- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-02
- Bylos Nr.
- 1S-151-954/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-1-05207-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- S. I.
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo S. I. (S. I.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. sausio 24 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. I. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. LK-172 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. I. nuteistas 2015 m. spalio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį (penkios nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, 5 dalies 1 punktą - laisvės atėmimu penkeriems metams devyniems mėnesiams.
1.1. Taip pat nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktus paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.
1.2. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė, subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas šešiems metams šešiems mėnesiams.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. liepos 8 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 8 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2019 m. gruodžio 13 d.) – 1 metai 25 dienos.
3. Komisija 2019 m. gruodžio 13 d. priėmė nutarimą Nr. LK-172, kuriuo nutarė S. I. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisija nutarime nurodė, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 105 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra aukšta. Ankstesnio vertinimo metu buvo nustatyti 92 balai. Nutarime pažymėta, kad nuteistojo elgesio rizika padidėjo, tačiau šis padidėjimas neturėtų būti siejamas su netinkamu nuteistojo elgesiu pataisos įstaigoje, nes jo elgesys neblogėjo, o rizikos balai padidėjo dėl vertintojų pasikeitimo. Taip pat konstatuota, kad nuteistojo savivertė žema, o nusikalstamos elgesio rizika aukšta. Komisija nurodė, kad nuteistasis vieną kartą skatintas, du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog nuteistojo finansinė padėtis yra nestabili, iki suėmimo oficialiai niekur nedirbo, turi priteistą didelį civilinį ieškinį.
4. Šį nutarimą nuteistasis S. I. apskundė apylinkės teismui, tačiau Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. sausio 24 d. nutartimi jo skundą atmetė. Teismas padarė išvadą, kad nuteistojo pažanga, atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, dar nėra pakankama, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
5. Nuteistasis S. I. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nutartį, prašo jo skundą tenkinti ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
5.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jos skundą, neatsižvelgė į tai, kad jam anksčiau skirtos drausminės nuobaudos yra negaliojančios, taip pat neįvertino ir to, kad jos nebuvo paskirtos už itin grubius vidaus tvarkos pažeidimus. Nuteistojo teigimu, dėl darbo vietų trūkumo nebuvo įdarbintas, todėl ir negalėjo dengti priteisto civilinio ieškinio.
5.2. Skunde pažymi, jog šiuo metu yra atlikęs 4/5 paskirtos bausmės, todėl apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Nuteistojo teigimu, per bausmės atlikimo laiką permastė savo netinkamą elgesį, jau daugiau nei penkerius metus nevartoja narkotinių medžiagų, jų nevartoti ketina ir laisvėje. Paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos gyvens reabilitacijos centre, kuris įdarbins, taip pat laisvėje dalyvaus ir anoniminių narkomanų užsiėmimuose. Nuteistasis skunde teigia, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos bus prižiūrimas ir tai padės adaptuotis laisvėje ir integruotis į visuomenę.
Atsiliepimas
6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras atsiliepimu į nuteistojo S. I. skundą prašo nuteistojo S. I. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. sausio 24 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. I. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis S. I. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, taip pat pateikė Lygtinio paleidimo komisijai prašymą dėl jo lygtinio paleidimo. Šios aplinkybės sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos –individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam S. I. nustatyta aukšta – 105 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo paskutinio vertinimo padidėjo 13 balų. Nors rizikos vertinimo padidėjimą lėmė ne nuteistojo elgesys, o vertintojų pasikeitimas, tačiau ir prieš tai nustatytas rezultatas (92 balai) buvo artimas aukštai nusikalstamo elgesio rizikai. Teisėjų kolegija pažymi, kad S. I. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro itin reikšmingas dinaminių balų skaičius (60 balų), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti, tačiau pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad šis balų skaičius bent kiek būtų sumažėjęs.
9. Bylos duomenys patvirtina, jog individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – jis konsultavosi su pataisos įstaigos psichologu, lanko anoniminių narkomanų užsiėmimus, atliko gerbūvio darbus, dalyvauja siūlomose socialinės reabilitacijos programose. Teigiamai S. I. elgesį apibūdina ir tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo vidurinį išsilavinimą ir specialybę, vieną kartą buvo paskatintas. Tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, žemesnės instancijos teismas bei Komisija pagrįstai nurodė, kad vien tik šių aplinkybių visuma bei nuteistojo noras būti lygtinai paleistam, vis dar nesudaro pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuteistasis šiuo metu yra atlikęs 4/5 dalis paskirtos bausmės, tačiau socialinio tyrimo išvados duomenimis vis dar išskiriami keturi S. I. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, sunkumai sprendžiant problemas, socialinių ir prognostinių įgūdžių stoka bei narkotinių medžiagų vartojimas laisvėje. Pažymėtina, kad jie nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus S. I. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos teisinio pagrindo vis tik nėra.
11. Taip pat iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad pastarasis teistumas S. I. nėra pirmasis. Praeityje jis buvo teistas 9 kartus, dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Pažymėtina, kad S. I. atžvilgiu tris kartus buvo taikytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, tačiau du kartus jis pažeidė probacijos sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad jis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos S. I. asmenybei praeityje jam taikytas lygtinis paleidimas nepadarė, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo, todėl abejotina, kad ir šiuo atveju paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu. Šias aplinkybes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje užfiksuoti duomenys, kad ir bausmės atlikimo metu nuteistojo S. I. elgesys nebuvo nepriekaištingas, nes jis du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors šiuo metu nuobaudos yra negaliojančios ir jos buvo paskirtos ne už itin grubius vidaus taisyklių pažeidimus, tačiau jos visgi neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir kelia pagrįstų abejonių ar S. I. paleistas lygtinai sugebės laikytis jam taikytų draudimų ir įpareigojimų, kai nustatytą tvarką pažeidinėja ir laisvės atėmimo vietoje.
12. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, lėšų tvarkymu ir pajamomis, psichiką veikiančių medžiagų vartojimu. Bylos duomenys patvirtina, nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, kurių savo pastangomis pataisos įstaigoje nemažino. Nors nuteistasis teigia, jog paleistas iš pataisos įstaigos dirbs, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad iki suėmimo nuteistasis niekur nedirbo, daugelį metų piktnaudžiavo psichiką veikiančiomis medžiagomis. Nuteistasis teigia, kad paleistas lygtinai lankys anoniminių narkomanų užsiėmimus, planuoja gydytis dėl turimos priklausomybės, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad tokie nuteistojo siekiai gali būti sunkai įgyvendinti. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis išskiria pagrindines savo elgesio problemines sritis – narkotinių medžiagų vartojimą, draugų įtaką, tačiau jam sunkiau jas spręsti. Problemų sprendimas labiau pagrįstas rigidiška taktika – siekiu greito savo emocinės būsenos, norų patenkinimo, o nepavykus to padaryti – regresuoja. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
13. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad S. I. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties bei Komisijos 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimo, apylinkės teismas ir Komisija įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas ir Komisija, atsisakydami taikyti nuteistajam S. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo S. I. (S. I.) skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. sausio 24 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.