- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-10
- Bylos Nr.
- 2S-2042-163/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00286-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Atsakovas
- AB „Šilutės baldai“
- Ieškovas
- T. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės AB „Šilutės baldai“ atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-09-12 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės T. G. ieškinį atsakovei AB „Šilutės baldai“ dėl vidutinio darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės AB „Šilutės baldai“ vidutinį darbo užmokestį nuo 2011-12-21 iki 2012-05-21 ir 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad 2011-12-21 įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo sprendimui, kuriuo pripažintas jos atleidimas iš darbo 2009-05-22 įsakymu neteisėtu, priteista 30965,20 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009-05-26 iki 2011-12-21, 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovė turėjo jį įvykdyti. Priteistas sumas atsakovė pravedė tik 2012-01-23, o nepiniginio pobūdžio reikalavimus – įforminti atleidimą iš darbo, apie atleidimą informuoti SODRĄ, įvykdė tik 2012-05-21. Taip pat nurodė, kad atsisako reikalavimo priteisti 1605,12 Lt vidutinio darbo užmokesčio už pavėluotą piniginio reikalavimo įvykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-09-12 nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies. Nutarė išieškoti iš AB „Šilutės baldai“ T. G. naudai 2504,96 Lt darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2011-12-22 iki 2012-05-21. P. T. G. atsisakymą priteisti 1605,12 Lt vidutinio darbo užmokesčio ir šioje dalyje bylą nutraukė. Priteisė iš AB „Šilutės baldai“ T. G. naudai 300 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Likusią pareiškimo dalį atmetė. Nurodė, kad ieškovė pagrįstai teigia, kad atsakovė 5 mėnesius nevykdė teismo sprendimo, kuriuo jos atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu, šią aplinkybę ji įrodė. Teismas nurodė, kad atsakovės atstovės argumentai, kad teismo sprendime nėra nurodyta, jog atsakovė privalėjo kažkaip įforminti darbuotos atleidimą, apie tai pranešti SODRAI, kad ieškovė dėl to jokių nuostolių nepatyrė, nėra pagrįsti. Teismas konstatavo, kad atsakovė nevykdė teismo sprendimo, todėl už laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo, tai yra, 2011-12-22 iki jo įvykdymo dienos 2012-05-21, iš atsakovės ieškovės naudai išieškotinas vidutinis darbo užmokestis. Teismas nurodė, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti vidutinį atlyginimą po 48,64 Lt už kalendorinę dieną, nes vidutinis darbo užmokestis gali būti priteisiamas tik už darbo dienas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė AB „Šilutės baldai“ prašo Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-09-12 nutartį panaikinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas negali būti aiškinamas plečiamai, jis šalis įpareigoja tik tuo, kas aiškiai numatyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, priešingu atveju šalys atsidurtų teisinio neapibrėžtumo būsenoje, būtų pažeidžiami jų teisėti lūkesčiai. Teigia, kad teismas, vadovaudamasis DK 297 str. 4 d. pakeitė ne atleidimo iš darbo formuluotę, o pripažino, kad ieškovė atleista kitu pagrindu. Teigia, kad sistemiškai vertinant CPK 772 straipsnį ir DK 300 straipsnį bei nurodytą kasacinio teismo praktiką, akivaizdu, kad darbo teisės prasme nepiniginio pobūdžio sprendimo nevykdymu dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo laikoma situacija, kad darbdavys nepakeičia įrašo darbo sutartyje, darbuotojui neišduoda pažymos apie pasikeitusį darbo sutarties nutraukimo pagrindą, nors darbuotojas to reikalauja ir dėl to kyla padarinys – darbuotojui sukliudoma įsidarbinti kitoje darbovietėje. Mano, kad tai, jog darbdavys laiku nepatikslina SODRAI pasikeitusio darbuotojo darbo sutarties nutraukimo pagrindo, savaime nereiškia, jog privatinės teisės prasme yra nevykdomas teismo sprendimas. Teigia, kad bet kuris asmuo, norėdamas iš SODROS gauti informaciją apie ieškovės atleidimo iš darbo pagrindą, be ieškovės sutikimo informacijos negalėtų gauti, todėl atsakovės nepatikslinti duomenys nedarė ir negalėjo daryti įtakos ieškovei įsidarbinant kitoje darbovietėje. Teigia, kad tuo atveju, kai teismo sprendimas gali būti įvykdytas paties darbuotojo DK 300 straipsnis negali būti taikomas, nes kitoks DK 300 straipsnyje įtvirtintos teisės normos aiškinimas neatitiktų protingumo principo. Mano, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį neįvertino, kad DK 300 straipsnis pagal savo prasmę negali būti taikomas tuo atveju, kai darbuotojas pagal galiojančius teisės aktus pats gali atlikti veiksmus, susijusius su savo teisių įgyvendinimu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė T. G. prašo pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tai, jog 2011-12-21 Klaipėdos apygardos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nebuvo nurodymo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, neeliminuoja darbdavio pareigos atšaukti teismo sprendimu panaikintą įsakymą ir patikslinti apdraustojo duomenis. Teigia, kad privatinės teisės prasme sprendimo nevykdymas grindžiamas ne darbo sutarties nutraukimo pagrindo pasikeitimu, o duomenų tikslinimu VSDFV ir sumokėtais socialinio draudimo mokesčiais, kas buvo padaryta 2012-05-21. Teigia, kad tik ieškovės prašymo pagrindu iš apelianto buvo išreikalauta, kad būtų patikslinti socialinio draudimo duomenys ir sumokėti visi socialinio draudimo mokesčiai. Mano, kad teismo sprendimas neapsiriboja vien tik piniginės dalies įvykdymu, bet yra saistomas ir su tam tikromis teisės aktuose nustatytomis darbdavio pareigomis, susijusiomis su darbo ginče priimto sprendimo vykdymu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., CPK 338 str.).
CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinio proceso kodeksas nustato civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo, prašymų dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką, taip pat skundų dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų nagrinėjimo tvarką. Darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylos, bylos dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų nevykdymo darbo teisinių santykių bylose teisinių padariniai nustatyti DK 300 straipsnyje. Pagal šią normą tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši norma taikytina visų rūšių darbo byloms, taigi, ji gali būti taikoma ir piniginio ir nepiniginio pobūdžio sprendimų įvykdymui užtikrinti. Pirmiau nurodyta nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, taip darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. DK nuostatos reguliuodamos darbo santykius turi pirmenybę bendrųjų privatinės teisės nuostatų atžvilgiu. Teismas, taikydamas DK 300 straipsnį, įvertina, ar yra objektyvių, nuo darbdavio nepriklausančių, arba kitokių svarbių priežasčių, kad teismo sprendimas nedelsiant nebuvo įvykdytas (pavyzdžiui, darbdaviui iškėlus bankroto bylą, jis objektyviai negali vykdyti sprendimo, arba jeigu yra areštuotas visas jo turtas ar lėšos, dėl finansinių sunkumų ar kitų aplinkybių nėra galimybių nedelsiant įvykdyti teismo sprendimo ar kt.).
Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nevykdė teismo sprendimo, duomenų, kad teismo sprendimo nevykdė dėl objektyvių priežasčių, nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai už laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo, tai yra, 2011-12-22 iki jo įvykdymo dienos 2012-05-21, iš atsakovės ieškovės naudai išieškojo vidutinį darbo užmokestį (DK 300 str.).
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.