Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2022-12-02 · Byla Nr. TS-80-610/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-02
Bylos Nr.
TS-80-610/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nerijus Brinevičius
Kategorijos
  • 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Teikimas(Skundas)Nr.TS-80-610/2022 Teisminio proceso numeris nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1.; 2.5.14.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2022 m. gruodžio 2 d.

MarijampolėMarijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro A. F. skundą dėl 2022 m. lapkričio 3 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr.81/04-1210 dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras A. F. prašo pakeisti 2022 m. lapkričio 3 d. Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, kuriuo nutarta nuteistajam G. B. taikyti lygtinį paleidimą. Prokuroras mano, kad Komisija neįvertino visų reikšmingų lygtinio paleidimo taikymui aplinkybių. Prokuroras pažymi, kad nuteistajam atliktas tik pirminis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, todėl nėra objektyvių galimybių vertinti nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu, dėl ko spręstina, kad pataisos procesas dar nebaigtas. Prokuroras pažymi, kad nuteistasis Lietuvos Respublikoje teistas 4 kartus, dar teistas ir užsienyje, vyrauja smurtinio pobūdžio nusikaltimai. Šiuo metu bausmę atlieka už apysunkio nusikaltimo padarymą, nuteistasis, pažeisdamas kardomąją priemonę pasislėpė nuo bausmės vykdymo ir slapstėsi 14 metų. Per tą laikotarpį sistemingai darė naujas nusikalstamas veikas. Prokuroro nuomone, Komisija nepagrįstai neatkreipė dėmesio į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Prokuroras mano, kad nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesudaro objektyvaus pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistasis vykdys jam skirtus įpareigojimus ar nenusikals.

Atsiliepimas

Nuteistojo gynėja pateikė atsiliepimą į prokuroro skundą, prašo prokuroro skundo netenkinti. Advokato padėjėja atsiliepime cituoja Komisijos nutarimo argumentus, kad nuteistasis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, dirba, vykdo socialinės reabilitacijos priemones, dalyvauja elgesio pataisos programose, būtent šios aplinkybės, gynėjos nuomone, ir rodo nuteistojo elgesio pažangą. Atsiliepime pažymima, kad nuteistasis paleistas lygtinai turės kur gyventi, jam yra užtikrinta galimybė įsidarbinti. Nurodo, kad nuteistasis išsikėlęs ateities tikslus, susijusius su gyvenimu laisvėje, nori sudaryti santuoką, dirbti, auginti sūnų ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos ir pozityvaus užimtumo programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Gynėjos nuomone, visos šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės rodo jo nuoseklų elgesio koregavimą teigiama linkme. Ir sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis nenusikals. Ankstesnį nuteistojo nusikalstamą elgesį gynėja, teisino jaunu nuteistojo amžiumi, vaikyste vaikų namuose, palaikymo neturėjimu bei netinkamų draugų įtaka. Mano, kad bausmės tikslai laisvės atėmimo vietoje nuteistojo atžvilgiu jau pasiekti, todėl lengvesnė likusios bausmės forma, nepažeis teisingumo principo bei visuomenės intereso. Pateikti duomenys, kad nuteistasis baigęs supratimo apie alkoholį kursus, sumokėjęs baudas už administracinius nusižengimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nustatyta, kad G. B. 2007 m. lapkričio 13 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam 1 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai yra 11 mėnesių 1 diena.

2022 m. lapkričio 3 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, stengiasi save realizuoti įsitraukdamas į vykdomas programas, dirba, drausmine tvarka nebaustas, yra padengęs jam priteistus ieškinius, gauti duomenys, kad bus įdarbintas, palaiko ryšius su šeimos artimaisiais. Nuteistajam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nustatyti 4 apsauginiai riziką nusikalsti įtakojantys veiksniai. Padaryta išvada, jog nuteistasis turi teigiamas nuostatas į priežiūrą ir pakankamai aukštą motyvaciją daugiau nebenusikalsti.

Nustatyta, kad nuteistasis anksčiau teistas Lietuvos Respublikoje 4 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Šiuo metu jis atlieka subendrintą bausmę (subendrinus dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes) už dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistasis nuo bausmės vykdymo pasislėpė ir bausmę pradėjo atlikti tik po ilgų paieškos procedūrų, Lietuvos Respublikai iš Jungtinės Karalystės perduotas 2022 m. liepos 27 d. Teismas sutinka, kad kaip skunde nurodo nuteistojo gynėja, nusikalstamos veikos padarymo metu buvęs jaunas nuteistojo amžius, neigiama aplinkinių įtaka galėjo sąlygoti nuteistojo elgesį. Tačiau gauti duomenys, kad nuteistasis buvo teisiamas ir pasislėpęs nuo bausmės atlikimo, paskutinį kartą 2020-09-27, taigi vertinti, kad nuteistojo elgesys su amžiumi iš esmės keitėsi, nėra pagrindo. Nuteistojo kriminalinio elgesio charakteristika leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nusikalsta ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo ir išliko nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir elgesio padarinys, kuris einant laikui nekito. Nors su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu, ankstesniais teistumais susijusios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti kitas lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokia išvada būtina atsižvelgiant ne tik į paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tuo labiau, kad šiuo atveju nuteistojo teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu Socialinio tyrimo išvadoje yra išskirti kaip riziką nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniai veiksniai.

Nutarime nurodoma, kad laisvėje nuteistasis turės nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą, jis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais. Be to, pataisos įstaigoje drausmine tvarka nuteistasis nebuvo baustas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Teismo nuomone, šie argumentai nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo elgesyje matyti akivaizdi pažanga, pažymint, kad gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Kadangi nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, neskatintas, vadinasi ir pataisos namų administracija jokių išskirtinai teigiamai jo elgesį apibūdinančių veiksnių nėra nustačiusi.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo pirminis pakartotinio nusikalstamos elgesio rizikos vertinimas parodė vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką- 2022-10-25 nustatyta rizika 53 balai, vėlesnių vertinimų neatlikta, teismas sutinka su prokuroro nuomone, kad nėra objektyvaus pagrindo spręsti, kad nuteistojo elgesyje yra akivaizdi pažanga. Pažymėtina, kad OASys metodika skirta nustatyti pakartotinio kriminalinio elgesio prognozę, t. y. kokia yra vertinamo asmens rizika pakartotinai nusikalsti ateityje. Todėl riziką pakartotinai nusikalsti ne tiek ir ne tik mažina nuteistojo dalyvavimas įvairiuose psicho-edukacinio pobūdžio užsiėmimuose, teikiamų psichologinių konsultacijų skaičius ir turinys, kiek nuteistųjų vidinė motyvacija mąstymo ir elgesio korekcijai bei kitų kriminogeninių poreikių mažinimui. Taigi, pats nuteistojo dalyvavimas įvairiose programose ar priemonėse savaime rizikos veiksnių neįtakoja, iš esmės įtakoja nuteistojo asmenybės pokyčiai. Specialistai, nustatinėdami būsimo kriminalinio elgesio riziką, vertina veiksnius, kurie nustatyti tiriant nuteistojo gyvenimo sąlygas, išsilavinimą, mokymąsi, galimybę įsidarbinti, gebėjimus tvarkyti lėšas, socialinius ryšius, gyvenimo stilių ir draugus, piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, emocijas, nuostatas bei mąstymą ir elgesį ir kurie gali ateityje aktyvuoti kriminalinį elgesį. Taigi, akivaizdu, kad nuteistajam vis dar nustatant 53 balus atitinkančią pakartotinio elgesio riziką bei 3 nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius iš kurių 2 yra dinaminiai t.y. kintantys, daryti išvadą, jog jau įvyko akivaizdi ir stabili nuteistojo elgesio korekcija, negalima.

Nutarime nurodomos aplinkybės, kad nuteistasis palaiko ryšius su šeima, lygtinio paleidimo atveju įsidarbins, išsako planus ateičiai, gyvenimo aplinkybės sudarys sąlygas atsiriboti nuo neigiamą įtaką darančių draugų, tačiau jų nepakanka lygtinio paleidimo taikymui ir šios aplinkybės nevertintinos kaip neabejotinai įrodančias, kad nuteistajam jau šiuo metu taikoma probacija pasieks tikslą. Teismas sutinka, kad atlikdamas bausmę nuteistasis galėjo kontroliuoti kintančius kriminogeninius veiksnius – nevartojo alkoholio ir nepalaikė ryšių su neigiamą įtaką darančiais asmenimis. Neabejotina, kad pataisos įstaigoje tiek alkoholio įsigijimas, tiek ir jo vartojimas yra itin apsunkintas dėl įstaigoje egzistuojančios tvarkos, tačiau tai nereiškia, jog nuteistajam alkoholio vartojimo problemos šiam išėjus į laisvę, kur alkoholio įsigijimas ir vartojimas iš esmės jokiomis teisinėmis priemonėmis nėra ribojamas, nepasikartos. Šių duomenų visumoje svarbu ir tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nuteistasis yra linkęs elgtis impulsyviai, agresyviai, stokoja impulsų kontrolės, todėl alkoholio vartojimo eliminavimas, siekiant pažaboti galimą pakartotinį nuteistojo neteisėtą elgesį laisvėje, yra itin aktualus nuteistajam vis dar atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Priešingos išvados teismui neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl nuteistojo socialinių ryšių su artimaisiais. Bylos duomenimis, nuteistasis pasislėpęs nuo bausmės vykdymo, gyveno Didžiojoje Britanijoje, kas suponuoja išvadą, jog buvo atsiribojęs nuo ankstesnės neigiamos savo gyvenimo aplinkos, šiuo metu yra brandi asmenybė, tačiau jokios teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui šis faktas neturėjo, asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis sistemingai pažeidinėjo teisės aktus bei ne kartą pakartotinai nusikalto. Esant šiems duomenims tvirtinti, kad vien tik šeimos egzistavimas, atsiribojimas nuo netinkamų draugų bei turėtų draugų branda ir pasikeitęs gyvenimo būdas analizuojamu atveju gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo neteisėto elgesio, nėra pagrindo.

Taigi aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistąjį pozityviai charakterizuojančių, aplinkybių (galiojančių nuobaudų neturėjimas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose) visumoje, neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko įvertinus aplinkybes susijusias su ankstesniais nuteistojo teistumais, negalima teigti. Atsižvelgus į visas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokuroro skundas dėl Komisijos 2022 m. lapkričio 3d. nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Prokuroro A. F. skundą tenkinti.

Pakeisti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 81/04-1210 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam G. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Nerijus Brinevičius