Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-11-07 · Administracinė byla Nr. I-1636-386/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-11-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-11-07Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-07
Bylos Nr.
I-1636-386/2014
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01060-2014-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
R. K.
Kategorijos
  • 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1636-386/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01060-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 38; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 7 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,

2014 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei R. K. dėl 761 Lt vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, ir KRATC) prašymu (teisme gautas 2014-09-22) kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad atsakovė R. K. (toliau – ir atsakovė) skolinga pareiškėjui 761 Lt (220,40 Eur) už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2010-10-31 už turto objektą – gyvenamąjį namą , esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Prašyme nurodo, kad pagal 2007 m. kovo 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai) už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti tą įmoką nuostatuose nustatyta tvarka.

Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų.

Prašyme nurodoma, kad atsakovė apmokestinta už 52,99 kv. m. turto objektą, nustatytas tarifo tipas – „Gyvenamosios paskirties pastatas (vienbutis gyvenamasis namas)“, turto objekto paskirtis – „Gyvenamoji (1 buto past.)“.

Laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2008-12-31 metinė rinkliava buvo nustatyta 330,00 Lt (95,57 Eur) už 1vnt., priskaičiuota už šį laikotarpį – 165,00 Lt ( 47,79 Eur).

Laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-10-31 metinė rinkliava buvo nustatyta 330,00 Lt (95,57 Eur) už 1vnt., priskaičiuota už šį laikotarpį – 596,00 Lt ( 172,61 Eur).

Viso atsakovė už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2010-10-31 apmokestinta 761,00 Lt (220,40 Eur)

Pareiškėjo atstovas bei atsakovė ar jos atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Pareiškėjui ir atsakovei apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso būdu (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).

Konstatuojama: Prašymas tenkintinas dalinai.

Dėl apmokestinimo vietine rinkliava pagrįstumo.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008-12-23 Nr. T2-426; 2010-05-06 Nr. T2-114; 2010-11-25 Nr. T2-330; 2011-10-27 Nr. T2-345; 2012-03-29 Nr. T2-86; 2012-07-26 Nr. T2-200; 2012-10-23 Nr. T2-251) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektas – pastatas – Gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 52,99 kv. m., pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2007-03-08 iki 2014-03-18 priklausė Klaipėdos miesto savivaldybe, prieš tai nuo 2006-02-09 iki 2007-03-08 priklausė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai (b.l. 8-10). Iš 2004-10-04 Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. J3-1732 matyti, jog Klaipėdos miesto savivaldybės taryba išnuomojo šį butą R. K. ir jos šeimos nariams (b.l. 14-16).

Liteko duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu R. K. ir jos šeimos nariai pripažinti netekę teisės į išnuomotą butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir nutraukta su R. K.– G. 2004-10-04 sudaryta minėtos gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (b.l. 48-51). VšĮ „Klaipėdos butai“ 2011-08-31 rašte Nr. 663 nurodė, jog gyvenamoji patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini) tuščia, niekas negyvena.

Iš Gyventojų registro tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos išrašo apie asmenį matyti, jog atsakovė R. K. 1993-02-13 deklaravo savo gyvenamąją vietą tuo adresu – (duomenys neskelbtini) (b.l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, jog aukščiau nurodytais įrodymais - Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, 2004-10-04 Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. J3-1732 kopija, Gyventojų registro tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos išrašu - įrodyta, jog atsakovė R. K. nuomos sutarties pagrindu pareiškėjo nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2008-07-01 iki 2010-10-31, nuomos sutarties pagrindu naudojosi nekilnojamojo turto objektu, esančiu (duomenys neskelbtini), todėl ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja už pareiškėjo nurodytą laikotarpį.

2014-09-11 pažymoje teismui apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1794 nurodyta, jog atsakovė R. K. nuo 2008-07-01 iki 2010-10-31 apmokestinta 761,00 Lt vietine rinkliava (220,40Eur), sumokėta – 0,00 (b.l. 7).

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis).

Duomenų, kad atsakovė būtų kreipusis nustatyta tvarka dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ir būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo, nėra. Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto objekto paskirtį.

Dėl vietinės rinkliavos nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties taikymo

Pareiškėjas teikiamu prašymu iš atsakovės prašo priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (žr.: nutartis administracinėse bylose Nr. A438-2346/2012; Nr. A438-2405/2012) konstatuota, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi, arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu, yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Įvertinus cituojamą teisminę praktiką teismas ex-officio privalo nustatyti ar šioje byloje turi būti taikoma mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis.

Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai, o pagal MAĮ 107 straipsnio 2 dalį, mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. MAĮ 107 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Administracinių teismų praktikoje laikomasi vieningos nuomonės, kad gali būti atnaujinami tik tokie terminai, kurių atnaujinimas tiesiogiai numatytas atitinkamame įstatyme. MAĮ nenumato galimybės atnaujinti priverstinio išieškojimo termino, todėl šis terminas laikytinas naikinamuoju.

Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, jų 24-26 punktai, (redakcija patvirtinta Tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330) numato, kad kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos sumas už kalendorinius metus ir iki vasario 1 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui. Pagal Nuostatus vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį: už pirmąjį ketvirtį turi būti sumokama iki kovo 1 d., už kitus ketvirčius – iki einamojo ketvirčio antro mėnesio 1 d. Vietinės rinkliavos mokėtojas turi teisę vietinę rinkliavą sumokėti už visus metus iš karto, tačiau visais atvejais neturi pažeisti paminėtų terminų. Nuostatai (patvirtinti tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 ir galioję iki 2009 m. sausio 1 d.) numatė, kad vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį: už pirmąjį ketvirtį turi būti sumokama iki vasario 15 d., už kitus ketvirčius – iki einamojo ketvirčio pirmo mėnesio 15 d.; taip pat vietinės rinkliavos mokėtojui pageidaujant, numatyta galimybė vietinę rinkliavą sumokėti už visus metus iš karto. 2008 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-426 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (redakcija galiojusi iki 2011 m. sausio 1 d. (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. T2-330), jų 25 punktas numatė, kad kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis KRATC parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietines rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir iki sausio 20 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui. Nuostatų 28 punkte numatyta vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka (mokama kas ketvirtį lygiomis dalimis – už pirmą ketvirtį iki vasario 15 d.; už kitus ketvirčius – iki einamojo ketvirčio pirmojo mėnesio 15 d. Pagal Nuostatų 29 d. punktą vietinės rinkliavos mokėtojui pageidaujant visa metinė vietinė rinkliava galėjo būti sumokėta iš karto, bet ne vėliau kaip iki vasario 15 d.

Kaip jau minėta šiame sprendime, teismas šių teisinių santykių reglamentavimui taiko MAĮ 107 straipsnio nuostatas. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Pagal įvardijamo straipsnio 3 dalį suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas prašymu į teismą kreipėsi 2014 m. rugsėjo 22 d. ir ši data laikytina priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia. Pagal nurodytas įstatymo nuostatas pareiškėjui vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmestinas kaip nepagrįstas.

Taigi laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. apskaičiuota vietinės rinkliavos dalis yra 405,75 Lt (165 Lt + 240,75 Lt (321,00 Lt : 4x3) = 405,75 Lt) ir konstatavus, kad yra pasibaigęs įvardijamų sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas, reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip jau nurodyta, atsakovė ir jos šeimos nariai nuo 2010-10-26 minėtu nekilnojamojo turto objektu nesinaudoja, vietinė rinkliava skaičiuojama ketvirčiais. Pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. – 321,00 Lt ( 2009 m. III ketv. ir 2010 m. I, II ir III ketv. (321 Lt : 4 kevt. = 80,25 Lt; 2009 m. – 80,25 Lt + 2010 m. 80,25 Lt x 3 ketv. = 321 Lt ).

Dėl nustatomos prievolės piniginės išraiškos

Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, kad teismai, kitos institucijos ir pareigūnai, kurie vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu ir kitais įstatymais skiria pinigines baudas ar nustato kitas pinigines prievoles, surašydami administracinį nurodymą, priimdami sprendimą skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, kurių sumokėjimo terminas apima ir euro įvedimo datą, skiriamos baudos ar nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydžius nurodo litais ir eurais taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę. Ši 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta taisyklė numato, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį.

Įvertinus cituojamą teisinį reglamentavimą, teismas šiuo sprendimu nustatydamas piniginę prievolę, kurios įvykdymo terminas gali apimti ir euro įvedimo datą, nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydį nurodo litais ir eurais taikant perskaičiavimo kursą ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendė:

pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti pilnai.

priteisti iš atsakovės R. K., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 163743744) 321,00 Lt (92 Eur) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą užnekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2010-09-30.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė