Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės, dalyvaujant pareiškėjui R. K. ir jo atstovei advokatei Eglei Dargvainei, atsakovės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Dariui Butavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Kauno IV teritoriniam skyriui, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (t. I, b. l. 8–9), kurį vėliau patikslino (t. I, b. l. 164–168), kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau – ir NDNT, atsakovė) Kauno IV teritorinio skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. vertinimo aktą Nr. DL-2867, NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2015 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. SS-116, Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2015 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. S-86 ir įpareigoti NDNT iš naujo įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį. Be to, pareiškėjas prašo priteisti jam iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad esamos sveikatos problemos prasidėjo daugiau kaip prieš 10 metų. 2005 m. jam buvo nustatyta stuburo išvarža, daug kartų buvo taikomas įvairus gydymas, tačiau būklė nepagerėjo, atsirado odos, sąnarių ligos, nugaros skausmas tapo pastovus, lėtinis. 2011 m. dėl stiprių stuburo skausmų jis buvo gydomas skausmo klinikoje, o 2013 m. jam nustatytos 4 tarpslankstelinių diskų išvaržos, stuburo kanalo stenozė, osteochandrozė. Kadangi nedarbingumas dėl minėtų sveikatos problemų užimdavo vis didesnę laiko dalį, jis kreipėsi į NDNT Kauno II teritorinį skyrių dėl prarasto darbingumo lygio įvertinimo ir 2013 m. jo darbingumas buvo įvertintas 50 proc. NDNT Kauno IV teritorinis skyrius 2014 m. gruodžio 1 d. atlikdamas vertinimą rėmėsi tais pačiais 2013 m. tyrimais ir gydytojų išvadomis, kuriomis buvo remtasi ir 2013 m. Gydytojų išvados nerodė jokio sveikatos pagerėjimo, o net ir pablogėjimą, kadangi siuntime buvo nurodyta, kad liga progresuoja, ryškėja invalidumo reiškiniai, tačiau vertinant funkcinius sutrikimus, lyginant su 2013 m., pareiškėjo sveikatos būklė buvo pakeista iš vidutinio sunkumo į lengvą. Pareiškėjo teigimu, tokio NDNT Kauno IV teritorinio skyriaus sprendimo motyvai visiškai nesuprantami, nes atliekant vertinimą jis nebuvo objektyviai apžiūrėtas, taip pat visiškai nevertintas skausmas, nors lėtinė lumbalgija vertinimo akte yra priskirta prie pagrindinių diagnozių.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog apskundus NDNT Kauno IV teritorinio skyriaus sprendimą NDNT Sprendimų kontrolės skyriui, 2014 m. sausio 12 d. jis buvo pakviestas pakartotiniam darbingumo lygio vertinimui. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius nustatė lengvą liemens ir rankų funkcijų sutrikimą, nors 2015 m. sausio 13 d. vizito pas gydytoją metu nustatytas ligos paūmėjimas, buvo išduotas siuntimas gydytojo reabilitologo konsultacijai bei nedarbingumo pažymėjimas, o po trijų dienų gydytoja nustatė, kad nugaros juosmeninės dalies raumenys labai įtempti, palpuojant labai jautru, judesiai per stuburą riboti, skausmingi. Paaiškino, jog jo sveikatos sutrikimai yra ilgalaikiai, gydytojai neprognozuoja pasveikimo ar ryškaus sveikatos būklės pagerėjimo. Siekdamas išvengti staigių sveikatos būklės paūmėjimų ir ligų progresavimo, jis priverstas nuolat laikytis gydytojų rekomendacijų, ribojančių veiklos galimybes. Sergant tokiomis ligomis, dirbti įprastomis sąlygomis jis neturi galimybių, o neturėdamas atitinkamų dokumentų, negali iš darbdavio reikalauti ar prašyti specifinių darbo sąlygų. Nagrinėjamu atveju, panaikinus neįgalumą, atitinkamai nėra išduodama ir išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, taip sudarant prielaidas dirbti tokį darbą, kuris visiškai prieštarauja gydytojų rekomendacijoms.

Be to, pareiškėjo nuomone, visiškai neatsižvelgta į profesinį kriterijų ir ligos įtaką jo vykdytai įprastai profesinei veiklai. Taip pat atkreipė dėmesį, kad gydytojų išvadose funkcijų nepakankamumas buvo įvertintas II°, o NDNT Kauno IV teritorinis skyrius šį funkcijų sutrikimą vertino kaip lengvą. Pareiškėjo įsitikinimu, diagnozės G55.1 ir M42.10 nepagrįstai vertintos kaip viena, dėl ko neteisingai buvo pritaikytos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) 5 ir 6 p. nuostatos ir koeficientas 0,9. Pabrėžė, jog G55.1 yra pagrindinė diagnozė, o M42.10 yra šalutinė, gretutinė liga. Teisingai įvertinus diagnozuotas ligas ir tinkamai priskyrus vertes bei vadovaujantis Kriterijų aprašo nuostatomis būtų nustatytas kitoks darbingumo lygis. Atkreipė dėmesį, jog NDNT Kauno IV teritorinio skyriaus sprendimu, kuriuo nustatytas 60 proc. darbingumo lygis, buvo panaikintas pareiškėjo neįgalumas, kuris buvo pripažintas 2013 m., tuo pačiu panaikinta teisė gauti neįgalumo pensiją bei įvairias priklausančios lengvatas bei apsunkinta integracija ne tik į visuomenę, bet ir užkirstos galimybės tinkamai integruotis į darbo rinką.

Atsakovė NDNT atsiliepimuose prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 65–69, 184–186).

Atkreipė dėmesį, jog NDNT yra ne sveikatos priežiūros, o viešojo administravimo įstaiga, todėl atlikdama asmens darbingumo lygio vertinimą ji tiesiogiai netiria asmens sveikatos, bet remiasi asmeniui nustatytas diagnozes ir funkcinius sutrikimus patvirtinančiais gydančių gydytojų pateiktais dokumentais ir siuntimu į NDNT. Už pateiktų asmens medicininių duomenų teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas. Pažymėjo, kad teisės aktai nesuteikia teisės NDNT nustatyti ir (arba) vertinti pareiškėjo ligų ar būklių, kurios nėra nurodytos NDNT gautuose dokumentuose. Pabrėžė, kad pareiškėjo skunde minima lėtinė liumbalgija NDNT pateiktuose medicininiuose dokumentuose atskiru kodu nebuvo nurodyta.

Paaiškino, kad vertinant bazinį darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10-AM kodus G55.1 ir M42.10, vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.2.2 p., kuris taikomas nustačius dviejų ir daugiau sąnarių artrozes (kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozė, ne mažiau kaip dviejų sąnarių), II funkcinio nepakankamumo klasę (asmuo gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet ribota aktyvi fizinė veikla), II rentgenologinę stadiją (aiškūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas). Darbingumo lygis, vadovaujantis pastaruoju punktu, yra įvertintas 60 proc. bazinio darbingumo verte. Taikytas šis punktas, nes pareiškėjui diagnozuoti radikulopatijos reiškiniai kaklinės ir juosmeninės stuburo dalyse, L4-5, L5-S1 išvaržos, stenozės požymiai, tarpslankstelinių diskų išvaržų C5-6, C6-7 požymiai, stuburo kanalo stenozės požymiai, osteochondrozės požymiai. Nustatyti II funkcinio nepakankamumo klasę sąlygojantys, II rentgenologinės stadijos degeneraciniai pakitimai. Žemesnė bazinio darbingumo vertė nenustatyta, nes remiantis NDNT pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, pareiškėjui nenustatyti aukštesnę funkcinio nepakankamumo klasę sukeliantys rentgenologiniai pakitimai (III rentgenologinę stadija nustatoma diagnozavus vidutinį sąnario plyšio susiaurėjimą, kai yra nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų).

Vertinant bazinį darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10-AM kodus M07.30 ir L40.5, vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 77.1 p., kuris taikomas artritų ir sisteminių jungiamojo aparato ligų atveju (procentą lemia ligos, uždegimo proceso aktyvumas gydant vaistais pagal patvirtintas ar įprastos praktikos gydymo metodikas ir reabilitacinėmis priemonėmis, judamojo atramos aparato pokyčiai bei jų laipsnis ir vidaus organų funkcijos sutrikimo laipsnis), kai asmeniui yra nustatytas lengvas judamojo atramos aparato ir (ar) vidaus organų funkcinis sutrikimas (negali pakelti sunkių fizinių krūvių, pirštų ir kitų sąnarių funkcijos yra pablogėjusios, bet gali rašyti, užsegti sagas; negali dirbti atvirame ore (šaltyje ir (ar) esant ryškiai insoliacijai reikia papildomų poilsio pertraukėlių ir (ar) yra lengvas vidaus organų funkcijos sutrikimas). Turi reguliariai vartoti vaistus. Darbingumo lygis, vadovaujantis pastaruoju punktu, yra įvertintas 80 proc. bazinio darbingumo verte. Taikytas šis punktas, nes pareiškėjui diagnozuota psoriatinė artropatija, P aktyvumas. Bėrimo elementai plaštakose, sąnarių judesiai pilnos apimties, kiek skausmingi, tinimų nestebima. Rentgeno tyrimo duomenimis: sakroileito ir koksito neįtariama, plaštakose be žymesnių pakitimų. Nustatytas lengvas funkcijos sutrikimas, asmuo negali pakelti sunkių fizinių krūvių, reikalingi vaistai. Žemesnė bazinio darbingumo vertė nenustatyta, nes remiantis NDNT pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, pareiškėjui nenustatytas vidutinio sunkumo judamojo atramos aparato ir (ar) vienos vidaus organų sistemos vidutinio laipsnio arba daugiau nei vienos vidaus organų sistemos lengvo laipsnio funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinių krūvių, atlikti nuolatinio tikslumo ir susikoncentravimo reikalaujančios veiklos; reikia dažnų poilsio pertraukėlių). Vaistų nevartojimas vieną parą gali sukelti funkcinių sutrikimų pablogėjimą.

Atsakovė taip pat nurodė, jog, vadovaujantis Kriterijų aprašo 5 bei 6 p., jei organizmo kitų funkcinių sutrikimų atveju bazinio darbingumo procentai yra 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9. Šiuo atveju, vienas funkcinis sutrikimas yra įvertintas 80 proc. bazinio darbingumo verte, todėl 60 proc. padauginus iš 0,9 asmeniui nustatomas 54 proc. bazinis darbingumas. Pareiškėjo užpildyto asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balų suma yra 17, todėl, vadovaujantis Kriterijų aprašo 10.4 p., klausimyno balų suma prilyginta koeficientui 1,1, taigi 54 proc. padauginus iš koeficiento 1,1, ir gautą sandaugą suapvalinus, nustatytas 60 proc. darbingumo lygis.

Atsakovė paaiškino, jog pareiškėjo darbingumo lygis, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, pasikeitė todėl, kad keitėsi darbingumo lygio nustatymą reglamentuojantys teisės aktai. Pareiškėjui nustatyta neurologinė patologija tiek 2013 m., tiek ir 2014–2015 m. vertinta vadovaujantis tuo pačiu 60 proc. verte įvertintu Kriterijų aprašo l priedo XIII dalies 76.2.2 p., tačiau 2013 m. galiojusioje Kriterijų aprašo redakcijoje buvo numatyta pastaba, kad, kai asmeniui yra diagnozuota radikulopatija, bazinio darbingumo lygio procentai mažinami 5 proc., tačiau 2014 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai Kriterijų aprašo redakcijai, minėta pastaba į Kriterijų aprašą nebuvo įtraukta. Pareiškėjo skunde minimas Kriterijų aprašo 1 priedo 76.2 p. galiojo nuo 2006 gegužės 13 d. iki 2012 m. vasario 1 d. ir vertinant pareiškėjo darbingumo lygį nebuvo taikytas.

NDNT taip pat pabrėžė, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus po baigto gydymo išliekantį funkcinį sutrikimą, o dėl ūmių funkcinių būklių darbingumo lygis negali būti nustatytas. Be to, dėl asmenų galimybės dirbti konkretų darbą (nepriklausomai nuo jiems nustatyto darbingumo lygio), atsižvelgdami į darbo vietoje galimus rizikos veiksnius, sprendžia gydantys gydytojai. Esant reikalui asmuo siunčiamas darbo medicinos gydytojo konsultacijai. NDNT neturi duomenų apie darbo sąlygas asmenims atliekant konkrečias pareigose numatytas užduotis, todėl išduodamose išvadose ribojimai ir rekomendacijos tėra bendro pobūdžio. Paaiškino, jog pildant pareiškėjo veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną, profesinės kvalifikacijos kriterijus įvertintas 2 balais. Atsižvelgiant į pareiškėjo įgytas profesines kvalifikacijas, darbinės veiklos stažą ir darbo pertrauką, laikyta, kad asmuo negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos, bet esant atitinkamam darbinės aplinkos pritaikymui, galėtų dirbti kitos kvalifikacijos darbus. Darbo patirties kriterijus taip pat įvertintas 2 balais – laikyta, kad asmuo neturi darbo patirties ir darbinių įgūdžių, bet gali juos įgyti. Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjo darbingumo lygis įvertintas kartu su siuntimu pateiktais ir papildomai gautais medicininiais dokumentais. Mano, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad diagnozė M42.10 turėtų būti vertinama atskirai nuo diagnozės G55.1. Darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančios teisės normos numato, kad darbingumo lygis nustatomas ne dėl kiekvienos diagnozės atskirai bet dėl ligų ar traumų pasėkoje atsiradusių funkcinių sutrikimų pagal sukeliamo sutrikimo mastą. Tai, kad diagnozė siuntime įrašyta prie pagrindinių ar prie gretutinių susirgimų, įtakos vertinimui iš esmės neturi. Stuburo osteochondrozė (M42.10) – tai degeneracinė sąnarių liga, kuri pažeidžia stuburą, o tiksliau – tarpslankstelinius diskus, todėl ši liga pagrįstai vertinta kartu su kita siuntime nurodyta degeneracine sąnarių liga G55.1 (nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais).

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (t. I, b. l. 163).

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad NDNT Kauno II teritorinio skyriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-2439 pareiškėjas R. K. buvo pripažintas iš dalies darbingu, jam nustatytas 50 proc. darbingumas iki 2014 m. rugpjūčio 4 d. (t. I, b. l. 36–38).

NDNT Kauno IV teritorinio skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-2867 pareiškėją pripažino darbingu – nustatė jam 60 proc. darbingumą (t. I, b. l. 20–23).

Nesutikdamas su tokiu darbingumo lygio vertinimu, pareiškėjas padavė skundą NDNT (t. I, b. l. 33). NDNT sprendimų kontrolės skyrius atliko pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą ir taip pat nustatė pareiškėjui 60 proc. darbingumo lygį (t. I, b. l. 95–101), todėl 2015 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. SS-116 paliko galioti NDNT Kauno IV teritorinio skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-2867 (t. I, b. l. 17–18).

Minėtą NDNT sprendimą pareiškėjas apskundė Ginčų komisijai (t. I, b. l. 34), tačiau pastaroji 2015 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. S-86 pareiškėjo skundo taip pat netenkino (t. I, b. l. 12–15).

Teismas pažymi, kad darbingumo lygio nustatymą reglamentuoja specialieji teisės aktai. Pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatas, neįgalumo lygį ir darbingumo lygį nustato NDNT (18 str. 1 d.), o kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas darbingumo lygis, apibrėžia bei dokumentų, reikalingų darbingumo lygiui nustatyti, pateikimą, darbingumo lygio, termino, atsiradimo laiko, priežasties nustatymą, pakartotinį darbingumo lygio vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V479 patvirtintas kriterijų aprašas bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas). Kadangi pareiškėjo darbingumo lygis buvo vertinamas 2014 m. lapkričio 28 d. – 2014 m. gruodžio 1 d. (t. I, b. l. 20), ginčui aktuali minėto įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 8 d. iki 2015 m. sausio 1 d.

Pagal Kriterijų aprašo 3 p. asmens darbingumo lygis nustatomas įvertinus šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (Kriterijų aprašo 1 priedas); asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti (Kriterijų aprašo 2 priedas). Pagal Kriterijų aprašo 11 p. apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento. Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (Kriterijų aprašo 4 p.). Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam (Kriterijų aprašo 6 p.).

Taigi sprendžiant, ar pareiškėjo darbingumo lygis buvo nustatytas teisingai, teismas turi įvertinti, ar NDNT, atsižvelgdama į pateiktus medicininius dokumentus ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną, teisingai vadovavosi Kriterijų aprašu, tinkamai įvertino bazinio darbingumo ir veiklos bei gebėjimo dalyvauti dydžius bei teisingai apskaičiavo darbingumo lygį. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl medicininių klausimų vertinimas yra už teismo kompetencijos ribų.

Pažymėtina, kad 2014 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjui išduotame siuntime dėl darbingumo lygio nustatymo kaip pagrindė diagnoze nurodyta nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinių diskų sutrikimais G55.1 (M51.1), kitos ligos – suaugusiųjų stuburo osteochondrozė, įvairios stuburo sritys M42.10, psoriozinė artropatija act. II°, IF II°, dauginės vietos M07.30 ir artropatinė psoriozė L40.5 (t. I, b. l. 25–26). Atkreiptinas dėmesys, kad lumbalgija kaip atskira diagnozė nenurodyta nei siuntime, nei kituose medicininiuose dokumentuose, todėl pareiškėjo teiginiai dėl šios ligos nevertinimo, atmestini kaip nepagrįsti.

Kadangi tiek stuburo osteochondrozė (M42.10), tiek ir nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinių diskų sutrikimais G55.1 yra degeneracinės sąnarių ligos, sutiktina su atsakove, kad šios ligos vertinamos kartu ir bazinio darbingumo procentai skaičiuotini pagal Kriterijų aprašo 1 priedo 76 p., nustatantį bazino darbingumo procentus sergant dviejų ir daugiau sąnarių artrozėmis (kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozė, ne mažiau kaip dviejų sąnarių). Minėtame punkte nurodyta, jog darbingumo lygio procentai priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos. Kaip matyti iš pareiškėjo medicininių dokumentų, pareiškėjui nustatytas II° funkcinis nepakankamumas (t. I, b. l. 31), be to, 2013 m. birželio 3 d. stuburo kaklinės dalies magnetinio rezonanso tyrimo išvados ir 2013 m. gegužės 27 d. stuburo juosmeninės dalies magnetinio rezonanso tyrimo išvados pagrindžia II rentgenologinę degeneracinių stuburo pakitimų stadiją, todėl atsižvelgiant į Kriterijų aprašo 1 priedą, atsakovė pagrįstai pagrindinę pareiškėjo diagnozę vertino pagal Kriterijų aprašo 1 priedo 76.2.2 p. ir nustatė 60 proc. darbingumo lygį.

Kaip minėta, pareiškėjui taip pat diagnozuota žvynelinė (psoriazė) ir psoriazinė artropatija (sąnarių pažeidimas) (M07.30 ir L40.5). Darbingumo procentas dėl šios ligos vertintinas pagal Kriterijų aprašo 1 priedo 77 p. – artritai ir sisteminės jungiamojo aparato ligos (procentą lemia ligos, uždegimo proceso aktyvumas gydant vaistais pagal patvirtintas ar įprastos praktikos gydymo metodikas ir reabilitacinėmis priemonėmis, judamojo atramos aparato pokyčiai bei jų laipsnis ir vidaus organų funkcijos sutrikimo laipsnis). Nagrinėjamu atveju medicininiai dokumentai (t. I, b. l. 26, 118) patvirtina, jog ši liga gali būti priskirta lengvam judamojo atramos aparato ir (ar) vidaus organų funkcijos sutrikimui, t. y. negali pakelti sunkių fizinių krūvių, pirštų ir kitų sąnarių funkcijos yra pablogėjusios, bet gali rašyti, užsegti sagas; negali dirbti atvirame ore (šaltyje ir (ar) esant ryškiai insoliacijai reikia papildomų poilsio pertraukėlių ir (ar) yra lengvas vidaus organų funkcijos sutrikimas. Turi reguliariai vartoti vaistus. Taigi pagal Kriterijų aprašo 1 priedo 77.1 p. pagal šią diagnozę skaičiuotinas 80 proc. darbingumo lygis.

Pažymėtina, kad pagal Kriterijų aprašo 6 p., jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš atitinkamų koeficientų. Kadangi dėl žvynelinės (lengvesnio organizmo funkcijos sutrikimo) bazinio darbingumo koeficientas nustatytas 80 proc., vadovaujantis Kriterijų aprašo 6.1 p., sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9, t. y. 60 proc. bazinis darbingumas dauginamas iš 0,9 ir gaunamas 54 proc. bendras bazinis darbingumas.

Pažymėtina, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl darbingumo lygio nustatymo, užpildė asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną (t. I, b. l. 114–116), kuriame pateikti atsakymai vertinami balais pagal Kriterijų aprašo 2 priedą. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakymus į klausimyne pateiktus klausimus pateikė pats pareiškėjas ir bendra pagal klausimyną surinkta balų suma sudaro 17, o tai, pagal Kriterijų aprašo 10.4 4 p. atitinka koeficientą 1,1. Teismas taip pat pažymi, kad minėtu klausimynu, be kita ko, vertinamos asmens darbinės veiklos galimybės, todėl pareiškėjo teiginiai, jog atsakovė neatsižvelgė į ligos įtaką jo profesinei veiklai, vertintini kritiškai.

Kaip minėta, pagal Kriterijų aprašo 11 p. apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento. Be to, Tvarkos aprašo 11 p. nustato, jog darbingumo lygis nustatomas 5 procentinių punktų intervalu. Taigi nagrinėjamu atveju 54 proc. bendras bazinis darbingumas daugintinas iš koeficiento 1,1, ir tai sudaro 59,4 proc., todėl suapvalinus minėtą skaičių pareiškėjo darbingumo lygis yra 60 proc., t. y. toks, kokį jam nustatė NDNT teritorinis skyrius, NDNT bei Ginčų komisija.

Pabrėžtina, jog NDNT asmens darbingumo lygį vertina pagal pateiktus medicininius dokumentus. Bylos medžiaga patvirtina, jog NDNT Kauno IV teritorinis skyrius pasinaudojo Tvarkos aprašo 13.1 p. teise ir iš gydymo įstaigos išsireikalavo papildomus dokumentus, reikalingus tinkamai įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį (t. I, b. l. 124). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, pareiškėjo medicininiai dokumentai buvo įvertinti tinkamai, t. y. diagnozės ir jų pagrindu atsiradę funkciniai sutrikimai įvertinti pagal tinkamas Kriterijų aprašo nuostatas, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo darbingumo lygis buvo nustatytas neteisingai.

Dėl pareiškėjo teiginių, jog jo sveikatos būklė nuo 2013 m. nepagerėjo, o darbingumo lygis 2014 m. nustatytas didesnis nei buvo 2013 m., teismas pažymi, jog, kaip paaiškino ir NDNT pateiktame atsiliepime, tokia situacija susidarė dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo. Kaip matyti iš 2013 m. rugpjūčio 7 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-2439 (t. I, b. l. 36–38), pagrindinė diagnozė taip pat buvo vertinta pagal Kriterijų aprašo 1 priedo 76.2.2 p., tačiau 2013 m. bazinis koeficientas dėl šios ligos buvo 5 proc. mažesnis dėl tuo metu galiojusios Kriterijų aprašo 1 priedo 76 p. pastabos, jog, esant radikuliopatijai, bazinio darbingumo lygio procentai mažinami 5 procentais. Nuo 2014 m. liepos 1 d. galiojančioje Kriterijų aprašo redakcijoje minėtos išimties dėl radikulopatijos nebeliko, todėl Kriterijų aprašo 1 priedo 76.2.2 p. nustatytas procentas nebemažinamas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog 2013 m. pareiškėjui diagnozuota žvynelinė buvo vertinta pagal kitą Kriterijų aprašo punktą, t. y. 2013 m. žvynelinė (psoriazė) vertinta kaip odos liga (Kriterijų aprašo 1 priedo 63 p.) ir bazinis darbingumas nustatytas 70 proc., o 2014 m., atsižvelgta į artropatinę psoriazę ir ji vertinta kaip jungiamojo audinio ir judamojo atramos aparato liga bei nustatytas 80 proc. bazinis darbingumas. Tačiau net ir tuo atveju, jei ir 2014 m. minėta diagnozė būtų vertinama tokiu procentiniu dydžiu kaip ir 2013 m., tai nekeistų bazinio darbingumo apskaičiavimo, nes pagal Kriterijų aprašo 6.1 p. toks procentinis dydis vis tiek atitinka koeficientą 0,9. Be to, 2013 m. taikyti funkciniai, profesiniai ir kiti kriterijai, turintys įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, buvo pakeisti asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijais, taigi pasikeitė ir taikytini koeficientai, kas sąlygojo ir skirtingo darbingumo lygio apskaičiavimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo skundžiami sprendimai – NDNT Kauno IV teritorinio skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. vertinimo aktas Nr. DL-2867, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2015 m. sausio 13 d. sprendimas Nr. SS-116, Ginčų komisijos 2015 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. S-86 – yra teisėti pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų panaikinti ir įpareigoti NDNT iš naujo įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį, taigi pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjo skundo, nėra pagrindo atlyginta jam ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą