Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-07-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2322-716/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-07-29
Bylos Nr.
1-2322-716/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Nukentėjusysis
E. S.
Kaltinamasis
R. Ž., E. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2322-716/2013
Ikiteisminio tyrimo Nr. 1-13-1-00081-2013-1
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.1; 2.3.6.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorui Romualdui Latveliui, nukentėjusiajai E. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, bedarbė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., E. T., a. k. (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. pagrobė svetimą turtą, t. y. ji 2013-01-06 apie 8.00 val., Vilniuje, važiuojant autobusu Nr. 19 į Salininkus maršrutu Stotis-Salininkai kartu su E. S. ir E. T. po to, kai E. S. bevažiuodama prarado autobuse sąmonę, pagrobė iš jos 300 litų, t. y. ji priėjo prie nukentėjusiosios E. S., ir ištraukė iš jos rankinuko, gulėjusio jai ant kelių, 300 litų, tokiu būdu viešoje vietoje pagrobė E. S. priklausančius 300 litų.

E. T. buvo kaltinamas tuo, kad viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą, o būtent jis 2013-01-06 apie 08.00 val., Vilniuje, važiuojant autobusu Nr. 19 į Salininkus maršrutu Stotis-Salininkai, kartu su E. S. ir R. Ž. po to, kai E. S. bevažiuodama prarado autobuse sąmonę, veikdamas kartu su R. Ž. pagrobė iš jos 300 litų, t. y. R. Ž. priėjo prie nukentėjusiosios E. S. ir, jam stebint aplinką, ištraukė iš jos rankinuko, gulėjusio jai ant kelių, 300 litų, tokiu būdu viešoje vietoje pagrobė E. S. priklausančius 300 litų.

R. Ž. teisme kalta pripažino visiškai ir parodė, kad su E. S. susipažino nakvynės namuose „Sala“. Ryte jas paleido, jos pasikalbėjo, kur gyvena, nutarė važiuoti kartu. Abi atėjo į stotį, į barą, kur išgėrė po bokalą alaus. Bare prie jų priėjo E., kuris paprašė jam pridėti pinigų, kad galėtų nusipirkti alaus. Visi išgėrė, po ko E. pasakė, kad turi pinigų, kad reikia ko nors stipriau. Visi trise nuėjo prie bankomato, kur E. nusiėmė 40, po to dar 300 litų. Tuomet „Maxima“ parduotuvėje E. nupirko degtinės, mineralinio vandens. Nuėję gėrė degtinę, laukė autobuso. Prieš tai ji kalbėjo su E., ši žadėjo paskolintų pinigų, nes jai buvo batas suplyšęs. Važiuodami autobuse jie išgėrė degtinę, E. „nusmigo“. Tuomet ji paėmė rankinuką, ištraukė pinigus, kurių nežino, ar buvo 300 litų. Salininkuose ji su E. išlipo, parduotuvėje nupirko degtinės, vyno, užkąsti. Po to nuėjo pas pažįstamą, o po to namo. Mintis paimti pinigus jai kilo autobuse, kai jie negalėjo pažadinti E.. E. sėdėjo šalia E., sakė padėti pinigus. Blaiva ji taip nebūtų pasielgusi.

E. T. teisme parodė, kad ryte su draugu atėjo į barą išgerti alaus. Jo prašė dviejų sentų, kuriuos jis padėjo ant stalo. Begeriant E. S. pasakė, kad nori berniuko. Jie nuėjo į geležinkelio stotį, kur E. nuėmė iš bankomato pinigus. Paskui jie nuėjo į parduotuvę, kur E. S. nupirko degtinės. Nuėję į stotelę gėrė degtinę. Autobuse važiuojant į Salininkus vėl gėrė degtinę, E. pasidarė bloga. Jis bandė E. gaivinti. Tuomet R. paėmė E. rankinę ir iš jos ištraukė pinigus. Jis sakė pinigus padėti į vietą, bet R. sakė atiduos. R. nupirko degtinės ir vyno, valgyti, po to nuėjo pas kažkokį vyrą. Jis ten išgėrė ir nuėjo namo.

Nukentėjusioji E. S. teisme parodė, kad su R. išėjo iš nakvynės namų. Buvo negera, todėl nutarė atsigerti alaus. Jos užėjo į kavinę. Begeriant ji prisiminė, kad turi būti pervedimas už invalidumą. Ji R. prašė, kad ši ją prižiūrėtų, nes bijojo prarasti sąmonę. Nuėmusi pinigus ji parduotuvėje nusipirko prekių. Ji nepamena, kad būtų pirkusi degtinės, nepamena, kad ją gertų. Po to ji nieko neprisimena. Atsibudo vėl „saloje“, jautėsi pažeminta. Ji pamena, kad nusiėmė pinigus, nes Pagiriuose niekur negalima jų nusiimti, kioskuose problematiška atsiskaityti su kortele. Ji pinigų R. nežadėjo paskolinti. Prašo priteisti civilinį ieškinį.

Iš E. S. protokolo-pareiškimo policijai matyti, kad 2013-01-08 ji kreipėsi dėl pavogtų 300 litų (b. l. 1).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad R. Ž. viešoje vietoje iš nukentėjusiosios E. S. rankinės pagrobė šia priklausantį turtą - grynuosius pinigus. Tokią teismo išvadą patvirtina R. Ž. prisipažinimas ir parodymai, kuriuos atitinka E. T. ir nukentėjusiosios E. S. parodymai, nukentėjusiosios parašytas protokolas-pareiškimas policijos įstaigai. Visuose jų vienodai nurodomos aplinkybės apie tai, kad nukentėjusioji E. S. susipažinusi su R. Ž. įgavo šios pasitikėjimą, po ko važiuojant autobusu E. S. prarado pinigus, kuriuos iš jos paėmė R. Ž.. Minėti duomenys dėl teismo įvardintų aplinkybių atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama faktinėms įvykio aplinkybėms atskleisti ir R. Ž. kaltei pagrįsti.

Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, nusikalstamo tikslo įgyvendinimą, užvaldyto svetimo turto vertę ir būdą R. Ž. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. kaip atvirai įvykdyta svetimo turto vagystė.

R. Ž. buvo kaltinama nusikalstamą veiką įvykdžiusi veikdama kartu su E. T., kuris nusikaltimo metu stebėjo aplinką. Tokia faktinė aplinkybė nepasitvirtino teismui išnagrinėjus bylą. Jokie teisme ištirti duomenys nepatvirtina, kad R. Ž. kartu su E. T. buvo iš anksto susitarę vykdyti nusikalstamą veiką. R. Ž. teisme pripažino, kad pagrobti pinigus ji savarankiškai sugalvojo tuo metu, kai E. S. prarado sąmonę. Nukentėjusioji paties nusikalstamo įvykio faktinių aplinkybių nurodyti negalėjo. Tuo tarpu tiek R. Ž. prisipažindama ir duodama nuoširdžius parodymus, tiek E. T. teisme ir tyrimo metu nuosekliai parodė, kad kaltininkei paėmus pinigus, E. T. sakė R. Ž. pinigus padėti atgal į rankinę. Šis jokiais įrodymais nenuginčytas faktas patvirtina, kad nusikaltimo metu E. T. savo valinėmis pastangomis išreiškė nenorą ir nesutikimą vykdyti nusikalstamą veiką, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, kad jis konkliudentiniais veiksmais ar kitu būdu prisidėjo prie nusikaltimo padarymo. Išankstinis susitarimas tarp R. Ž. ir E. T. vykdyti neteisėtą veiką prieš nukentėjusiąją byloje nenustatytas. Jokių objektyvios veikos požymių E. T. nepadarė, pagrobtais pinigais R. Ž. su E. T. nesidalino, todėl šio veiksmuose nėra neteisėtu būdu įgyto ar realizuoto turto nusikalstamos veikos požymių. Teisme E. T. teigė supratęs, kad R. Ž. pinigus ima ir juos grąžins, jo maisto ir gėrimų, kurie buvo įsigyti už pagrobtus pinigus, vartojimas nėra vagystės nusikalstamos veikos sudėtis. Nusikaltimo padarymo metu E. T. buvo įvykio vietoje, ją matė, tačiau specialiai jos tam, kad padėtų R. Ž. vykdyti nusikaltimą, nestebėjo. Tokiu būdu teismas nenustatė, kad E. T. veiksmuose yra jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., požymių, dėl ko šį vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p. išteisina kaip nepadarius nusikalstamos veikos.

R. Ž. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailėjosii, ką įrodė nuoširdžiu prisipažinimu ir nukentėjusiosios atsiprašymu teisme. R. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas tiek teismo įsitikinimu, tiek jos pripažinimu turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas neturi pagrindo kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinti tai, kad nusikalstama veika padaryta prieš asmenį, kuris dėl ligos, neįgalumo ar kitų priežasčių buvo bejėgiškos būklės, nes byloje nėra neginčijamai nustatyta, kad R. Ž. tikrai žinojo apie nukentėjusiosios ligą.

Iš byloje esančių gydymo įstaigų pažymų (b.l. 47, 48, 49) matyti, jog R. Ž. yra pakaltinama, todėl būdama įstatymo numatyto amžiaus ji pagrįstai patraukta baudžiamojon atsakomybėn.

Skiriant bausmę R. Ž. už padarytą nusikalstamą veiką teismas atžvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininkės kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamosios asmenybę. R. Ž. veikdama tiesiogine tyčia padarė savanaudiško pobūdžio apysunkį nusikaltimą, praeityje ji neteista (b. l. 43), tačiau ne kartą bausta už administracinės teisės pažeidimus (b. l. 44-45), nedirba, išsituokusi, teismas nenustatė jos pastovaus pragyvenimo šaltinio. Įvertinęs visas aplinkybes ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnio nuostatas teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta skiriant R. Ž. ne švelniausio pobūdžio laisvės apribojimo bausmę.

R. Ž. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusioji E. S. byloje pareiškė 2300 Lt civilinį ieškinį, prašydama priteisti 300 litų turtinės ir 2000 litų neturtinės žalos atlyginimą(b. l. 8). Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo įrodytas nukentėjusiosios parodymais, padaryta turtinė žala nėra atlyginta, ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nusikalstamais veiksmais, ją R. Ž. pripažino ir sutiko atlyginti, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai. Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio teismas atsižvelgia į nustatytos neturtinės žalos turinį, kaltinamosios ir nukentėjusiosios turtinę padėtį, kaltininkės kaltės formą, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiosios veiksmus įvykio metu. Tokios aplinkybės verčia teismą pripažinti, kad nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė nemalonių išgyvenimų ir neigiamų emocijų, tačiau tai buvo trumpalaikė reakcija, dėl to nekilo nepataisomi padariniai. Dalis patirtų neigiamų padarinių kilo ir dėl to, kad nukentėjusioji žinodama apie vartojamus vaistus ir draudžiamą jų maišymą su alkoholiu to nepaisė, dėl ko vėliau prarado sąmonę. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad neturtinės žalos reikalavimas yra aiškiai per didelis, turi būti mažinamas, todėl teismas neturinę žalą vertindamas nukentėjusiajai priteisia 100 Lt sumą.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. T. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinti E. T. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

R. Ž. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir skirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimą, įpareigojant ją per visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6 val. būti namuose bei per pirmus keturis bausmės mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (300 litų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais į bausmės laiką įskaityti R. Ž. sulaikymo laiką nuo 2013-02-07 iki 2013-02-08 kaip atliktą dviejų dienų laisvės apribojimo bausmę.

R. Ž. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti pakeičiant sąlygas ir įpareigojant ją neišvykti iš gyvenamosios vietos Metų g. 1, Miškinių k., Vilniaus r., nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Iš R. Ž. priteisti E. S. 300 (tris šimtus) litų turtinės žalos atlyginimą ir 100 (vieną šimtą) litų neturtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas