Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. eI3-654-426/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01791-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.9; 55.1.3 (S) REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2024 m. gegužės 27 d. Vilnius Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjos atstovui D. J., atsakovės atstovui R. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu (per „Zoom“ programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „LTG Infra“ skundą dėl sprendimų panaikinimo atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai. Teisėjų kolegija nustatė : Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – AB) „LTG Infra“ (toliau – Bendrovė) teismo prašo: 1) panaikinti atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA, ir Agentūra) sprendimus: 2022 m. kovo 31 d. dėl pažeidimo Nr. IT04 (2019 m. birželio 25 d. SUT(DI)-287), 2022 m. kovo 31 d. dėl pažeidimo Nr. IT01 (2019 m. spalio 21 d. SUT(DI)-516), 2022 m. kovo 30 d. dėl pažeidimo Nr. IT03 (2020 m. kovo 24 d. SUT(LGI)-471), 2022 m. kovo 31 d. dėl pažeidimo Nr. IT02 (2020 m. balandžio 3 d. SUT(LGI)-505), 2022 m. kovo 31 d. dėl pažeidimo Nr. IT01 (2020 m. kovo 27 d. SUT(LGI)-490), 2022 m. kovo 31 d. dėl pažeidimo Nr. IT02 (2020 m. rugpjūčio 25 d. SUT(LGI)-879), 2022 m. kovo 31 d. dėl pažeidimo Nr. IT02 (2020 m. rugpjūčio 31 d. SUT(LGI)-899), 2022 m. kovo 31 d. dėl pažeidimo Nr. IT03 (2020 m. rugpjūčio 31 d. SUT(LGI)-898), 2022 m. kovo 31 d. dėl pažeidimo Nr. IT02 (2020 m. gruodžio 7 d. SUT(LGI)-1191), 2022 m. kovo 30 d. dėl pažeidimo Nr. IT04 (2020 m. gruodžio 21 d. SUT(LGI)-1229), 2022 m. kovo 31 d. dėl pažeidimo Nr. IT01 (2021 m. sausio 11 d. SUT(LGI)-12), 2022 m. kovo 31 d. dėl pažeidimo Nr. IT03 (2021 m. vasario 10 d. SUT(LGI)-86), 2022 m. kovo 30 d. dėl pažeidimo Nr. IT02 (2021 m. vasario 26 d. SUT(LGI)-129), 2022 m. kovo 31 d. dėl pažeidimo Nr. IT01 (2021 m. birželio 8 d. SUT(LGI)-393) (toliau visi kartu – Sprendimai); 2) netenkintus pirmojo reikalavimo, pakeisti šiuos Agentūros sprendimus, taikant 10 proc. korekciją; 3) priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skunde paaiškina, kad AB ,,LTG Infra“ 2018 m. sausio 25 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė tarptautinį (skelbiamų derybų būdu) pirkimą „2017/PCSR-1-3 statinio projekto ekspertizės paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 354828 (toliau – Pirkimas). Specialiųjų Pirkimo sąlygų (toliau – SPS) 1 priedo „Techninės specifikacijos“ 1 punkte apibrėžtas Pirkimo objektas – statinio projekto ekspertizės paslaugos. SPS 3.2 papunktyje nurodyta, kad Pirkimo objektas skaidomas į vienuolika dalių. SPS 1.3 papunktyje nustatyta, kad, įvykdžius Pirkimo procedūras, preliminari sutartis bus sudaroma su ne daugiau kaip 3 tiekėjais, atitikusiais Pirkimo dokumentų reikalavimus. Kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 4 tiekėjai. Galutinius pasiūlymus pateikė 3 tiekėjai, kurie buvo pateikę pirminius pasiūlymus, ir jie buvo priimti. Preliminariųjų sutarčių Nr. SP-335, Nr. SP-336, Nr. SP-337 pagrindu (po atnaujinto varžymosi) buvo sudaryta 14 sutarčių dėl statinio projekto ekspertizės paslaugų. Pareiškėja nurodo, jog gavo CPVA raštus apie pradėtus pažeidimo tyrimus dėl sudarytų statinio projekto ekspertizės sutarčių: 2022 m. kovo 9 d. Nr. 2022/2-1134 (pažeidimo tyrimas 2022 m. kovo 7 d. Nr. IT01), 2022 m. kovo 9 d. Nr. 2022/2-1146 (pažeidimo tyrimas 2022 m. kovo 7 d. Nr. IT01), 2022 m. kovo 9 d. Nr. 2022/2-1147 (pažeidimo tyrimas 2022 m. kovo 7 d. Nr. IT01), 2022 m. kovo 10 d. Nr. 2022/2-1158 (pažeidimo tyrimas 2022 m. kovo 7 d. Nr. IT03), 2022 m. kovo 10 d. Nr. 2022/2-1159 (pažeidimo tyrimas 2022 m. kovo 8 d. Nr. IT04), 2022 m. kovo 10 d. Nr. 2022/2-1160 (pažeidimo tyrimas 2022 m. kovo 7 d. Nr. IT02), 2022 m. kovo 10 d. Nr. 2022/2-1164 (pažeidimo tyrimas 2022 m. kovo 8 d. Nr. IT02), 2022 m. kovo 10 d. Nr. 2022/2-1165 (pažeidimo tyrimas 2022 m. kovo 8 d. Nr. IT03), 2022 m. kovo 10 d. Nr. 2022/2-1166 (pažeidimo tyrimas 2022 m. kovo 7 d. Nr. IT01) (toliau – Pažeidimų tyrimai). Bendrovė 2022 m. kovo 17 d. pateikė paaiškinimus dėl Pažeidimų tyrimų, paprašė taikyti ne didesnį nei 10 proc. finansinės korekcijos dydį. Atlikusi tyrimą, CPVA pagal SPS 4.1, 4.3, 7.1.3 papunkčius padarė išvadą, jog pareiškėja nepagrįstai įpareigojo, kad tiekėjas teisę verstis veikla, reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti, pagrįstų kartu su paraiška pateikdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotą ir galiojantį kvalifikacijos atestatą arba teisės pripažinimo dokumentą, įrodantį, jog tiekėjas (užsienio) turi teisę Lietuvos Respublikoje atlikti statinio projekto ekspertizę. Taip pat perkantysis subjektas nepagrįstai apribojo galimybę užsienio tiekėjams pateikti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 51 straipsnio 4 dalyje nustatytus dokumentus kvalifikacijai pagrįsti. Atsakovė padarė išvadą, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) 29 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio 1 dalies, VPĮ 51 straipsnio 4 dalies nuostatas ir PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principus. Pareiškėja skunde akcentuoja, jog, spręsdama dėl finansinės korekcijos, CPVA vadovavosi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (angl. Guidelines for determining financial corrections to be made to expenditure financed by the Union for non-compliance with the applicable rules on public procurement) (toliau – Gairės), ir pritaikė 25 proc. finansinę korekciją nuo sutarties vertės, tenkančios projektui, vadovavosi Gairių 2.1 lentelės 10 punktu. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovė Sprendimų tinkamai nemotyvavo, netinkamai taikė Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – PAFT), 7 priede ir Gairėse nustatytas taisykles, todėl Sprendimai turėtų būti panaikinti. Taip pat Sprendimai naikintini, nes nebuvo padaryta pažeidimų, galėjusių turėti finansinį poveikį Europos sąjungos (toliau – ES) ar Lietuvos Respublikos biudžetui. PAFT 25, 315 punktuose nurodytas teisinis reguliavimas, pareiškėjos manymu, leidžia daryti išvadą, jog vien formalaus pažeidimo nustatymo faktas nėra pakankamas pažeidimui konstatuoti, jeigu dėl to nebuvo ar negalėjo būti finansinio poveikio ES ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui. Bendrovė aiškina, kad taip ir buvo aptariamu atveju. Pareiškėja teigia, jog, nustatydama SPS 4.1, 4.3 ir 7.1.3 papunkčių sąlygas, tyčia nesiekė apriboti užsienio tiekėjų dalyvavimo Pirkime. Pirkimo dokumentai buvo suderinti su Transporto investicijų direkcija, kuri pirkimo metu buvo įgyvendinančioji institucija. Pastabų dėl pirkimo dokumentuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, įskaitant ir SPS 4.1 papunktį, kurį CPVA sieja su galimu PĮ pažeidimu, iš Transporto investicijų direkcijos negauta. Bendrovė nurodo, jog turėjo teisėtą lūkestį, kad Pirkimo sąlygos, kurios buvo suderintos su įgyvendinančiąja institucija, yra teisingos ir teisėtos, todėl ateityje negali būti nustatomi pažeidimai ar taikoma atsakomybė. Skunde Bendrovė aiškina, jog užsienio tiekėjams tokio tipo paslaugų pirkimai nėra patrauklūs dėl nedidelės sutarčių vertės, mažų pelno maržų, neapibrėžtumo, būtinybės žinoti nacionalinius teisės aktus, reglamentuojančius ekspertizės atlikimą. Pažymi, kad per 3 metus (nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2022 m.) prie dinaminės pirkimo sistemos Nr. 431544 „Statinio projekto ekspertizės paslaugų užsakymai“ per CPO LT (nacionalinės centrinės perkančiosios organizacijos) elektroninį katalogą nėra prisiregistravusio nė vieno užsienio tiekėjo. Pirkimas buvo paskelbtas viešai per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (toliau – CVP IS), nacionaliniai ir užsienio subjektai galėjo dalyvauti jame, teikti pasiūlymus. Bet kuris tiekėjas, manęs, kad jo galimybės dalyvauti pirkime nepagrįstai ribojamos dėl bet kurio kvalifikacinio reikalavimo, turėjo galimybes ne tik gauti perkančiosios organizacijos atsakymus, bet ir panaikinti ribojimus, pateikęs įrodymus apie realų jo galimybės dalyvauti pirkime ribojimą konkrečiu reikalavimu (Pirkimo Bendrųjų sąlygų 3.1 papunktis) Pareiškėja pabrėžia, jog nebuvo gauta pretenzijų ar prašymų paaiškinti SPS 4.1, 4.3 ir 7.1.3 papunkčius, todėl mano, kad susidomėjusiems Pirkimu tiekėjams jo sąlygos buvo aiškios ir suprantamos. Kvietimą dalyvauti Pirkime buvo priėmę 4, pirminius bei galutinius pasiūlymus pateikė 3 tiekėjai. Pareiškėja mano, kad buvo užtikrinta konkurencija. Pažymi, kad dėl neatitikties SPS 4.1, 4.3 ir 7.1.3 papunkčių reikalavimams nebuvo atmestas nė vienas pasiūlymas. Pareiškėja akcentuoja, kad (duomenys neskelbtini) punkto nuostatos aiškiai įtvirtina įgyvendinančios institucijos, šiuo atveju – CPVA, pareigą įvertinti nustatyto teisės akto neatitikimo ar pažeidimo poveikį Pirkimo rezultatui, tačiau atsakovė, priimdama skundžiamus Sprendimus, tokio vertinimo neatliko. Sprendimuose nepateikta duomenų, jog Pirkime būtų dalyvavę užsienio tiekėjai, kad jie būtų pareiškę pretenzijų dėl SPS 4.1, 4.3, 7.1.3 papunkčių ar dėl to būtų kilę teisminių ginčų. Aprašyta faktų visuma, Bendrovės nuomone, patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nekilo jokių realių minėtų Pirkimo sąlygų sukeltų neigiamų pasekmių, o visos CPVA išvados dėl konkurencijos ribojimo ir tariamos žalos remiasi iš esmės tik hipotetinėmis prielaidomis. Dėl to pareiškėja daro išvadą, kad Pirkimo sąlygos neturėjo jokios įtakos galutiniam Pirkimo rezultatui dėl laimėtojo ir neapribojo tiekėjų konkurencijos, todėl ES ir (arba) valstybės biudžetui realiai nebuvo padaryta jokia žala. Pareiškėjos nuomone, Pažeidimų tyrimai buvo neobjektyvūs, o priimti Sprendimai pažeidžia (duomenys neskelbtini) punktą. Dėl neteisingai pritaikyto finansinės korekcijos dydžio Jei teismas spręstų, kad CPVA pagrįstai nustatė pažeidimų, tai, pareiškėjos įsitikinimu, atsakovė taikė neteisingo dydžio finansinę korekciją. Iš pažeidimo aprašymo Bendrovei akivaizdu, jog dėl to paties pažeidimo gali būti taikoma tiek 25, tiek 10 proc. korekcija. 10 proc. korekcija taikoma tais atvejais, kai buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis, t. y. keli ekonominės veiklos vykdytojai pateikė pasiūlymus, kurie buvo priimti ir atitiko atrankos kriterijus. Aptariamu atveju, pasak pareiškėjos, nepaisant to, jog dėl Gairių 2.1 lentelės 10 punkte nustatytų pažeidimų galėjo būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti apskaičiavimo normos, CPVA netyrė šioje normoje nurodytų aplinkybių ir dėl jų Sprendimuose nepasisakė, neatliko jai nustatytos pareigos pažeidimo tyrimą atlikti objektyviai ir nešališkai, įvertinant visas pažeidimo tyrimui reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atsakovė netyrė PAFT 7 priedo 10 punkte nurodytų aplinkybių ir nepagrįstai taikė 10 proc. dydžio korekciją, nustatytą Gairių 2.1 lentelės 10 punkte. Pareiškėjos įsitikinimu, skundžiami Sprendimai naikintini ir dėl to, kad neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimų. CPVA netyrė PAFT 7 priedo 10 punkte nurodytų aplinkybių ir dėl jų Sprendimuose nepasisakė, nenurodė argumentų, dėl ko pritaikė 25 proc. korekciją, neįvertino pažeidimo sunkumo ir jo įtakos ES biudžetui. Bendrovė skunde daro išvadą, kad atsakovė neatliko nešališko ir objektyvaus Pažeidimų tyrimo, dėl to Sprendimai yra nemotyvuoti ir turi būti panaikinti. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį patenkinti. CPVA nesutinka su skundo reikalavimais, prašo jų netenkinti. Atsilipime nurodo, jog ginčijamuose Sprendimuose konstatavo, kad pareiškėja, vykdydama Pirkimą, pažeidė PĮ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. birželio 10 d.) 29 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio 1 dalies ir VPĮ (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 51 straipsnio 4 dalies nuostatas bei PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principus. Už šiuos pažeidimus taikė 25 proc. finansinę korekciją. Bendra Sprendimuose nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 22 417,50 Eur. 2022 m. kovo 31 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT01 2021 m. birželio 8 d. sudarytai pirkimo sutarčiai Nr. SUT(LGI)-393 taikyta 25 proc. finansinė korekcija. Netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 4 725,00 Eur, nes Pirkimo 4 dalyje „Statinio projekto bendroji ekspertizė, kai statinio statybos darbų skaičiuojamoji kaina daugiau kaip 1,2 mln. Eur be PVM iki 12 mln. Eur be PVM“ nepagrįstai apribojo galimybę užsienio tiekėjams pateikti VPĮ 51 straipsnio 4 dalyje nustatytus dokumentus kvalifikacijai pagrįsti. Atsakovė nurodo, jog 2022 m. kovo 31 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT02 2021 m. sausio 26 d. sudarytai pirkimo sutarčiai Nr. SUT(LGI)-129 25 proc. finansinė korekcija (netinkamų finansuoti išlaidų suma – 3 475,00 Eur) pritaikyta, nes Pirkime nepagrįstai apribojo galimybę užsienio tiekėjams pateikti dokumentus kvalifikacijai pagrįsti. 2022 m. kovo 31 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT01 2019 m. spalio 21 d. pirkimo sutarčiai Nr. SUT(DI)-516 (projekte „Triukšmo mažinimo priemonių geležinkeliuose įrengimas. I Etapas“, Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0001) taikyta finansinė korekcija (netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 1 875 Eur). Pareiškėja buvo pripažinta pažeidusia lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principus, nes Pirkime nepagrįstai apribojo galimybę užsienio tiekėjams pateikti dokumentus kvalifikacijai pagrįsti. 2022 m. kovo 31 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT02 2020 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo sutarčiai Nr. SUT(LGI)-899 taikyta 25 proc. finansinė korekcija (netinkamų finansuoti išlaidų suma – 275 Eur), nes Pirkimo 8 dalyje „Darbo projekto konstrukcinės dalies ekspertizė, kai statinio statybos darbų skaičiuojamoji kaina daugiau kaip 0,12 mln. Eur be PVM iki 1,2 mln. Eur be PVM“ nepagrįstai apribojo galimybę užsienio tiekėjams pateikti VPĮ 51 straipsnio 4 dalyje nustatytus dokumentus kvalifikacijai pagrįsti. 2022 m. kovo 31 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT03 2020 m. rugpjūčio 31 d. sudarytai pirkimo sutarčiai Nr. SUT(LGI)-898 (projekte „Triukšmo mažinimo priemonių geležinkeliuose įrengimas. I Etapas“, Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0001) taikyta 25 proc. finansinė korekcija (netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 725 Eur), nes Pirkimo 9 dalyje nepagrįstai apribojo galimybę užsienio tiekėjams pateikti dokumentus kvalifikacijai pagrįsti. 2022 m. kovo 31 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT04 2019 m. birželio 25 d. pirkimo sutarčiai Nr. SUT(DI)-287 (projekte „Triukšmo mažinimo priemonių geležinkeliuose įrengimas. I Etapas“, Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0001) buvo taikyta 25 proc. finansinė korekcija (netinkamų finansuoti išlaidų suma – 3 050 Eur), nes Pirkimo 4 dalyje nepagrįstai apribojo galimybę užsienio tiekėjams pateikti dokumentus kvalifikacijai pagrįsti. 2022 m. kovo 31 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT01 2021 m. birželio 8 d. sudarytai pirkimo sutarčiai Nr. SUT(LGI)-490 (projekte „Geležinkelių transporto aplinkos apsaugos priemonių (triukšmą slopinančių priemonių) diegimas Mažeikių rajono savivaldybėje“, Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0002) finansinė korekcija (netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 2 300 Eur) taikyta. Pareiškėja buvo pripažinta pažeidusia lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principus, nes Pirkimo 4 dalyje nepagrįstai apribojo galimybę užsienio tiekėjams pateikti VPĮ 51 straipsnio 4 dalyje nustatytus dokumentus kvalifikacijai pagrįsti. 2022 m. kovo 31 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT02 2020 m. gruodžio 7 d. pirkimo sutarčiai Nr. SUT(LGI)-1191 (projekte „Geležinkelių transporto aplinkos apsaugos priemonių (triukšmą slopinančių priemonių) diegimas Mažeikių rajono savivaldybėje“, Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0002) pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija (netinkamų finansuoti išlaidų suma – 400 Eur). Bendrovė pripažinta pažeidusia lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principus, nes Pirkimo 9 dalyje nepagrįstai apribojo galimybę užsienio tiekėjams pateikti dokumentus kvalifikacijai pagrįsti. 2022 m. kovo 31 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT01 2021 m. sausio 11 d. pirkimo sutarčiai Nr. SUT(LGI)-12 (projekte „Geležinkelių transporto aplinkos apsaugos priemonių (triukšmą slopinančių priemonių) diegimas Šiaulių miesto savivaldybėje“, Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0003) buvo taikyta 25 proc. finansinė korekcija (netinkamų finansuoti išlaidų suma – 185 Eur), nes Pirkimo 8 dalyje nepagrįstai apribota galimybė užsienio tiekėjams pateikti dokumentus kvalifikacijai pagrįsti. 2022 m. kovo 31 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT02 2020 m. balandžio 3 d. pirkimo sutarčiai Nr. SUT(LGI)-505 (projekte „Geležinkelių transporto aplinkos apsaugos priemonių (triukšmą slopinančių priemonių) diegimas Šiaulių miesto savivaldybėje“) pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija (netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 1 245 Eur). Pareiškėja buvo pripažinta pažeidusia lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principus, nes Pirkimo 4 dalyje nepagrįstai apribojo galimybę užsienio tiekėjams pateikti dokumentus kvalifikacijai pagrįsti. Tos pačios dienos sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT03 2020 m. kovo 24 d. sudarytai pirkimo sutarčiai Nr. SUT(LGI)-471 (projekte „Geležinkelių transporto aplinkos apsaugos priemonių (triukšmą slopinančių priemonių) diegimas Šiaulių miesto savivaldybėje“) taikyta finansinė korekcija už Pirkimo 3 dalyje nepagrįstai apribotą galimybę užsienio tiekėjams pateikti dokumentus kvalifikacijai pagrįsti. 2022 m. kovo 31 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT04 2020 m. gruodžio 21 d. pirkimo sutarčiai Nr. SUT(LGI)-1229 (projekte „Geležinkelių transporto aplinkos apsaugos priemonių (triukšmą slopinančių priemonių) diegimas Šiaulių miesto savivaldybėje“, Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0003) buvo taikyta 25 proc. finansinė korekcija (netinkamų finansuoti išlaidų suma – 2 500 Eur), nes pareiškėja Pirkimo 8 dalyje nepagrįstai apribojo galimybę užsienio tiekėjams pateikti dokumentus kvalifikacijai pagrįsti. 2022 m. kovo 31 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT02 2020 m. rugpjūčio 25 d. pirkimo sutarčiai Nr. SUT(LGI)-879 (projekte „Geležinkelių transporto aplinkos apsaugos priemonių (triukšmą slopinančių priemonių) diegimas Radviliškio rajono savivaldybėje“, Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0004) taikyta finansinė korekcija (netinkamų finansuoti išlaidų suma – 2 800 Eur). Pareiškėja buvo pripažinta pažeidusia lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principus, nes Pirkimo 4 dalyje apribojo galimybę užsienio tiekėjams pateikti nustatytus dokumentus kvalifikacijai pagrįsti. Dar vienu tos pačios dienos sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT03 2021 m. vasario 10 d. sudarytai pirkimo sutarčiai Nr. SUT(LGI)-86 (projekte „Geležinkelių transporto aplinkos apsaugos priemonių (triukšmą slopinančių priemonių) diegimas Radviliškio rajono savivaldybėje“, Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0004) finansinė korekcija pritaikyta (netinkamų finansuoti išlaidų suma – 425 Eur), nes Bendrovė Pirkimo 9 dalyje nepagrįstai apribojo galimybę užsienio tiekėjams pateikti dokumentus kvalifikacijai pagrįsti. Atsakovė akcentuoja, jog skunde nurodomos ir Sprendimuose konstatuotos aplinkybės dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo susijusios išimtinai su 3–4 ir 8–9 Pirkimo objekto dalimis ir jose nustatytomis sąlygomis nustatant reikalavimus dokumentams, kurie patvirtintų užsienio tiekėjų atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, pagal SPS 4.1, 4.3, 7.1.3 papunkčius. CPVA nurodo, jog ginčijamus Sprendimus priėmė dviem pagrindais: 1) pareiškėja neteisėtai pareikalavo iš visų, neišskirdama ir užsienio tiekėjų, kvalifikaciją įrodančių dokumentų, pareikalavo pateikti išskirtinai tik statybos techniniame reglamente STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-880 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), nurodytus kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, 2) pareikalavo kvalifikaciją įrodančius dokumentus pridėti iki paraiškų pateikimo termino pabaigos. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog nei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, nei Aprašo nuostatomis nereguliuojami užsienio tiekėjų pasiūlymų, pateiktų viešojo pirkimo konkursuose, atitikties iškeltiems reikalavimams vertinimo klausimai, todėl šios teisės normos nėra specialiosios VPĮ atžvilgiu, sprendžiant dėl užsienio tiekėjo teisės vykdyti statybos veiklą įgijimo momento. Aptariamuose teisės aktuose reguliuojami tik statybos teisiniai santykiai, inter alia ( be visa kita, be kita ko, be to), užsienio rangovų teisės ir pareigos, todėl juose vartojama sąvoka „būti statybos rangovu turi teisę“ iš esmės reiškia tik tai, kad be atitinkamo dokumento (teisės pripažinimo) ūkio subjektas tiek privataus, tiek viešo užsakovo naudai negali de jure (teisiškai) pradėti vykdyti statybos darbų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016). Atsiliepime Agentūra nurodo, kad atitinkamos ūkio srities reguliavimas nėra specialiosios normos VPĮ atžvilgiu, jos nereglamentuoja viešųjų pirkimų teisinių santykių, o VPĮ nereglamentuoja reikalavimų verstis tam tikra veikla. Šios teisės nuostatos nekonkuruoja tarpusavyje, nes reguliuoja skirtingus teisinius santykius. Perkančiosios organizacijos gali tik tikrinti tiekėjų teisę verstis veikla, kaip nustatyta kituose specialiuosiuose teisės aktuose, tačiau negali sukurti kokybiškai naujų reikalavimų – nei šios teisės susiaurinti, nei praplatinti. Atsižvelgiant į VPĮ subsidiaraus taikymo kitų teisės aktų atžvilgiu taisyklę, pirkimo sąlygomis negalima paneigti atitinkamam tiekėjui teisės aktais reikalaujamos turėti teisės verstis atitinkama veikla. Valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro (toliau – Sertifikavimo centras) užsienio ūkio subjektui išduodamas dokumentas kvalifikuotinas kaip teisės suteikimo ar patvirtinimo aktas, t. y. ar kitos šalies tiekėjo pajėgumo įgijimo momentas siejamas su jo kilmės valstybės ar Lietuvos institucijų išduotais dokumentais. Atsakovė akcentuoja, kad užsienio tiekėjai teisę vykdyti statybos veiklą įgyja pagal savo kilmės valstybėje nustatytą teisinį statybos veiklos reguliavimą ir institucijų išduotus dokumentus. Teisę vykdyti statybos veiklą pagal nustatytus kvalifikacinius reikalavimus užsienio tiekėjas gali įrodyti, pateikdamas savo kilmės valstybėje išduotus jo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, kai tokia teisė vykdyti statybos veiklą Lietuvos Respublikoje pripažįstama išduodant teisės pripažinimo dokumentą, kuris tik patvirtina, kad užsienio tiekėjas jau turi teisę vykdyti statybos veiklą savo kilmės valstybėje ir yra kvalifikuotas tokią veiklą vykdyti pagal Lietuvos Respublikos teisinį reglamentavimą. Nagrinėjamu atveju, pasak CPVA, Pirkimo dokumentuose aiškiai nurodoma, kad kvalifikacija gali būti įrodoma tik Sertifikavimo centro išduodamais dokumentais pagal Aprašą, kai kiti kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai nėra nurodomi kaip galintys patvirtinti užsienio tiekėjo kvalifikaciją atlikti nurodytas statinio projekto ekspertizės paslaugas. Toks kvalifikacinio reikalavimo apibrėžimas nepagrįstai susiaurina užsienio tiekėjų galimybę įrodyti turimą teisę verstis statybos veikla pagal Pirkimo sąlygas. Pažymi, kad iškeltas reikalavimas pateikti atitiktį reikalavimui įrodančius dokumentus tik pagal Aprašą pažeidžia LAT išaiškinimus, jog, kvalifikaciją įrodančius dokumentus užsienio tiekėjui pateikus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, teisės pripažinimo dokumentas gali būti pateiktas iki sutarties sudarymo momento. Šiuo atveju Pirkimo sąlygose užsienio valstybių tiekėjams turėjo būti numatyta galimybė pateikti tiekėjo kilmės valstybės išduotą, teisę užsiimti statybos veikla pagal kvalifikacinio reikalavimo turinį patvirtinantį, dokumentą bei pareiga po pasiūlymų vertinimo atlikti nacionalinės teisės reglamentuojamas procedūras, reikalingas teisės pripažinimo dokumentui gauti, reikalingą sutarčiai įvykdyti. Atsakovės manymu, pareiškėja, teisės įgijimo momentą suniveliavusi su teisės pripažinimo momentu ir reikalaudama užsienio tiekėjui arba turėti įgijus teisę verstis statybos veikla, arba pateikti teisės pripažinimo dokumentą, pažeidė PĮ nurodytus lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principus bei nepagrįstai apribojo konkurenciją. Dėl to Pirkimo sąlygose nustatyti reikalavimai dokumentams, kurie patvirtintų užsienio tiekėjo atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, Agentūros nuomone, galėjo atgrasyti užsienio tiekėjus nuo paraiškų pateikimo. Skundo argumentai dėl tyčios nebuvimo, Pirkimo dokumentų išankstinio suderinimo su Transporto investicijų direkcija, pastabų dėl Pirkimo sąlygų nepateikimo ir dėl to įgytų pareiškėjos lūkesčių, tokio tipo paslaugų pirkimų nepatrauklumo dėl nedidelių sutarčių verčių, mažų pelno maržų bei argumentai dėl tiekėjų kreipimosi į pareiškėją dėl ribojimų panaikinimo, pretenzijų nebuvimo ir pateiktų pasiūlymų kiekio, atsakovės nuomone, teisiškai nereikšmingi. Akcentuoja, jog nustatytas Pirkimo dokumentų trūkumas lėmė neteisėtų, konkurenciją ribojančių sąlygų dokumentams, kurie patvirtintų užsienio tiekėjo atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, nustatymą. CPVA manymu, dėl to suinteresuoti tiekėjai galėjo neteikti paraiškų dalyvauti Pirkime. Jų nedalyvavimo faktas negali būti patikrintas pareiškėjos nurodomomis pretenzijų nepateikimo, dalyvavusių tiekėjų, pateiktų pasiūlymų kiekio ir pan. aplinkybėmis. Pareiškėjos pateikiamos išvestinės aplinkybės dėl tiekėjų dalyvavimo Pirkimo procedūrose nesusijusios su konkurenciją ribojančio reikalavimo poveikio apimtimi ar daroma įtaka joms bei neigiamų pasekmių masto neapibūdina. Atsakovė nurodo, kad Pirkimo nepatrauklumo dėl mažų verčių ir mažos pelno maržos bei neapibrėžtumo aplinkybių traktavimas spekuliatyvus. Pareiškėja tokiomis aplinkybėmis bando pateisinti nustatyto konkurenciją ribojančio reikalavimo užsienio tiekėjo kvalifikaciją įrodantiems dokumentams neigiamas pasekmes Pirkimo procedūroms. Tokie argumentai, Agentūros manymu, nieko neatskleidžia apie įvykusias Pirkimo procedūras ir tiekėjų apsisprendimą dalyvauti Pirkime bei kaip tokio reikalavimo užsienio tiekėjų kvalifikaciją įrodantiems dokumentams nustatymas darė įtaką tiekėjų apsisprendimui dalyvauti Pirkime ir teikti paraiškas atsižvelgiant į Pirkimo sąlygose nustatytus nepagrįstus ribojimus kvalifikacijai patvirtinti. Atsakovė nurodo, kad pati pareiškėja neskundė tokiais pačiais, kaip ginčo Sprendimai, pagrindais priimto 2022 m. vasario 10 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01, reg. Nr. 2022/3-35-52, kuriuo sudarytai pirkimo sutarčiai Nr. SUT(LGI)-507 (projekte „Antrojo kelio statyba ruože Livintai–Gaižiūnai“, Nr. 06.1.1-TID-V-503-01-0004) buvo taikyta 25 proc. finansinė korekcija (netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 1 500 Eur), nes Pirkimo 9 dalyje taip pat nepagrįstai apribojo galimybę užsienio tiekėjams pateikti VPĮ 51 straipsnio 4 dalyje nustatytus dokumentus kvalifikacijai pagrįsti. Pareiškėja nurodo, kad sprendimo neskundė, nors jis buvo finansiškai žalingas precedentas, apeliavo į kolegialią atsakomybę dėl pirkimo dokumentacijos atitikimo PĮ nuostatoms ir prašė sumažinti pritaikytos finansinės korekcijos dydį iki 10 proc. Atsakovė įsitikinusi, kad Bendrovė sprendimo neskundė, nes sutiko su jame išdėstytais motyvais, o šiuos Sprendimus skundžia išskirtinai dėl to, kad pritaikytos bendros finansinės korekcijos visuose Sprendimuose dydis viršija lūkesčius dėl pažeidimų finansinio negatyvaus poveikio jos ekonominėje veikloje. Toks pareiškėjos pragmatinis požiūris, atsakovės manymu, pasireiškia Bendrovės elgesiu siekiant sumažinti finansinės korekcijos dydį, nustatytą Sprendimuose, ir ginčijant kitus Sprendimų elementus tiek, kiek reikalinga planuojamam teisiniam efektui pasiekti, nors nenurodo PĮ ir VPĮ teisės normų, kurios būtų pažeistos ar neatitiktų jų turinio, nurodant jas Sprendimų motyvuojamojoje dalyje. Atsakovė įsitikinusi, kad priimti Sprendimai atitinka PĮ ir VPĮ teisės normas. Dėl Gairių taikymo esmės atsakovė atsiliepime pasisako, kad, vertinant atrankos kriterijų (kvalifikacijos) nustatymo pažeidimą, visos šalutinės aplinkybės, susijusios su Pirkimo vykdymu ir jo procedūrų rezultatais, neįrodo neteisėto kvalifikacinio reikalavimo poveikio ir pasekmių pačiam Pirkimui, nes pagal užsienio tiekėjų dalyvavimą kituose pirkimuose, neprisijungimą arba prisijungimą konkrečiame Pirkime, pasiūlymų tinkamumą, pretenzijų nebuvimą neįmanoma nustatyti tiesioginio ryšio su kvalifikacinio reikalavimo priežastingumu. Dėl pažeidimo kvalifikavimo akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo galimybės taikyti 10 proc. finansinės pataisos normos, nes tokios galimybės nesuteikia pačių Gairių ginčo pažeidimo turinio esmė. Šio Pirkimo atveju konkurencija buvo ribojama diskriminaciniu nacionaliniu prioritetu, suteikiant pirmenybę Lietuvos Respublikoje įgytai atestacijai įrodant teisę būti statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu, nors tai draudžia imperatyvios VPĮ teisės normos ir teisminėje praktikoje išviešintos VPĮ taikymo taisyklės užsienio tiekėjo kvalifikacijai patvirtinti. Toks diskriminacinis kvalifikacinis atrankos kriterijus atgrasė visus potencialius užsienio tiekėjus nuo galimybės pateikti paraiškas Pirkime, net ir turint galimybę įrodyti savo atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, pateikiant tokią teisę patvirtinantį kilmės valstybės dokumentą (pažymą, liudijimą). Atsakovė aiškina, jog nustatė, kad pažeidimas pasireiškė užsienio tiekėjų suvaržytomis galimybėmis dalyvauti Pirkime, nes kvalifikacijos būti statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu atestacijos išpildymo sąlyga buvo išimtinai susieta su išduodamais atestatais Lietuvos Respublikoje. Agentūra nurodo, jog konkrečiu atveju nebuvo sąlygų taikyti mažesnę finansinę korekciją ar spręsti dėl skirtingų netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normų. Nacionaliniai diskriminaciniai kriterijai dėl kvalifikacijos vertinimo, atsakovės nuomone, turėjo tiesioginę reikšmę užsienio tiekėjų apsisprendimui dalyvauti Pirkime. Nesant užsienio tiekėjų, pateikusių pasiūlymų, atsakovė nusprendė, kad negalėjo būti taikoma 10 proc. finansinės pataisos norma, nes nebuvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis. Atsakovės manymu, pareiškėjos siūlomas Gairių taikymo interpretavimas nepagrįstas ir žalingas taikant finansinės ir viešųjų pirkimų priežiūros elementus įgyvendinančiosios institucijos veikloje. Atsiliepime Agentūra pažymi, kad negalimas toks Gairių taikymas ir jų turinio interpretavimas, kai visais atvejais eliminuojamas vienos iš numatytų finansinių pataisų ir pažeidimo aprašymo konstatavimas vertinant pažeidimo sudėtį. Atsakovė akcentuoja, kad, nenustačius sąlygų skirtingų netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normų taikymui, nebuvo pagrindo vertinti su pažeidimu susijusių aplinkybių, nes pažeidimas nustatytas išimtinai Gairių 2 skirsnio 2.1 lentelės 10 punkto 25 proc. finansinės pataisos ribose, kai kitokios finansinės pataisos normos ir (ar) kitokio pritaikytos finansinės pataisos dydžio taikyti neleidžiama. Atsiliepime atsakovė remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2022 m. vasario 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-348-968/2022. Nurodo, kad, vertindamas nustatytą 25 proc. finansinę korekciją jos atitikties proporcingumo principui aspektu, perkančiajai organizacijai nustačius pirkimo objektui nepagrįstus ir neproporcingus kvalifikacijos reikalavimus, kurie dirbtinai ribojo konkurenciją, kai pasiūlymą dėl to pateikė tik vienas tiekėjas, teismas pasisakė, jog pažeidimo pobūdis ir jo reikšmė bei teisiniai padariniai lemia, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti tokios finansinės korekcijos dydžio neproporcingumo padarytam pažeidimui. Šioje administracinėje byloje spręstas klausimas buvo susijęs su neproporcingais ir nepagrįstais pirkimo objektui nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais, tačiau, pasiūlymą pateikus tik vienam tiekėjui, teismas sprendė, kad konkurencija nebuvo užtikrinta ir pagrįstai buvo pritaikyta 25 proc. finansinės pataisos norma. Atsakovės manymu, tokia LVAT pozicija ir motyvai turėtų būti taikomi ir šiame administraciniame ginče. Skundžiami Sprendimai, atsakovės nuomone, pagrįsti tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimti nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, jų turinys leido pareiškėjai identifikuoti ir suprasti nurodytų jos teisių ir pareigų apimtį. Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. CPVA teismo prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti. Teisėjų kolegija konstatuoja : Byloje kilo ginčas dėl Agentūros Sprendimų, kuriais konstatuoti įstatymų pažeidimai ir už tai pritaikytos finansinės korekcijos, teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. sausio 25 d. CVP IS paskelbė tarptautinį skelbiamų derybų būdu vykdytą pirkimą „2017/PCSR-1-3 statinio projekto ekspertizės paslaugų pirkimas”, pirkimo Nr. 354828. Atlikto Pirkimo pagrindu sudarytos trys preliminariosios sutartys (toliau – Preliminariosios sutartys): 2018 m. liepos 10 d. preliminarioji sutartis Nr. SP-335; 2018 m. liepos 10 d. preliminarioji sutartis Nr. SP-336; 2018-07-10 preliminarioji sutartis Nr. SP-337. Preliminariųjų sutarčių pagrindu sudaryta 14 sutarčių (toliau – Sutartys) dėl statinio projekto ekspertizės paslaugų: pagal preliminariąją sutartį Nr. SP-335 – 2020 m. rugpjūčio 31 d. SUT(LGI)-899, 2020 m. gruodžio 7 d. Nr. SUT(LGI)-1191, 2020 m. gruodžio 21 d. Nr. SUT(LGI)-1229, 2021 m. vasario 10 d. Nr. SUT(LGI)-86; pagal preliminariąją sutartį Nr. SP-336 – 2019 m. birželio 25 d. SUT(DI)-287, 2020 m. rugpjūčio 31 d. SUT(LGI)-898, 2021 m. vasario 26 d. Nr. SUT(LGI)-129; pagal preliminariąją sutartį Nr. SP-337 – 2019 m. spalio 21 d. SUT(DI)-516, 2020 m. kovo 24 d. SUT(LGI)-471, 2020 m. kovo 27 d. SUT(LGI)-490, 2020 m. balandžio 3 d. SUT(LGI)-505, 2020 m. rugpjūčio 25 d. SUT(LGI)-879, 2021 m. sausio 11 d. Nr. SUT(LGI)-12, 2021 m. birželio 8 d. Nr. SUT(LGI)-393. CPVA raštu informavo pareiškėją apie pradėtus Pažeidimų tyrimus dėl Sutarčių šiais pranešimais: 2022 m. kovo 9 d. pranešimu „Dėl pradėtų tyrimų projekte Nr. 06.2.1-TID-V-508-01-0008“ Nr. 2022/2-1134 dėl 2022 m. kovo 7 d. įtarimo apie pažeidimą Nr. IT01 ir dėl 2022 m. kovo 8 d. įtarimo apie pažeidimą Nr. IT02; 2022 m. kovo 9 d. pranešimu „Dėl pradėtų tyrimų projekte Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0001“ Nr. 2022/2-1147 dėl 2022 m. kovo 7 d. įtarimo apie pažeidimą Nr. IT01, dėl 2022 m. kovo 7 d. įtarimo apie pažeidimą Nr. IT02, dėl 2022 m. kovo 7 d. įtarimo apie pažeidimą Nr. IT03 ir dėl 2022 m. kovo 7 d. įtarimo apie pažeidimą Nr. IT04; 2022 m. kovo 9 d. pranešimu „Dėl pradėto tyrimo projekte Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0002“ Nr. 2022/2-1146 dėl 2022 m. kovo 7 d. įtarimo apie pažeidimą Nr. IT01; 2022 m. kovo 9 d. pranešimu „Dėl pradėto tyrimo projekte Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0002“ Nr. 2022/2-1146 dėl 2022 m. kovo 7 d. įtarimo apie pažeidimą Nr. IT01; 2022 m. kovo 10 d. pranešimu „Dėl pradėto tyrimo projekte Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0002“ Nr. 2022/2-1164 dėl 2022 m. kovo 8 d. įtarimo apie pažeidimą Nr. IT02; 2022 m. kovo 10 d. pranešimu „Dėl pradėtų tyrimų projekte Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0003“ Nr. 2022/2-1166 dėl 2022 m. kovo 7 d. įtarimo apie pažeidimą Nr. IT01, dėl 2022-03-07 įtarimo apie pažeidimą Nr. IT02; 2022 m. kovo 10 d. pranešimu „Dėl pradėto tyrimo projekte Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0003“ Nr. 2022/2-1158 dėl 2022 m. kovo 7 d. įtarimo apie pažeidimą Nr. IT03; 2022 m. kovo 10 d. pranešimu „Dėl pradėto tyrimo projekte Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0003“ Nr. 2022/2-1159 dėl 2022 m. kovo 8 d. įtarimo apie pažeidimą Nr. IT04; 2022 m. kovo 10 d. pranešimu „Dėl pradėto tyrimo projekte Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0004“ Nr. 2022/2-1160 dėl 2022 m. kovo 7 d. įtarimo apie pažeidimą Nr. IT02; 2022 m. kovo 10 d. pranešimu „Dėl pradėto tyrimo projekte Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0004“ Nr. 2022/2-1165 dėl 2022-03-08 įtarimo apie pažeidimą Nr. IT03. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja 2022 m. kovo 17 d. raštu Nr. SD(INFRA)-1040/2022 Agentūrai pateikė paaiškinimus dėl Pažeidimų tyrimų ir prašė taikyti ne didesnį nei 10 proc. finansinės korekcijos dydį. Agentūra raštu informavo pareiškėją apie priimtus Sprendimus projektuose Nr. 06.2.1-TID-V-508-01-0008, Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0001, Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0002, Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0003, Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0004 (toliau kartu – Projektai) pranešimais: 2022 m. balandžio 4 d. pranešimu „Dėl nustatytų pažeidimų projekte Nr. 06.2.1-TID-V-508-01-0008“ Nr. 2022/2-1601 dėl 2022 m. kovo 31 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01, reg. Nr. 2022/3-35-76 ir dėl 2022 m. kovo 31 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT02, reg. Nr. 2022/3-35-69; 2022 m. balandžio 4 d. pranešimu „Dėl nustatytų pažeidimų projekte Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0001“ Nr. 2022/2-1602 dėl 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01, reg. Nr. 2022/3-35-79, dėl 2022 m. kovo 31 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT02, reg. Nr. 2022/3-35-81, dėl 2022 m. kovo 31 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT03, reg. Nr. 2022/3-35-70 ir dėl 2022 m. kovo 31 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT04, reg. r. 2022/3-35-80; 2022 m. balandžio 4 d. pranešimu „Dėl nustatytų pažeidimų projekte Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0002“ Nr. 2022/2-1603 dėl 2022 m. kovo 31 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01, reg. Nr. 2022/3-35-71, dėl 2022 m. kovo 31 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT02, reg. Nr. 2022/3-35-82; 2022 m. balandžio 4 d. pranešimu „Dėl nustatytų pažeidimų projekte Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0003“ Nr. 2022/2-1604 dėl 2022 m kovo 31 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01, reg. Nr. 2022/3-35-72, dėl 2022-03-31 sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT02, reg. Nr. 2022/3-35-73, dėl 2022-03-31 sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT03, reg. Nr. 2022/3-35-77 ir dėl 2022-03-31 sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT04, reg. Nr. 2022/3-35-78; 2022 m. balandžio 4 d. pranešimu „Dėl nustatytų pažeidimų projekte Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0004“ Nr. 2022/2-1605 dėl 2022 m. kovo 31 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT02, reg. Nr. 2022/3-35-75, dėl 2022 m. kovo 31 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT03, reg. Nr. 2022/3-35-74. Nustatyta, kad CPVA, atlikusi Pažeidimų tyrimus, priėmė Sprendimus: 1) 2022 m. kovo 31 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT01 2021 m. birželio 8 d. sudarytai pirkimo sutarčiai Nr. SUT(LGI)-393 (projekte „Vieno lygio sankirtų eliminavimas“, Nr. 06.2.1-TID-V-508-01-0008) buvo taikyta 25 proc. finansinė korekcija (netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 4 725,00 Eur), nes pareiškėja buvo pripažinta pažeidusia PĮ 29 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio 1 dalies ir VPĮ 51 straipsnio 4 dalies nuostatas bei PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principus, kadangi Pirkimo 4 dalyje „Statinio projekto bendroji ekspertizė, kai statinio statybos darbų skaičiuojamoji kaina daugiau kaip 1,2 mln. Eur be PVM iki 12 mln. Eur be PVM“, SPS 4.1, 4.3, 7.1.3 papunkčiuose nustatytomis sąlygomis, nepagrįstai apribojo galimybę užsienio tiekėjams pateikti VPĮ 51 straipsnio 4 dalyje nustatytus dokumentus kvalifikacijai pagrįsti; 2) 2022 m. kovo 31 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT02 2021 m. sausio 26 d. sudarytai pirkimo sutarčiai Nr. SUT(LGI)-129 (projekte „Vieno lygio sankirtų eliminavimas“, Nr. 06.2.1-TID-V-508-01-0008) buvo taikyta 25 proc. finansinė korekcija (netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 3 475,00 Eur), nes pareiškėja buvo pripažinta pažeidusia PĮ 29 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio 1 dalies ir VPĮ 51 straipsnio 4 dalies nuostatas bei PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principus, kadangi Pirkimo 4 dalyje „Statinio projekto bendroji ekspertizė, kai statinio statybos darbų skaičiuojamoji kaina daugiau kaip 1,2 mln. Eur be PVM iki 12 mln. Eur be PVM“, SPS 4.1, 4.3, 7.1.3 papunkčiuose nustatytomis sąlygomis, nepagrįstai apribojo galimybę užsienio tiekėjams pateikti VPĮ 51 straipsnio 4 dalyje nustatytus dokumentus kvalifikacijai pagrįsti; 3) 2022 m. kovo 31 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT01 2019 m. spalio 21 d. sudarytai pirkimo sutarčiai Nr. SUT(DI)-516 (projekte „Triukšmo mažinimo priemonių geležinkeliuose įrengimas. I Etapas“, Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0001) buvo taikyta 25 proc. finansinė korekcija (netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 1 875,00 Eur), nes pareiškėja buvo pripažinta pažeidusia PĮ 29 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio 1 dalies ir VPĮ 51 straipsnio 4 dalies nuostatas bei PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principus, kadangi Pirkimo 4 dalyje „Statinio projekto bendroji ekspertizė, kai statinio statybos darbų skaičiuojamoji kaina daugiau kaip 1,2 mln. Eur be PVM iki 12 mln. Eur be PVM“, SPS 4.1, 4.3, 7.1.3 papunkčiuose nustatytomis sąlygomis, nepagrįstai apribojo galimybę užsienio tiekėjams pateikti VPĮ 51 straipsnio 4 dalyje nustatytus dokumentus kvalifikacijai pagrįsti; 4) 2022 m. kovo 31 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT02 2020 m. rugpjūčio 31 d. sudarytai pirkimo sutarčiai Nr. SUT(LGI)-899 (projekte „Triukšmo mažinimo priemonių geležinkeliuose įrengimas. I Etapas“, Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0001) buvo taikyta 25 proc. finansinė korekcija (netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 275,00 Eur), nes pareiškėja buvo pripažinta pažeidusia PĮ 29 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio 1 dalies ir VPĮ 51 straipsnio 4 dalies nuostatas bei PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principus, kadangi Pirkimo 8 dalyje „Darbo projekto konstrukcinės dalies ekspertizė, kai statinio statybos darbų skaičiuojamoji kaina daugiau kaip 0,12 mln. Eur be PVM iki 1,2 mln. Eur be PVM“, SPS 4.1, 4.3, 7.1.3 papunkčiuose nustatytomis sąlygomis, nepagrįstai apribojo galimybę užsienio tiekėjams pateikti VPĮ 51 straipsnio 4 dalyje nustatytus dokumentus kvalifikacijai pagrįsti; 5) 2022 m. kovo 31 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT03 2020 m. rugpjūčio 31 d. sudarytai pirkimo sutarčiai Nr. SUT(LGI)-898 (projekte „Triukšmo mažinimo priemonių geležinkeliuose įrengimas. I Etapas“, Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0001) buvo taikyta 25 proc. finansinė korekcija (netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 725,00 Eur), nes pareiškėja buvo pripažinta pažeidusia PĮ 29 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio 1 dalies ir VPĮ 51 straipsnio 4 dalies nuostatas bei PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principus, kadangi Pirkimo 9 dalyje „Darbo projekto konstrukcinės dalies ekspertizė, kai statinio statybos darbų skaičiuojamoji kaina daugiau kaip 1,2 mln. Eur be PVM iki 12 mln. Eur be PVM“, SPS 4.1, 4.3, 7.1.3 papunkčiuose nustatytomis sąlygomis, nepagrįstai apribojo galimybę užsienio tiekėjams pateikti VPĮ 51 straipsnio 4 dalyje nustatytus dokumentus kvalifikacijai pagrįsti; 6) 2022 m. kovo 31 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT04 2019 m. birželio 25 d. sudarytai pirkimo sutarčiai Nr. SUT(DI)-287 (projekte „Triukšmo mažinimo priemonių geležinkeliuose įrengimas. I Etapas“, Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0001) buvo taikyta 25 proc. finansinė korekcija (netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 3 050,00 Eur), nes pareiškėja buvo pripažinta pažeidusia PĮ 29 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio 1 dalies ir VPĮ 51 straipsnio 4 dalies nuostatas bei PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principus, kadangi Pirkimo 4 dalyje „Statinio projekto bendroji ekspertizė, kai statinio statybos darbų skaičiuojamoji kaina daugiau kaip 1,2 mln. Eur be PVM iki 12 mln. Eur be PVM“, SPS 4.1, 4.3, 7.1.3 papunkčiuose nustatytomis sąlygomis, nepagrįstai apribojo galimybę užsienio tiekėjams pateikti VPĮ 51 straipsnio 4 dalyje nustatytus dokumentus kvalifikacijai pagrįsti; 7) 2022 m. kovo 31 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT01 2021 m. birželio 8 d. sudarytai pirkimo sutarčiai Nr. SUT(LGI)-490 (projekte „Geležinkelių transporto aplinkos apsaugos priemonių (triukšmą slopinančių priemonių) diegimas Mažeikių rajono savivaldybėje“, Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0002) buvo taikyta 25 proc. finansinė korekcija (netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 2 300,00 Eur), nes pareiškėja buvo pripažinta pažeidusia PĮ 29 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio 1 dalies ir VPĮ 51 straipsnio 4 dalies nuostatas bei PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principus, kadangi Pirkimo 4 dalyje „Statinio projekto bendroji ekspertizė, kai statinio statybos darbų skaičiuojamoji kaina daugiau kaip 1,2 mln. Eur be PVM iki 12 mln. Eur be PVM“ , SPS 4.1, 4.3, 7.1.3 papunkčiuose nustatytomis sąlygomis, nepagrįstai apribojo galimybę užsienio tiekėjams pateikti VPĮ 51 straipsnio 4 dalyje nustatytus dokumentus kvalifikacijai pagrįsti; 8) 2022 m. kovo 31 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT02 2020 m. gruodžio 7 d. pirkimo sutarčiai Nr. SUT(LGI)-1191 (projekte „Geležinkelių transporto aplinkos apsaugos priemonių (triukšmą slopinančių priemonių) diegimas Mažeikių rajono savivaldybėje“, Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0002) pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija (netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 400,00 Eur), nes pareiškėja buvo pripažinta pažeidusia PĮ 29 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio 1 dalies ir VPĮ 51 straipsnio 4 dalies nuostatas bei PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principus, kadangi Pirkimo 9 dalyje „Darbo projekto konstrukcinės dalies ekspertizė, kai statinio statybos darbų skaičiuojamoji kaina daugiau kaip 1,2 mln. Eur be PVM iki 12 mln. Eur be PVM“, SPS 4.1, 4.3, 7.1.3 papunkčiuose nustatytomis sąlygomis, nepagrįstai apribojo galimybę užsienio tiekėjams pateikti VPĮ 51 straipsnio 4 dalyje nustatytus dokumentus kvalifikacijai pagrįsti; 9) 2022 m. kovo 31 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT01 2021 m. sausio 11 d. sudarytai pirkimo sutarčiai Nr. SUT(LGI)-12 (projekte „Geležinkelių transporto aplinkos apsaugos priemonių (triukšmą slopinančių priemonių) diegimas Šiaulių miesto savivaldybėje“, Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0003) buvo taikyta 25 proc. finansinė korekcija (netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 185,00 Eur), nes pareiškėja buvo pripažinta pažeidusia PĮ 29 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio 1 dalies ir VPĮ 51 straipsnio 4 dalies nuostatas bei PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principus, kadangi Pirkimo 8 dalyje „Darbo projekto konstrukcinės dalies ekspertizė, kai statinio statybos darbų skaičiuojamoji kaina daugiau kaip 0,12 mln. Eur be PVM iki 1,2 mln. Eur be PVM“, SPS 4.1, 4.3, 7.1.3 papunkčiuose nustatytomis sąlygomis, nepagrįstai apribojo galimybę užsienio tiekėjams pateikti VPĮ 51 straipsnio 4 dalyje nustatytus dokumentus kvalifikacijai pagrįsti; 10) 2022 m. kovo 31 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT02 2020 m. balandžio 3 d. sudarytai pirkimo sutarčiai Nr. SUT(LGI)-505 (projekte „Geležinkelių transporto aplinkos apsaugos priemonių (triukšmą slopinančių priemonių) diegimas Šiaulių miesto savivaldybėje“, Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0003) buvo taikyta 25 proc. finansinė korekcija (netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 1 245,00 Eur), nes pareiškėja buvo pripažinta pažeidusia PĮ 29 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio 1 dalies ir VPĮ 51 straipsnio 4 dalies nuostatas bei PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principus, kadangi Pirkimo 4 dalyje „Statinio projekto bendroji ekspertizė, kai statinio statybos darbų skaičiuojamoji kaina daugiau kaip 1,2 mln. Eur be PVM iki 12 mln. Eur be PVM“, SPS 4.1, 4.3, 7.1.3 papunkčiuose nustatytomis sąlygomis, nepagrįstai apribojo galimybę užsienio tiekėjams pateikti VPĮ 51 straipsnio 4 dalyje nustatytus dokumentus kvalifikacijai pagrįsti; 11) 2022 m. kovo 31 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT03 2020 m. kovo 24 d. sudarytai pirkimo sutarčiai Nr. SUT(LGI)-471 (projekte „Geležinkelių transporto aplinkos apsaugos priemonių (triukšmą slopinančių priemonių) diegimas Šiaulių miesto savivaldybėje“, Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0003) taikyta 25 proc. finansinė korekcija (netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 687,50 Eur), nes pareiškėja buvo pripažinta pažeidusia PĮ 29 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio 1 dalies ir VPĮ 51 straipsnio 4 dalies nuostatas bei PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principus, kadangi Pirkimo 3 dalyje „Statinio projekto bendroji ekspertizė, kai statinio statybos darbų skaičiuojamoji kaina daugiau kaip 0,12 mln. Eur be PVM iki 1,2 mln. Eur be PVM“, SPS 4.1, 4.3, 7.1.3 papunkčiuose nustatytomis sąlygomis, nepagrįstai apribojo galimybę užsienio tiekėjams pateikti VPĮ 51 straipsnio 4 dalyje nustatytus dokumentus kvalifikacijai pagrįsti; 12) 2022 m. kovo 31 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT04 2020 m. gruodžio 21 d. pirkimo sutarčiai Nr. SUT(LGI)-1229 (projekte „Geležinkelių transporto aplinkos apsaugos priemonių (triukšmą slopinančių priemonių) diegimas Šiaulių miesto savivaldybėje“, Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0003) buvo taikyta 25 proc. finansinė korekcija (netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 250,00 Eur), nes pareiškėja pripažinta pažeidusia PĮ 29 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio 1 dalies ir VPĮ 51 straipsnio 4 dalies nuostatas bei PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principus, kadangi Pirkimo 8 dalyje „Darbo projekto konstrukcinės dalies ekspertizė, kai statinio statybos darbų skaičiuojamoji kaina daugiau kaip 0,12 mln. Eur be PVM iki 1,2 mln. Eur be PVM“, SPS 4.1, 4.3, 7.1.3 papunkčiuose nustatytomis sąlygomis, nepagrįstai apribojo galimybę užsienio tiekėjams pateikti VPĮ 51 straipsnio 4 dalyje nustatytus dokumentus kvalifikacijai pagrįsti; 13) 2022 m. kovo 31 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT02 2020 m. rugpjūčio 25 d. sudarytai pirkimo sutarčiai Nr. SUT(LGI)-879 (projekte „Geležinkelių transporto aplinkos apsaugos priemonių (triukšmą slopinančių priemonių) diegimas Radviliškio rajono savivaldybėje“, Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0004) buvo taikyta 25 proc. finansinė korekcija (netinkamų finansuoti išlaidų suma – 2 800,00 Eur), nes pareiškėja buvo pripažinta pažeidusia PĮ 29 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio 1 dalies ir VPĮ 51 straipsnio 4 dalies nuostatas bei PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principus, kadangi Pirkimo 4 dalyje „Statinio projekto bendroji ekspertizė, kai statinio statybos darbų skaičiuojamoji kaina daugiau kaip 1,2 mln. Eur be PVM iki 12 mln. Eur be PVM“ , SPS 4.1, 4.3, 7.1.3 papunkčiuose nustatytomis sąlygomis, nepagrįstai apribojo galimybę užsienio tiekėjams pateikti VPĮ 51 straipsnio 4 dalyje nustatytus dokumentus kvalifikacijai pagrįsti; 14) 2022 m. kovo 31 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT03 2021 m. vasario 10 d. sudarytai pirkimo sutarčiai Nr. SUT(LGI)-86 (projekte „Geležinkelių transporto aplinkos apsaugos priemonių (triukšmą slopinančių priemonių) diegimas Radviliškio rajono savivaldybėje“, Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0004) pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija (netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 425,00 Eur), nes pareiškėja buvo pripažinta pažeidusia PĮ 29 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio 1 dalies ir VPĮ 51 straipsnio 4 dalies nuostatas bei PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principus, kadangi Pirkimo 9 dalyje „Darbo projekto konstrukcinės dalies ekspertizė, kai statinio statybos darbų skaičiuojamoji kaina daugiau kaip 1,2 mln. Eur be PVM iki 12 mln. Eur be PVM“, SPS 4.1, 4.3, 7.1.3 papunkčiuose nustatytomis sąlygomis, nepagrįstai apribojo galimybę užsienio tiekėjams pateikti VPĮ 51 straipsnio 4 dalyje nustatytus dokumentus kvalifikacijai pagrįsti. CPVA nusprendė, kad pareiškėja, vykdydama Pirkimą, pažeidė PĮ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. birželio 10 d.) 29 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio 1 dalies ir VPĮ (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 51 straipsnio 4 dalies nuostatas bei PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principus. Už šiuos pažeidimus taikė 25 proc. finansinę korekciją (bendra Sprendimuose nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 22 417,50 Eur). Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimais, kreipiasi į teismą. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas ir jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktais. PĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta perkančiojo subjekto pareiga užtikrinti, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams. PĮ 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkantysis subjektas skelbime apie pirkimą, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą nustato kandidatų ar dalyvių pašalinimo taisykles ir kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus. Reikalavimai dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos tikrinimo nustatomi ir patvirtinimo priemonės dėl jų teikiamos mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimas) taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 46, 47, 50, 51 straipsnių nuostatas, tačiau perkančiųjų subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos, pirkimuose Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalies sąlygos neprivalomos. VPĮ 51 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perkančiajai organizacijai reikalaujant įrodyti, kad tiekėjas turi teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti, tiekėjas pateikia profesinių ar veiklos registrų tvarkytojų, valstybės įgaliotų institucijų pažymas, kaip yra nustatyta toje valstybėje narėje, kurioje jis registruotas, ar priesaikos deklaraciją, liudijančią tiekėjo teisę verstis atitinkama veikla. Paslaugų pirkimo atveju, jeigu tiekėjai, norėdami teikti atitinkamas paslaugas savo kilmės šalyje, turi turėti tam tikrą leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariais, jie pateikia tokius leidimus arba narystės įrodymus. SPS 4.1 papunktyje nustatyta, kad tiekėjas, dalyvaujantis pirkime, turi atitikti Bendrųjų sąlygų 4 skyriuje nurodytus ir šiuos reikalavimus (tiekėjo kvalifikacija turi būti įgyta iki paraiškų pateikimo termino pabaigos): tinkamumo vykdyti profesinę veiklą, įskaitant reikalavimus, susijusius su įtraukimu į profesinius ar prekybos registrus, t. y. tiekėjas turi teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti: 2–6 pirkimo objektų dalims: tiekėjas turi turėti teisę atlikti statinio projekto bendrąją ekspertizę šioms statinių rūšims ir darbų sritims: statiniai: negyvenamieji pastatai; susisiekimo komunikacijos (keliai, gatvės, geležinkelio kelias, kiti transporto statiniai); inžineriniai tinklai; kiti inžineriniai statiniai (kitos paskirties inžineriniai statiniai). Projekto ekspertizės darbų sritys: sklypo sutvarkymo (sklypo plano), architektūros, konstrukcijų, susisiekimo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, šilumos tiekimo, dujotiekio, elektrotechnikos (ne mažiau kaip 110 kV įtampos), elektroninių ryšių (telekomunikacijų), apsauginės signalizacijos, gaisrinės signalizacijos, procesų valdymo ir automatizacijos, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, gaisrinės saugos; 7–11 pirkimo objekto dalims: tiekėjas turi teisę atlikti statinio projekto ir (arba) statinio projekto konstrukcijų dalies ekspertizę šioms statinių rūšims: statiniai: negyvenamieji pastatai; susisiekimo komunikacijos (keliai, gatvės, geležinkelio kelias, kiti transporto statiniai); inžineriniai tinklai (elektros (ne mažiau kaip 110 kV įtampos); kiti inžineriniai statiniai (kitos paskirties inžineriniai statiniai). Atitiktį šiam reikalavimui įrodantys dokumentai yra: 1) tiekėjo (juridinio asmens) įstatai, nuostatai ar kiti dokumentai, patvirtinantys tiekėjo teisę verstis atitinkama veikla arba atitinkamos užsienio šalies, kurioje tiekėjas yra registruotas, institucijos (profesinių ar veiklos tvarkytojų, valstybės įgaliotų institucijų pažymos, kaip yra nustatyta toje valstybėje narėje, kurioje tiekėjas registruotas) išduotas dokumentas (pateikiama skaitmeninė dokumento kopija) ar priesaikos deklaracijos skaitmeninė kopija, liudijanti tiekėjo teisę verstis atitinkama veikla; 2) tiekėjo (ir visų jo subtiekėjų, jeigu teiks žemiau nurodytas paslaugas) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotų ir galiojančių įmonės kvalifikacijos atestatų, teisės pripažinimo dokumentų (toliau – TPD) skaitmeninės kopijos, kurios įrodo, jog tiekėjas (ir jo subtiekėjai) turi teisę Lietuvos Respublikoje atlikti statinio projekto ekspertizę, priklausomai nuo pirkimo objekto dalių, kurioms teikiamas pasiūlymas: 2–6 pirkimo objektų dalims: pateikiamas atestatas arba TPD, suteikiantis teisę atlikti statinio projekto bendrąją ekspertizę šioms statinių rūšims ir darbų sritims: statiniai: negyvenamieji pastatai: susisiekimo komunikacijos (keliai, gatvės, geležinkelio kelias, kiti transporto statiniai); inžineriniai tinklai; kiti inžineriniai statiniai (kitos paskirties inžineriniai statiniai). Projekto ekspertizės darbų sritys: sklypo sutvarkymo (sklypo plano), architektūros, konstrukcijų, susisiekimo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, šilumos tiekimo, dujotiekio, elektrotechnikos (ne mažiau kaip 110 kV įtampos), elektroninių ryšių (telekomunikacijų), apsauginės signalizacijos, gaisrinės signalizacijos, procesų valdymo ir automatizacijos, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, gaisrinės saugos; 7–11 pirkimo objektų dalims: pateikiamas atestatas arba TPD, suteikiantis teisę atlikti statinio projekto ir (arba) statinio projekto konstrukcijų dalies ekspertizę šioms statinių rūšims: statiniai: negyvenamieji pastatai; susisiekimo komunikacijos (keliai, gatvės, geležinkelio kelias, kiti transporto statiniai); inžineriniai tinklai (elektros (ne mažiau kaip 110 kV įtampos), kiti inžineriniai statiniai (kitos paskirties inžineriniai statiniai). Atestatų, teisės pripažinimo tvarka reglamentuota Apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-880 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ patvirtinimo“. SPS 4.2 papunktyje nustatyta, kad detali dokumentų, pagrindžiančių tiekėjo atitiktį Bendrųjų sąlygų 4.1 papunkčiui ir šio skyriaus 4.1 papunktyje nustatytiems reikalavimams, pateikimo tvarka nurodyta Bendrųjų sąlygų 7 skyriuje. SPS 4.3 papunktyje nustatyta, kad perkantysis subjektas šio pirkimo metu netaiko kvalifikacinės atrankos ir pateikti pirminius pasiūlymus kvies visus tiekėjus, kurie atitiko reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ir kurių paraiškos atitiko Pirkimo dokumentuose nustatytus paraiškos pateikimo reikalavimus. Tiekėjas paraiškoje turi pateikti ne tik EBVPD (išskyrus ekspertus, kurie pirkimo laimėjimo ir pirkimo sutarties sudarymo atveju bus įdarbinti tiekėjo (šių ekspertų EBVPD teikti nereikia)), bet ir visus pagal Bendrųjų sąlygų 4.1 papunktį ir šio skyriaus 4.1 papunktį reikalaujamus dokumentus. SPS 7.1.3 papunktyje nustatyta, kad iki paraiškų pateikimo termino pabaigos pasiūlyme tiekėjas turi pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kad atitinka reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai. Svarbiausiu kriterijumi įvertinti, ar tiekėjo pajėgumas atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, laikytinos pirkimo sąlygos, pagal kurias nustatoma, kokia ūkio subjekto kompetencija atitinkamo pirkimo atveju yra tinkama, o kokia – ne; atsižvelgiant į tai, dėl skirtingų teisėtai nustatytų pirkimo sąlygų to paties tiekėjo kvalifikacija panašiuose pirkimuose vieną kartą gali būti tinkama, o kitą – nepakankama (žr., pvz., LAT 2013 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2013). Sąvoka „kvalifikacija nebuvo tikrinama“, atsižvelgiant į perkančiųjų organizacijų pareigas, išplaukiančias iš skaidrumo principo, apima ne tik prašymą pateikti atitinkamą teisę liudijantį dokumentą, bet pirmiausia – paties reikalavimo dėl šio tiekėjų pajėgumo turėjimo suformulavimą (įtvirtinimą) viešojo pirkimo sąlygose, t. y. laikoma, kad kvalifikacija tikrinama, kai atitinkami reikalavimai nustatyti pirkimo sąlygose ir perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymą, paprašo pateikti atitinkamus dokumentus (LAT 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-469/2019). Kasacinis teismas, pasisakydamas ar Sertifikavimo centro užsienio ūkio subjektui išduodamas dokumentas kvalifikuotinas kaip teisės suteikimo ar patvirtinimo aktas, t. y. ar kitos šalies tiekėjo pajėgumo įgijimo momentas siejamas su jo kilmės valstybės ar Lietuvos institucijų išduotais dokumentais, nurodė, kad (1) aiškiai atskirtos atestavimo ir teisės pripažinimo veiklos, joms taikomos netapačios teisės normos; (2) Lietuvoje užsienio tiekėjai privalo ne iš naujo įgyti, o patvirtinti jau turimą teisę; (3) užsienio subjektų pajėgumų vertinimo pagal VPĮ 34 straipsnio nuostatas (ginčui aktuali VPĮ 47 straipsnio 1 dalis) aspektu atskirtinos kaip atskiros kategorijos tokių tiekėjų teisė verstis veikla, reikalinga sutarčiai įvykdyti, ir jų galimybė šia teise naudotis Lietuvoje. LAT konstatavo, kad nacionalinės teisės aiškinimas, dėl kurio užsienio tiekėjų kvalifikacija, įgyta prieš galutinį pasiūlymų pateikimo momentą, bet Lietuvoje pripažinta šiam terminui suėjus, pažeistų tiekėjų lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principus bei iš esmės reikštų kitų šalių ūkio subjektų diskriminaciją kilmės pagrindu (LAT 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016). Nei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, nei Aprašo nuostatomis nėra reguliuojami užsienio tiekėjų pasiūlymų, pateiktų viešojo pirkimo konkursuose, atitikties iškeltiems reikalavimams vertinimo klausimai, todėl minėtų teisės aktų teisės normos nėra specialiosios VPĮ atžvilgiu, sprendžiant dėl užsienio tiekėjo teisės vykdyti statybos veiklą įgijimo momento. Šiuose teisės aktuose reguliuojami tik statybos teisiniai santykiai, inter alia, užsienio rangovų teisės ir pareigos, todėl juose vartojama sąvoka „būti statybos rangovu turi teisę“ iš esmės reiškia tik tai, kad be atitinkamo dokumento (teisės pripažinimo) ūkio subjektas tiek privataus, tiek viešo užsakovo naudai negali de jure (teisiškai) pradėti vykdyti statybos darbų (LAT 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016). Kasacinis teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: rangovų kvalifikacijos atitiktis viešojo pirkimo sąlygoms, atitinkančioms VPĮ 34 straipsnio nuostatas, įrodinėtina specialiaisiais teisę verstis atitinkama statybos veikla suteikiančiais dokumentais (jei pagal pirkimo paskelbimo metu galiojančius Lietuvos teisės aktus jie reikalingi), kurie kompetentingų Lietuvos ar užsienio institucijų privalo būti išduoti iki perkančiosios organizacijos nustatyto galutinio pasiūlymų pateikimo termino; tokiu būdu užsienio (Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybės narių bei Šveicarijos Konfederacijos) tiekėjų įgyta kvalifikacija laikytina atitinkančia viešojo pirkimo sąlygas, nepriklausomai nuo to, kad šio pajėgumo patvirtinimo dokumentas Lietuvoje buvo išduotas po galutinės pasiūlymų pateikimo datos. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, išsamiai išdėstytą teisinį reguliavimą ir teisminę praktiką, įvertinusi, kad ginčijami Sprendimai buvo priimti, nes pareiškėja iš visų tiekėjų be išimties, neišskirdama ir užsienio tiekėjų, pareikalavo kvalifikaciją įrodančių dokumentų, prašydama pateikti išskirtinai tik Apraše nurodytus kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, bei iš visų tiekėjų be išimties, neišskirdama ir užsienio tiekėjų, pareikalavo kvalifikaciją įrodančius dokumentus pateikti iki paraiškų pateikimo termino pabaigos, daro išvadą, kad atitinkamos ūkio srities reguliavimas nėra specialiosios normos VPĮ atžvilgiu, jos nereglamentuoja viešųjų pirkimų teisinių santykių, o VPĮ nereglamentuoja reikalavimų verstis tam tikra veikla. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vertinant tai, kas išdėstyta, matyti, kad šios teisės nuostatos reguliuoja skirtingus teisinius santykius. Atsižvelgiant į VPĮ subsidiaraus taikymo kitų teisės aktų atžvilgiu taisyklę, pirkimo sąlygomis negalima paneigti atitinkamam tiekėjui teisės aktais reikalaujamos turėti teisės verstis atitinkama veikla. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad užsienio tiekėjai teisę vykdyti statybos veiklą įgyja pagal savo kilmės valstybėje nustatytą statybos veiklos teisinį reguliavimą ir institucijų išduotus dokumentus. Tačiau pažymėtina, kad teisę vykdyti statybos veiklą pagal nustatytų kvalifikacinių reikalavimų apimtį užsienio tiekėjas gali įrodyti, pateikdamas savo kilmės valstybėje išduotus jo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, kai tokia teisė vykdyti statybos veiklą Lietuvos Respublikoje pripažįstama išduodant teisės pripažinimo dokumentą, kuris tik patvirtina, kad užsienio tiekėjas jau turi teisę vykdyti statybos veiklą savo kilmės valstybėje ir yra kvalifikuotas tokią statybinę veiklą vykdyti pagal Lietuvos Respublikos teisinį reglamentavimą, bet tai nėra leidimas vykdyti statybos veiklą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi Pirkimo dokumentus, kuriuose nurodyta, jog kvalifikacija gali būti įrodoma tik Sertifikavimo centro išduodamais dokumentais pagal Aprašą, kai kiti kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai nėra nurodomi kaip galintys patvirtinti užsienio tiekėjo kvalifikaciją atlikti nurodytas statinio projekto ekspertizės paslaugas, vertina, kad taip pareiškėja nepagrįstai susiaurina užsienio tiekėjų galimybę įrodyti turimą teisę verstis statybos veikla pagal Pirkimo sąlygas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu bei pirmiau pateikta teismų praktika, kvalifikaciją įrodančius dokumentus užsienio tiekėjui pateikus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, teisės pripažinimo dokumentas gali būti pateiktas iki sutarties sudarymo momento, todėl daro išvadą, kad buvo nepagrįstai apribotos užsienio tiekėjo teisės. Teisėjų kolegijos vertinimu, užsienio valstybių tiekėjams turi būti sudarytos galimybės pateikti tiekėjo kilmės valstybės išduotą, teisę užsiimti statybos veikla pagal kvalifikacinio reikalavimo turinį patvirtinantį dokumentą, todėl daro išvadą, kad Pirkimo sąlygose turėjo tai būti numatyta ir įtvirtinta, kaip ir pareiga po pasiūlymų vertinimo atlikti nacionalinės teisės reglamentuojamas procedūras, reikalingas teisės pripažinimo dokumentui gauti, reikalingą sutarčiai įvykdyti. Išanalizavusi nurodytas aplinkybes ir nepriklausomai nuo pareiškėjos teiginių, kad, nustatydama SPS 4.1, 4.3, 7.1.3 papunkčių reikalavimus, ji tyčia nesiekė apriboti užsienio tiekėjų dalyvavimo Pirkime, kad dokumentai buvo suderinti su Transporto investicijų direkcija, kad pastabų dėl nustatytų kvalifikacijos reikalavimų negauta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeisti PĮ nurodyti lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principai bei nepagrįstai apribota konkurencija. Sutiktina su atsakovės nuomone, kad Pirkimo sąlygose nustatyti reikalavimai dokumentams galėjo atgrasyti užsienio tiekėjus nuo paraiškų Pirkime pateikimo, ir konstatuotina, kad nustatytas Pirkimo dokumentų trūkumas lėmė neteisėtų, konkurenciją ribojančių sąlygų dokumentams, kurie patvirtintų užsienio tiekėjo atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, nustatymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjos argumentas, jog kitų valstybių narių subjektai nesidomėjo Pirkimu, todėl konkurencija nebuvo apribota, teismo vertinamas kritiškai, kaip neatitinkantis direktyvų, reglamentuojančių viešųjų pirkimų procedūras ir jas įgyvendinančių nacionalinių teisės aktų reikalavimų. Atsakovė, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu, teismų praktika, įvertinusi padarytų pažeidimų pobūdį, sunkumo laipsnį bei su pažeidimais susijusias aplinkybes, pareiškėjai taikė lr 25 proc. finansinę korekciją. Pareiškėjos manymu, pritaikyta finansinė korekcija neproporcinga ir neatitinka ES lėšų kontrolės bei finansinių korekcijų taikymo tikslų. Europos Komisija 2019 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės. Gairių 1.1 skyriaus trečioje pastraipoje nustatyta, kad „Viešųjų pirkimų srities pažeidimai nagrinėjami atsižvelgiant į tikslą apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir atitiktį Sąjungos teisės aktams (pirmiausia – skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisinio tikrumo principams). Be to, finansinės pataisos gali būti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Todėl šiose gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį“. Gairių 1.4 skyriaus „Kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti sprendžiant dėl proporcingumo pataisos normos“ pirmoje pastraipoje nustatyta, kad „jei dėl pažeidimo pobūdžio finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma, bet tokio pobūdžio pažeidimas gali turėti poveikį biudžetui, Komisija gali apskaičiuoti taikytinos pataisos sumą, atsižvelgdama į tris kriterijus: pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir susijusius finansinius fondų nuostolius. Tai reiškia, kad remiantis šių gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5, 10, 25 ir 100 proc.) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą. Tai nedaro poveikio tam, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikėtų atsižvelgti į visas nustatyto pažeidimo charakteristikas, susijusias su elementais, į kuriuos atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą“. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 407–408 punktuose nurodyta, kad jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis. Įgyvendinančioji institucija, nustatydama tinkamų (netinkamų) finansuoti išlaidų sumą, vadovaujasi (duomenys neskelbtini) punktu, kuriame nustatyta: „Kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Taisyklių 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka“. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo tyrimo metu nustatytas VPĮ pažeidimas ir nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio. PAFT 7 priedo 6 punkte nustatyta, kad, nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Gairėmis. PAFT 7 priedo 10 punkte nustatyta, kad „Kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes <...>“. Nagrinėjamu atveju atsakovė, skirdama finansinę korekciją, vadovavosi Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ 2.1 lentelės „Skelbimas apie pirkimą ir pirkimo specifikacijos“ 10 punkte nurodytu pažeidimu. Gairių 2 skirsnio 2.1 lentelės 10 punktas nustato pažeidimo rūšį – nepagrįstais nacionaliniais, regioniniais arba vietos prioritetais grindžiamų diskriminacinių: draudimo dalyvauti procedūroje, atrankos arba sutarties sudarymo kriterijų; sutarčių vykdymo sąlygų; techninių specifikacijų taikymas. Pažeidimo aprašymas: atvejai, kai ekonominės veiklos vykdytojai galėjo būti atgrasyti nuo pasiūlymų teikimo dėl draudimo dalyvauti procedūroje, atrankos ir (arba) sutarties sudarymo kriterijų arba sutarčių vykdymo sąlygų, į kuriuos įtraukti nepagrįsti nacionaliniai, regioniniai arba vietos prioritetai. Taip būtų, pvz., reikalaujant, kad pasiūlymo pateikimo metu: i) reikia būti įsisteigusiam arba turėti atstovybę šalyje arba regione arba ii) konkurso dalyviai turėtų patirties ir (arba) kvalifikaciją šalyje arba regione, iii) konkurso dalyviai turėtų įrangos šalyje arba regione. Už tokį pažeidimą taikoma 25 proc. pataisos norma. Už tokį patį pažeidimą, kaip aprašyta pirmiau, išskyrus tai, kad vis dar buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis, t. y. keli ekonominės veiklos vykdytojai pateikė pasiūlymus, kurie buvo priimti ir atitiko atrankos kriterijus, taikoma 10 proc. pataisos norma. Gairių 2 skirsnio 2.1 lentelės 10 punkte nustatyto pažeidimo pagrindas yra tai, jog taikomi diskriminaciniai draudimų dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje kriterijai, paremti nepagrįstais nacionaliniais, regioniniais arba vietos prioritetais, dėl ko ekonominės veiklos vykdytojai, nepriklausantys nacionaliniam, regioniniams arba vietos perkančiojo subjekto lygmeniui, galėjo būti atgrasyti nuo pasiūlymų teikimo. Pažymėtina, kad ginčo Pirkimo atveju konkurencija buvo ribojama diskriminaciniu nacionaliniu prioritetu, suteikiant pirmenybę Lietuvos Respublikoje įgytai atestacijai įrodant teisę būti statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu, nors tai draudžia imperatyvios VPĮ teisės normos ir teisminėje praktikoje išviešintos VPĮ taikymo taisyklės užsienio tiekėjo kvalifikacijai patvirtinti. Teismo vertinimu, toks diskriminacinis kvalifikacinis atrankos kriterijus atgrasė visus potencialius užsienio tiekėjus nuo galimybės pateikti savo paraiškas Pirkime, netgi turint galimybę įrodyti savo atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams užsienio tiekėjo turima kilmės valstybėje teise verstis atitinkama veikla, pateikiant tokią teisę patvirtinantį kilmės valstybės dokumentą (pažymą, liudijimą). Prieitina prie išvados, kad tokia teisės pažeidimo rūšis iš esmės nukreipta į diskriminacinių kriterijų taikymą ribojant kitų, nei diskriminaciniais kriterijais apibrėžtų, rinkos dalyvių dalyvavimą Pirkime. Taigi ir šio teisės pažeidimo sudėtis, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių apibrėžtis turi remtis potencialių užsienio tiekėjų galimybėmis dalyvauti Pirkime ir jų įgyvendinimo sąlygomis. Pagal išvardytas sąlygas nustatyta, kad pažeidimas pasireiškė užsienio tiekėjų suvaržytomis galimybėmis dalyvauti Pirkime, nes kvalifikacijos būti statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu atestacijos išpildymo sąlyga buvo išimtinai susieta su išduodamais atestatais Lietuvos Respublikoje. Nesant užsienio tiekėjų, pateikusių pasiūlymų, laikytina, kad negalėjo būti taikoma 10 proc. finansinės pataisos norma, nes nebuvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis kaip tai suprantama šio pažeidimo aprašyme. Gairės suformuluotos taip, kad jos savyje inkorporuoja proporcingumo principą taikant atitinkamas finansines korekcijas, t. y. finansinės korekcijos dydis parenkamas priklausomai nuo padaryto pažeidimo pobūdžio, sunkumo (LVAT 2022 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-62-525/2022). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė, nenustačiusi sąlygų skirtingų netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normų taikymui, neturėjo pagrindo vertinti su pažeidimu susijusių aplinkybių, nes pažeidimas nustatytas išimtinai Gairių 2 skirsnio 2.1 lentelės 10 punkto 25 proc. finansinės pataisos ribose, kai kitokios finansinės pataisos normos ir (ar) kitokio pritaikytos finansinės pataisos dydžio taikyti nėra leidžiama. Teismas daro išvadą, kad atsakovė, nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimų pobūdį bei su pažeidimais susijusias reikšmingas aplinkybes, rėmėsi PAFT ir Gairių nuostatomis, todėl finansinės korekcijos dydis yra teisėtas, pagrįstas ir proporcingas padarytiems pažeidimams, o pareiškėjos argumentai, susiję su finansinės korekcijos neproporcingumu ir neatitiktimi ES lėšų kontrolės bei finansinių korekcijų taikymo tikslams, atmestini kaip nepagrįsti. Nesutiktina su pareiškėjos argumentu, kad Sprendimai neatitinka administraciniams sprendimams taikytinų reikalavimų. Iš Sprendimų turinio matyti, kad atsakovė ištyrė ir teisingai nustatė faktines aplinkybes, įvertino visus turimus paaiškinimus ir papildomus įrodymus, išsamiai atliko viešojo pirkimo procedūrų eigą, vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika. Sprendimai pagrįsti objektyviais Agentūros gautais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Sprendimuose neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, detaliai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl darytina išvada, kad Sprendimai atitinka VAĮ reikalavimus. Atsakovė, priimdama Sprendimus, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, veikė teisėtai ir pagrįstai Sprendimais konstatavo pažeidimus ir skyrė pareiškėjai 25 proc. finansinę korekciją, kuri yra proporcinga pareiškėjos padarytiems pažeidimams bei atitinka teisinį reglamentavimą. Sprendimai išsamūs ir aiškiai motyvuoti, atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo administravimo principus, todėl nėra pagrindo jų naikinti nei pareiškėjos nurodytais, nei kitais argumentais. Taigi, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas, jai patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija nusprendžia : Pareiškėjos akcinės bendrovės „LTG Infra“ skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą. Teisėjai Violeta Balčytienė Rūta Miliuvienė Henrikas Sadauskas