Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros I-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro T. S. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-39309-19,

kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininko padėjėju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą prieš mažametį asmenį: o būtent: 2015 m., tyrimu tiksliau nenustatytu laiku, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio konfliktui, tyčia ranka sudavė mažiausiai vieną smūgį A. R., gimusiai 2007 m. sausio 5 d., į sėdmenis, dėl ko ši jautė skausmą, tuo būdu mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui asmeniui.

Kaltinamasis D. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad galimai 2015 metais, tikslaus laiko neprisimena, jis ranka sudavė savo žmonos V. S. dukrai A. R. į sėdmenis. Tuo metu A. R. buvo apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, su kitais šeimos nariais gyveno adresu (duomenys neskelbtini). A. R. jis mušė dėl to, kad ji nesusitvarkė savo daiktų, jam nepakluso, atsikalbinėjo. Kaltę pripažįsta, dėl savo veiksmų gailisi (t. 4, b. l. 40-41).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. S. kaltę be jo visiško prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:

liudytojos V. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad maždaug nuo 2002 m. iki 2010 m. ji nesusituokusi gyveno su D. R. šio motinos, N. R., namuose. (duomenys neskelbtini) gimė jų vaikas – dukra A. R.. Apie 2010 m. ji susipažino su D. S. ir persikraustė gyventi į jo namus. Dukra A. R., kuri tuo metu buvo apie pustrečių metų amžiaus, apsigyveno kartu su ja. 2014 m. teismas oficialiai A. R. gyvenamąją vietą nustatė kartu su ja ir priteisė iš D. R. lėšas dukros išlaikymui. Darbo dienomis mergaitė būdavo jos namuose, o savaitgaliais ir švenčių dienomis, pasisvečiuodavo pas D. R. ir N. R.. 2016 m. ir 2017 m. šeimoje kilo du konfliktai, dėl kurių buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai; vieno įvykio metu ji buvo sumušta D. S., o kito – J. S.. Konfliktai šeimoje kildavo pavartojus alkoholio. D. S. alkoholinius gėrimus vartoja gana dažnai, o ji išgeria rečiau – švenčių progomis, arba savaitgaliais. Įvykių, kurių metu būtų nukentėjusi mažametė A. R., nebuvo. D. S. su mergaite apsipykdavo, nes ši nemėgsta tvarkytis (t. 3, b. l. 156-158, 159-160);

liudytojo (atstovo pagal įstatymą) D. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad apsigyvenusi jo namuose (2019 m.) dukra A. R. jam nurodė, jog buvo mušama D. S., V. S. ir J. S.. Prieš tai dėl smurto ar kitokių neteisėtų veiksmų dukra jam nesiskundė. Vieną kartą jis matė sužalojimą – kraujosruvą ant A. R. rankos alkūnės srityje. Tuo metu dukra buvo apie septynerių metų amžiaus. A. R. nesiskundė, kad buvo mušama, todėl mano, kad ji galėjo susižaloti ir pati. Kitų atvejų, kai A. R. galimai buvo sužalota, nežino. Dėl dukros sumušimo į gydymo įstaigas jis nesikreipė (t. 3, b. l. 120-123, 126-127);

liudytojos I. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad A. R. yra jos brolio D. R. dukra. Mergaitė nuo gimimo augo pas savo močiutę N. R.. Po pastarosios mirties, 2015 m., A. R. gyveno savo motinos, V. S., šeimoje. Tuo laikotarpiu, kai gyveno pas močiutę N. R., mergaitė retkarčiais lankydavosi ir pagyvendavo savo motinos, V. S., namuose. D. R. dukros neaugino, nes nuolat išvykdavo dirbti į užsienį. Kiek jai žinoma, tiek V. S., tiek jos sutuoktinis D. S. ir jo motina J. S., piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais. Šeimoje lankydavosi socialiniai darbuotojai. 2019 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, penktadienį, jai paskambino Jonavos socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja M. K. ir paprašė atvykti. Ji pamanė, kad kilo problemų dėl D. R. dukros A. R.. Nuvykusi be kita ko sužinojo, kad A. R. galimai buvo mušama V. S., D. S. ir J. S.. Mušimo aplinkybių ji nežino. A. R. yra labai uždaro būdo, apie įvykių aplinkybes jai nepasakojo (t. 3, b. l. 149-152, 153-154);

nepilnametės nukentėjusiosios A. R. parodymais, duotais pas ikiteisminio tyrimo teisėją, (2019 m. spalio 7 d.) nustatyta, kad gyventi pas mamą (V. S.) jai buvo blogai, nes ši blogai elgėsi, ją mušdavo. Patėvis (D. S.) yra ją skriaudęs. Jis jos negindavo, o padėdavo mušti – spardydavo, dažniausiai jai sėdint. D. S. skriausdavo visą laiką, kai ją mušdavo mama. D. S. „su rankomis ją skriausdavo“. Mušdavo ją ir patėvio mama (J. S.). Į tolesnius psichologės klausimus neatsakė (t. 3, b. l. 76-77);

nepilnametės nukentėjusiosios A. R. parodymais, duotais pas ikiteisminio tyrimo teisėją, (2020 m. sausio 22 d.) nustatyta, kad kartu su patėviu D. S. ji gyvena maždaug nuo aštuonerių metų amžiaus. D. S. nuolat ją skriausdavo, mušdavo ją į įvairias kūno vietas, tame tarpe suduodamas smūgius kumščiais ir įvairiais daiktais. Mušė daugiau nei trisdešimt kartų. D. S. ją mušdavo tiek būdamas blaivus, tiek ir išgėręs alkoholio. Tai vykdavo namuose. Ji jausdavo skausmą, verkdavo, buvo atvejų, kai bėgo kraujas. Ant jos kūno likdavo mušimo žymės. Tokias žymes yra mačiusi jos teta I. K.. Apie mušimą ji yra pasakojusi savo tėčio (D. R.) mamai (N. R.). Pas medikus dėl sumušimų ji nesilankė (t. 3, b. l. 89-91);

Globos namų „Užuovėja“ 2019 m. rugsėjo 5 d. nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada nustatyta, kad A. R. motyvacija psichodiagnostiniam tyrimui žema. Ji sutinka ateiti į konsultacijas, tačiau santykyje su psichologu yra atsitraukusi, baiminga. Nepalaiko nuoseklaus pokalbio ir yra labai gynybiška – į klausimus neatsako arba pateikia lakoniškus atsakymus. Struktūruotų užduočių atlikimas apsunkintas – neatlieka daugelio numatytų užduočių, o atliekamų užduočių atlikimo laikas labai ilgas, su ilgai trunkančiomis susimąstymo pauzėmis. Konsultacijų turinys ir reakcijos leidžia kelti prielaidas apie nepatenkintus bazinius saugumo, stabilumo, artumo, priėmimo poreikius bei traumuojančias patirtis artimoje aplinkoje. Pokalbiai apie šeimą A. R. kelia intensyvius neigiamus jausmus. Atskleidžia, jog namuose ji patiria emocinį ir fizinį smurtą („visi mane namuose muša“, „su kuo papuola trenkia ar meta ką nors į mane“, „būna, kad mama su patėviu susimuša“, „geria ir šūkauja naktį“) (t. 1, b. l. 58-60);

2020 m. liepos 16 d. ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-64/2020 nustatyta, kad objektyvių duomenų, jog A. R. byloje tiriamų nusikalstamų veikų jos atžvilgiu padarymo metu būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra. A. R. nuo 2019 m. kovo mėn. buvo stebimi depresinio pobūdžio simptomai. Ekspertizės metu, A. R. konstatuojamas vidutinio sunkumo depresijos epizodas F32.10. Tikėtina, jog nagrinėjamų įvykių metu A. R. galėjo suprasti fizinio ir psichologinio smurto pobūdį, taip pat turėjo bendrų žinių apie jų reikšmę, tačiau aktyviau priešintis šiems veiksmams ji negalėjo dėl savo amžiaus ir priklausomo santykio nuo šeimos narių. Ginti savo interesus ir apsaugoti save nuo galimo smurto A. R. negalėjo ne tik dėl to, kad buvo priklausoma nuo kartu gyvenančių suaugusiųjų, bet ir dėl to, jog ji nėra emociškai brandi, neturi tinkamų įgūdžių padėti sau stresą keliančiose situacijose ir nesaugiai rišasi prie žmonių (nepasitiki jais, netiki, jog jų ketinimai jos atžvilgiu gali būti geranoriški). A. R. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties, mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Nenustatytos priežastys (tame tarpe ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima tikėti A. R. parodymų dalimi, jog namų aplinkoje ji patyrė nevienkartinį fizinį ir psichologinį smurtą. Ekspertizės akto aprašomojoje dalyje nurodyta, kad apie D. S. elgesį jos atžvilgiu tiriamoji pateikė tokį paaiškinimą: “Jo, smurtavo. Su kumščiais. Ir girtas, ir blaivas. Nebuvo jokios priežasties. Visur mušdavo. Mama matydavo“ (t. 1, b. l. 173-182).

Gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) kopija nustatyta, kad A. R. gimė (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 32).

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui asmeniui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, įrodinėjant asmens kaltę padarius šį nusikaltimą, būtina nustatyti kilusius padarinius (skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veiksmų ir kilusių padarinių.

Kaltinamasis D. S. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis D. S., kilus tarpusavio konfliktui, tyčia ranka sudavė mažiausiai vieną smūgį A. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), į sėdmenis, dėl ko ši jautė skausmą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai mažametei fizinį skausmą. Neabejotina, kad kaltinamojo veiksmai sukėlė mažametei fizinį skausmą. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad D. S. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. D. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis D. S. padarė nesunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą prieš mažametę dukrą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis praeityje neteistas, administracine tvarka baustas 2 kartus (t. 4, b. l. 52-53), dirba, Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre pas gydytojus psichiatrus ir prichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (t. 4, b. l. 56).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas padarytas prieš mažametį asmenį, bei užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam D. S. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas, nustatant jo dydį mažesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Proceso išlaidų, civilinio ieškinio nėra.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 kompaktinės plokštelės su nepilnametės nukentėjusiosios apklausų vaizdais, paliktinos saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. S. galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Arešto bausmę paskirti atlikti Kauno tardymo izoliatoriuje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai, savanoriškai prisistatęs, D. S. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę arba nuo faktinio D. S. sulaikymo pagal įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Išaiškinti D. S., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (elektroninis paštas info@kaunoti.lt, telefonas (8 37) 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 kompaktines plokšteles su nepilnametės nukentėjusiosios apklausų vaizdais, palikti saugoti prie bylos.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.