstatavo kaip pagrindinį, nes iš byloje esančios schemos, matyti, jog keliai, kuriais judėjo jos ir D. N. vairuoti automobiliai yra vienodos kategorijos, t. y. lygiareikšmiai keliai, kurių sankryžoje vairuotojas D. N. privalėjo duoti jam iš dešinės artėjančiai jai (apeliantei).Be to, apeliantė teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodyti konkretūs jos pažeistą taisyklę reglamentuojantys KET punktai, pažeidimo esmė nebuvo aiški ir buvo pažeista jos kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą, todėl administracinio teisės pažeidimo medžiaga, teismui įžvelgus mano veiksmuose administracinio teisės pažeidimo požymius turėjo būti grąžinta protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolo ir medžiagos trūkumams pašalinti.Atsižvelgdama į tai, administracinėn atsakomybėn patraukta A. G. mano, kad kito automobilio vairuotojas D. N. pažeidė KET, dėl ko ir įvyko aptariamas eismo įvykis, todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas turi būti panaikintas.Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Institucija) – su apeliaciniu skundu nesutinka, nes mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.Apeliacinis skundas tenkinamas.Dėl bylos priskirtinumoANK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens <...> teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią.ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu veikos perkvalifikuojamos administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio pareigūno sprendimu.ANK 589 straipsnio 49 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnai administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo dėl ANK <...> 417 <...> straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų.ANK 614 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nagrinėja: 1) administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal ANK specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankciją numatyta bauda, kurios maksimalus dydis viršija vieną tūkstantį penkis šimtus eurų, bylas arba administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį gali būti skiriamas (arba privaloma skirti) turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas, bylas; 2) ANK 224 straipsnio 1 dalyje, 322, 400, 505, 506, 507, 508 straipsniuose, 556 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų bylas, kai asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, kliudymą jiems atlikti pareigas, jų garbės ir orumo įžeidimą ar už panašius nusižengimus, kai šie nusižengimai buvo padaryti tos pačios institucijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą; 3) ANK 119, 120, 204, 547 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų bylas, kai neatliekamas administracinio nusižengimo tyrimas ir nesurašomas administracinio nusižengimo protokolas; 4) administracinių nusižengimų bylas, kuriose administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba nukentėjusysis yra nepilnametis. Kitos administracinių nusižengimų bylos nagrinėjamos ne teismo tvarka.ANK 615 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja ANK 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą.Ypatingai apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog administracinio nusižengimo tyrimo procesą reglamentuoja ne administracinio nusižengimo padarymo metu, o administracinio nusižengimo tyrimo metu galiojančios procesinės teisės normos.Šioje byloje tirtas ir nagrinėtas įvykis įvyko bei administracinę teiseną dėl jo Institucija pradėjo 2016 m. gruodžio 27 d., t. y. iki ANK įsigaliojimo likus 4 dienoms. Tačiau Institucija šio įvykio tyrimą tęsė, baigė ir bylą teismui išsiuntė jau įsigaliojus ANK, po jo įsigaliojimo praėjus 12 dienų (2017 m. sausio 13 d. raštu, 2 b. l.). Be to, Institucija teiseną pradėjo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, kuriame buvo numatyta atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Bet nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs ANK tokią veiką dekriminalizavo. Taigi, šiuo konkrečiu atveju ANK neabejotinai lengvino administracinėn atsakomybėn patrauktos A. G. teisinę padėtį. Sistemiškai aiškinant pirmiau paminėtas teisės normas akivaizdu, jog šiuo konkrečiu atveju pradėjusi administracinę teiseną pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, po ANK įsigaliojimo (po 2017 m. sausio 1 d.) Institucija šią veiką turėjo perkvalifikuoti ir toliau procesą tęsti jau pagal ANK. Perkvalifikavusi veiką pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir baigusi tirti įvykį Institucija, vadovaudamasi ANK 589 ir 615 straipsnių reikalavimais, privalėjo šią bylą išnagrinėti pati, o ne persiųsti šią bylą nagrinėti apylinkės teismui, nes ATPK 224 straipsnio 3 dalies nuostatų, susijusių su administracinių nusižengimų subjektais, ANK nebeliko.Akivaizdu, kad Institucijai po ANK įsigaliojimo persiuntus šią bylą nagrinėti apylinkės teismui, o apylinkės teismui šios bylos negrąžinus Institucijai nagrinėti pačiai ir ją išnagrinėjus, buvo pažeistos ANK nuostatos, reglamentuojančios bylų priskirtinumą. Ir vien tik dėl to skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu bei paliktas galioti.Dėl bylos tyrimo ir įrodymų vertinimoANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas tiriančių pareigūnų pareiga imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Priimant sprendimą privalu nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Susipažinęs su apeliaciniu skundu, byloje esančiais duomenimis ir patikrinęs juos įrodymų vertinimo aspektu apygardos teismas sprendžia, kad nei administracinį nusižengimą tyrę policijos pareigūnai, nei bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas nesilaikė pirmiau paminėtų bylos tyrimo ir jos nagrinėjimo reikalavimų. Institucija administracinėn atsakomybėn patrauktos A. G. kaltę iš esmės grindė policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, atsakomybėn patrauktos A. G. ir liudytojų A. Š. bei M. G. paaiškinimais (8–17 b. l.). Apylinkės teisme policijos pareigūnai patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes ir išdėstė savo nuomonę dėl atsakomybėn patrauktos A. G. kaltės – išvažiuodama iš kiemo į gatvę ji privalėjo praleisti pagrindine gatve važiavusį automobilį, o to nepadariusi sukėlė eismo įvykį. Tačiau vien tik iš šių byloje esančių duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog eismo įvykis įvyko vien tik dėl administracinėn atsakomybėn patrauktos A. G. veikos.Atsakomybėn patraukta A. G. nuo pat tyrimo pradžios savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo iš esmės neigė tvirtindama, kad ji buvo pakankamai atsargi ir pamačiusi dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį sustojo, po ko minėtas automobilis atsitrenkė į jos vairuotą automobilį (15 b. l.). Iš liudytojo A. Š. paaiškinimo matyti, kad jis pats tiesiogiai eismo įvykio nematė, apie apgadintą jo automobilį jam pranešė kitas asmuo – S. P. (16 b. l.). Liudytojas M. G. paaiškino, kad automobilį vairavo jis pats, nurodė jam žinomas eismo įvykio aplinkybes (17 b. l.), tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarimu nustatyta, jog eismo įvykio metu M. G. automobilį vairavo kitas asmuo – D. N. (51–53 b. l.). Įvertinus tai, kad liudytojas A. Š. pats tiesiogiai eismo įvykio nematė, o liudytojas M. G. davė melagingus ir niekinius parodymus (52 b. l.), prieštaraujančias Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarimu nustatytoms aplinkybėms ir šis liudytojas vengė atvykti į teismą bei paaiškinti apie jam žinomas įvykio aplinkybes, besąlygiškai remtis liudytojų A. Š. ir M. G. paaiškinimais negalima. Kitų asmenų, galėjusių paaiškinti apie įvykio aplinkybes – liudytojų D. N. ir S. P., nei policijos pareigūnai, nei apylinkės teismas neapklausė.Tokiu būdu, be atsakomybėn patrauktos A. G. ir policijos pareigūnų paaiškinimų, kurie skiriasi tarpusavyje iš esmės, vienintelis objektyvus įrodymas, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti atsakomybėn patrauktos A. G. kaltę, šioje byloje yra eismo įvykio vietos schema su eismo įvykio nuotraukos (10–14 b. l.). Tačiau minėtame procesiniame dokumente taip pat nėra duomenų, kurie galėtų paneigti atsakomybėn patrauktos A. G. paaiškinimus ir neginčijamai patvirtinti policijos pareigūnų versiją – eismo įvykio vietos schemoje nepažymėtas atstumas nuo administracinėn atsakomybėn patrauktos A. G. vairuoto automobilio iki kelio, kuriuo ji važiavo, dešinio krašto (ar linijos, įsivaizduojamos pratęsus šį kraštą); nepažymėta automobilių susidūrimo vieta, apie kurią teismo posėdyje paaiškino liudytojas P. M.; nepažymėtas atstumas tarp atsakomybėn patrauktos A. G. vairuoto ir liudytojo A. Š. stovėjusio automobilių; nepažymėtas gatvės ir įvažiavimo į ją plotis; abejones kelia eismo įvykio schemoje pažymėtų atstumų atitikimas realybei, nes, pavyzdžiui, ant kelio besimėtanti vieno iš eismo įvykyje dalyvavusių automobilių detalė eismo įvykio vietos schemoje pažymėta esanti 0,1 metro nuo administracinėn atsakomybėn patrauktos A. G. vairuoto automobilio kairės pusės galinio rato ašies, o iš nuotraukos matyti, kad šis atstumas yra gerokai didesnis ir t. t. Iš eismo įvykio nuotraukų taip pat matyti, jog, priešingai, nei apylinkės teisme nurodė policijos pareigūnas P. M., minėta detalė guli ne Molainių gatvės važiuojamoje dalyje, o ant įvažiavimo į minėtą gatvę ir minėtos gatvės važiuojamųjų dalių susidūrimo (sankirtos) ribos, kas iš esmės patvirtina atsakomybėn patrauktos A. G. paaiškinimą apie automobilių susidūrimo vietą (14 b. l.); tarp atsakomybėn patrauktos A. G. vairuoto ir liudytojo A. Š. stovėjusio automobilių buvo pakankamas tarpas tam, kad tilptų eismo įvykyje dalyvavęs D. N. vairuotas automobilis; lygiai taip pat, kaip ir atsakomybėn patrauktos A. G. vairuotas automobilis, D. N. vairuotas automobilis nevažiavo kiek įmanoma arčiau dešinio kelio krašto, nes po eismo įvykio šiam automobiliui atsitrenkus į atsakomybėn patrauktos A. G. vairuotą automobilį ir atšokus nuo jo į kitą stovėjusį automobilį, išliko palyginti nemažas atstumas nuo D. N. vairuoto automobilio ratų ašių iki dešinio kelio krašto (0,3 ir 0,4 m.) (10, 14 b. l.). Taip pat apygardos teismas ypatingai atkreipia dėmesį į tai, jog eismo įvykio metu judėjo D. N. vairuotas automobilis, o ne atsakomybėn patrauktos A. G. vairuotas automobilis.Svarbu pažymėti ir tai, jog pagal byloje esančius duomenis, kuriuos akcentuoja ir A. G., važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve ta pačia kryptimi, kuria važiavo ir D. N., iškart už įvažiavimo, kuriuo važiavo atsakomybėn patraukta A. G., stovi kelio ženklas, draudžiantis toliau važiuoti tiesiai. Todėl šioje situacijoje D. N. galėjo tik apsisukti arba sukti į dešinę, t. y. į tą patį įvažiavimą, kuriuo važiavo atsakomybėn patraukta A. G.. D. N. sukant į dešinę, į įvažiavimą, jo eismo juostoje stovėjo kitas – A. Š. automobilis (kuris buvo apgadintas eismo įvykio metu). Todėl abejotina, ar D. N. būtų galėjęs įsukti į įvažiavimą, iš jo neišleidęs priešpriešais jo važiavimo krypčiai, arčiau dešinio kelio krašto važiavusios atsakomybėn patrauktos A. G. ir šiai nepravažiavus. Tai kelia pagrįstas abejones dėl šioje konkrečioje situacijoje tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo deklaruojamos D. N. pirmumo teisės ir atsakomybėn patrauktos A. G. pareigos praleisti D. N..Negalima nekreipti dėmesio ir į kitas aiškiai matomas policijos pareigūnų padarytus trūkumus tiriant šį įvykį bei surašant administracinio nusižengimo protokolą. Administracinio nusižengimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, kuriame išdėstomi kaltinimai konkrečiam asmeniui padarius konkrečius pažeidimus, todėl šis procesinis dokumentas turi būti surašytas tik išsamiai ir objektyviai ištyrus visas aplinkybes ir neginčijamai nustačius, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamus pažeidimus. Tai reiškia, kad analogiškai, kaip ir kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje, administracinio nusižengimo protokolas administracinio nusižengimo byloje turi būti surašytas paskutinis, prieš tai atlikus visus kitus procesinius veiksmus ir jo surašymu faktiškai baigiamas tyrimas administracinio nusižengimo byloje. Tačiau šioje byloje iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo policijos pareigūnai surašė tarnybinius pranešimus, nupiešė eismo įvykio vietos schemą, nufotografavo eismo įvykį, surinko eismo įvykio dalyvių ir liudytojo paaiškinimus (8–17 b. l.). Kitus veiksmus (atspausdino duomenis apie atsakomybėn patrauktos A. G. teistumą ir baustumą administracine tvarka, atšvietė jos vairuotojo pažymėjimo kopiją, pranešė apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą (5–7, 18–19 b. l.) policijos pareigūnai atliko jau po protokolo surašymo (4–5 b. l.). Pažymėtina, kad tuo medžiagos tyrimas buvo baigtas. Nors policijos pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose patys nurodė, jog M. G. automobilį eismo įvykio metu vairavo D. N., pareigūnai jo iš viso neapklausė. Be to, tirdami įvykį policijos pareigūnai nenustatė ir neapklausė kitų galimų įvykio liudytojų, apie juos administracinio nusižengimo protokole nieko nenurodė, nors pagal bylos duomenis matyti, jog jų galimai buvo (pavyzdžiui, liudytojo A. Š. paaiškinime nurodytas S. P.) (4 b. l.). Tai, o taip pat pirmiau paminėti eismo įvykio vietos schemos trūkumai tik patvirtina, kad policijos pareigūnai administracinio nusižengimo protokolą atsakomybėn patrauktai A. G. surašė atmestinai, atlikę savo pareigas ir tinkamai neišsiaiškinę bei neištyrę visų bylos aplinkybių, nepatikrinę visų galimų įvykio versijų, o apylinkės teismas šių trūkumų nepašalino. Apygardos teismo manymu, šios tyrimo metu policijos pareigūnų padarytos ir bylos nagrinėjimo apylinkės teisme nepašalintos grubios klaidos turėjo esminės įtakos skubotai ir klaidingai Institucijos bei apylinkės teismo pozicijai dėl neabejotinos atsakomybėn patrauktos A. G. kaltės.Taigi, įvertinęs visus pirmiau aptartus byloje esančius duomenis apygardos teismas mano, kad jie nepaneigia atsakomybėn patrauktos A. G. versijos apie tai, jog ji buvo pakankamai atsargi ir rūpestinga, o eismo įvykis įvyko ne dėl jos veikos, o dėl D. N. pasirinkto nesaugaus greičio, jo vairavimo įgūdžių stokos (jis neturi teisės vairuoti transporto priemones) ir jo vairuoto automobilio konstrukcijos ypatumų (šis automobilis pritaikytas dalyvauti eisme, vykstančiame kairiąja kelio puse), po ko sukdamas dešinėn į įvažiavimą D. N. nesuvaldė jo vairuoto automobilio ir atsitrenkė tiek į jos sustojusį automobilį, tiek į šalikelėje stovėjusį A. Š. automobilį.Apygardos teismui Institucija kartu su atsiliepimu nepateikė naujų esminių duomenų, kurie pašalintų abejones dėl administracinėn atsakomybėn patrauktos A. G. kaltės. Asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis, spėjimais ar abejotinais įrodymais, todėl įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir nesant pakankamų atsakomybėn patrauktos A. G. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodymų apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo nutarimas, kuriuo ji buvo nubausta pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, šiuo atveju yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl jis naikinamas.Kartu apygardos teismas pažymi, kad šiuo metu galiojantis ANK nenumato galimybės apygardos teismui, panaikinus procesinį sprendimą, grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teisme, ar iš naujo tirti institucijoje, surašiusioje administracinio nusižengimo protokolą. Tai reiškia, kad visus bylos tyrimo ir jos nagrinėjimo metu padarytus trūkumus privalo ištaisyti apygardos teismas. Tačiau tokia įstatymo nuostata negali būti interpretuojama kaip reiškianti, jog administracinio nusižengimo protokolą surašantys ir bylą nagrinėjantys asmenys gali apygardos teismui pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą ir ištirtą administracinio nusižengimo bylos medžiagą. Tokia įstatymo nuostata savaime suponuoja tyrimą atliekančių ir bylą nagrinėjančių asmenų pareigą, atsižvelgiant į visas galimas versijas, itin preciziškai surinkti, ištirti ir įvertinti visus duomenis, turinčius reikšmės procesiniam sprendimui priimti bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą parengti kokybiškai, juolab, kad dėl itin trumpo ANK 651 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto bylos nagrinėjimo apygardos teisme termino (30 darbo dienų) visų bylos tyrimo ir jos nagrinėjimo metu padarytų trūkumų ištaisyti apygardos teismas gali tiesiog nesuspėti. Ypatingai apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas nors kitas, o bylą inicijavusi ir administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, todėl visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika šioje byloje tenka pačiai Institucijai.Apygardos teismo nuomone, įvykį tyrę policijos pareigūnai ir bylą nagrinėjęs apylinkės teismas šioje byloje išnaudojo visas galimybes surinkti, užfiksuoti ir ištirti duomenis, reikšmingus bylai teisingai išnagrinėti, todėl nesant pakankamų atsakomybėn patraukto asmens kaltės įrodymų ir galimybės surinkti daugiau duomenų, galinčių pašalinti abejones dėl atsakomybėn patrauktos A. G. kaltės, administracinio nusižengimo teisena šioje byloje nutraukiama.Nustatęs administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pagrindą apygardos teismas dėl kitų, pirmiau neaptartų apeliacinio skundo argumentų nebepasisako.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarimą A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.