Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-04-15 · Civilinė byla Nr. e2YT-15438-599/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-15
Bylos Nr.
e2YT-15438-599/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10375-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Stočkienė
Pareiškėjas
V. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-15438-599/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10375-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.3.2.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. balandžio 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio Donato Kisieliaus vykdomą skolininko UAB „Emilė“, j. a. k. 302629571, turto – dvibučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) , nuomos teisės, pardavimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) suteikia teisę teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Taigi antstolio atliekamų vykdymo veiksmų paskirtis – įvykdyti vykdomąjį dokumentą, kai skolininkas geranoriškai to nepadaro. Be to, siekiant užtikrinti įsiteisėjusių teismo sprendimų bei nutarčių ir jais nustatytų (patvirtintų) teisinių santykių stabilumą, įstatymu yra įtvirtintas teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumas (CPK 18 straipsnis).

Teismas pažymi, jog vien faktas, kad pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų savaime nesudaro pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, kiek kitaip, negu pagal bendrąsias nuostatas, sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas (Vilniaus apygardos teismo 2010-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-178-464/2010). Vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės – nustatęs akivaizdžią grėsmę asmens teisėms ir teisėtiems interesams, taip pat dar neišnagrinėjus skundo iš esmės, išryškėjusius antstolio veiksmų neteisėtumo požymius. Tai paaiškinama tuo, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones, neapibrėžtam laikui nukeliamas vykdomojo dokumento realus vykdymas, todėl ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. vykdomojo dokumento įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo (CPK 2 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija antstolio veiksmus nustatant varžytinėse parduodamo turto kainą.

Nors pareiškėjas ir laiko antstolio veiksmus neteisėtais, tačiau nepateikia pakankamai nurodytas aplinkybes pagrindžiančių objektyvių įrodymų. Pažymėtina, kad vien tik pareiškėjo teiginių apie galimą grėsmę jo interesams nepakanka, siekiant įvertinti, ar yra pagrindas prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Vien siekis užkirsti kelią kilti teisminiams ginčams ateityje savaime nelemia grėsmės pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, įvertinus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių sukeliamų pasekmių proporcingumą. Tuo tarpu patenkinus pareiškėjo prašymą būtų pažeista šioje byloje suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyra. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Tai reiškia, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas (CPK 178 straipsnis).

Pagal CPK 681 straipsnio 4 dalies nuostatas, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Teisės aktai įpareigoja antstolį tinkamai ir teisingai nustatyti areštuoto turto kainą, tačiau, neįpareigoja skirti pakartotinės ekspertizės, jei antstoliui nekyla pagrįstų abejonių dėl turto vertės. Sukelti abejonių dėl ekspertizės metu nustatytos turto rinkos vertės galėtų aplinkybės, patvirtinančios turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl antstolių veiksmų ne kartą yra pažymėjęs, kad turto įkainojimo paskirtis - nustatyti jo vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia, tačiau nustatyta turto vertė nebūtinai yra lygi pardavimo kainai. Turtas parduodamas už aukščiausią pirkėjų pasiūlytą kainą (CPK 713 straipsnio 13 dalis). Šiame kontekste pažymėtina, kad varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos. Tikroji iš varžytynių parduodamo turto kaina yra nustatoma pačiose varžytynėse jos dalyviams pasiūlius piniginių lėšų sumą, už kurią jie siekia įsigyti iš varžytynių parduodamą daiktą. Taigi, nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertina parduodamą objektą ir pirkėjų konkurencija nustato varžytynėse parduodamo turto realią kainą, kuri atspindi pokyčius rinkoje, o tai reiškia, kad rezonuoja ir pareiškėjo nurodomas nekilnojamojo turto kainų didėjimo tendencijas.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad prašyme nurodytos aplinkybės, neišnagrinėjus skundo iš esmės, nesudaro pakankamo pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus, todėl pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144-152, 290-291 straipsniais,

nutaria:

Atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Stočkienė