Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Sandrai Žiobakaitei, dalyvaujant ieškovui J. A. (J. A.), ieškovo atstovui advokatui Arūnui Devėnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovei Z. P. A. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, paaiškino, kad gyvenimas su atsakove nesusiklostė, jie jau buvo nutraukę santuoką anksčiau. Atsakovės jau 6-7 mėnesius nematė, kartu negyvena, kitų jos gyvenamosios vietos adresų nežino. Bendro turto neturi – žemės sklypą įsigijo 1994 metais, butą – 1992 metais. Prašo palikti atsakovei jos mergautinę pavardę, nes nenori, kad atsakovė turėtų pavardę A.

Procesinių dokumentų ieškinyje nurodytu atsakovės adresu (duomenys neskelbtini), Gyventojų registro duomenimis atsakovės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), Technikos g. 56, Klaipėdoje, įteikti nepavyko ( b.l. 25-28, 30). Patikrinus Gyventojų registro, VSDFV duomenis, kitų adresų, kuriais atsakovei būtų galima įteikti procesinius dokumentus, nenustatyta (b.l. 29). Remiantis tuo, kas išdėstyta, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti bei apie parengiamojo teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta viešo paskelbimo būdu (b.l. 37) (LR CPK 130 str. 1 d.). Atsakovė į bylos nagrinėjimą neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl byla, ieškovui, jo atstovui prašant, nagrinėtina iš esmės jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 1984-01-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu tarp ieškovo ir atsakovės buvo nutraukta santuoka bei padalintas santuokos metu įgytas turtas (b.l. 10-12). Antrą kartą šalys susituokė 2000-07-19 Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 537 (b.l. 5).

Civilinio kodekso 3.64 straipsnis numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t.y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (Civilinio kodekso 3.64, 3.54 str.). Šiuo atveju tokio termino skyrimas yra netikslingas, nes šalys kartu negyvena, jokių ryšių nepalaiko, atsakovės gyvenamoji vieta nežinoma, todėl konstatuotina, kad santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina.

Ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės.

Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinio pareigų turinį, t.y. lojalumo, savitarpio pagalbos, moralinės, materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme įtvirtintos pareigos (2007-03-23 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-140/2007). Atsižvelgiant į įstatyme nustatytų sutuoktinio pareigų turinį, esminiu santuokinių pareigų pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 str. 2 d. normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal LR CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad LR CK 3.60 str. 3 d. nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovas nurodo, kad santuoka iširo dėl to, kad atsakovė paliko šeimą, jos gyvenamoji vieta ieškovui 6-7 mėnesiai nežinoma, per visą tą laiką ji ieškovu nesirūpino.

Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Nei ieškovas, nei atsakovė neprašė teismo stabdyti bylos nagrinėjimą, nurodydami, kad jie nori susitaikyti ir išsaugoti šeimą, be to, atsakovė neatvyko į teismo posėdį be svarbios priežasties. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės, gali prieštarauti dėl nurodomos kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl kito asmens, šiuo atveju dėl ieškovo kaltės. Ieškovo nurodytomis aplinkybėmis netikėti teismui nėra pagrindo. Atsakovė teismui priešpriešinių įrodymų, reikalavimų nepateikė, nedalyvavo teismo posėdyje, paaiškinimų teismui teikti nepageidavo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovas prašė po santuokos nutraukimo atsakovei palikti jos mergautinę pavardę, tačiau savo reikalavimo nepagrindė, vadovavosi emocijomis. Sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl ikisantuokinės pavardės palikimo po santuokos nutraukimo yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina pavardė – A., atsakovei – santuokinė pavardė A..

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp sutuoktinių iš esmės nėra ginčo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). Iš ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių, pateiktų pažymų apie turimą turtą nustatyta, kad šalys santuokos metu turto neįgijo. VĮ Registro centro Klaipėdos filialo duomenimis, J. A. nuosavybės teise įregistruoti nekilnojamieji daiktai - žemės sklypas su statiniais, įregistravimo pagrindas valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, 1994-10-15, Nr. 12464; butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas pirkimo-pardavimo sutartis, 1992-04-22, Nr. 4-1178 (b.l. 14-15, 15). Ieškovui nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai įgyti iki santuokos sudarymo, todėl šio nekilnojamojo turto padalijimo klausimas nesprendžiamas. Duomenų apie kitą dalintiną tarp šalių turtą byloje nėra. Kreditorių šalys neturi.

Šalys nepilnamečių vaikų neturi.

Sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas (Civilinio kodekso 3.62, 3.59 str.), nenagrinėtinas, kadangi toks reikalavimas nepareikštas.

Ieškovas sumokėjo 144,00 Lt žyminį mokestį už ieškinio dėl santuokos nutraukimo padavimą. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pateikė teismui atstovavimo išlaidų paskaičiavimą 1000,00 Lt sumai, prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingi teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.). Ieškinys tenkinamas iš dalies, tačiau laikytina, kad reikalavimas po santuokos nutraukimo atsakovei palikti jos mergautinę pavardę – A., yra išvestinis iš reikalavimo nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, už jį nėra mokamas žyminis mokestis, todėl net ir netenkinus ieškinio dalyje dėl mergautinės pavardės palikimo atsakovei, nutraukus santuoką, iš atsakovės priteisiama 100 proc. atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1, 2 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, įregistruotą 2000-07-19 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 537) tarp ieškovo J. A. (J. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės Z. P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl atsakovės kaltės.

Ieškovui po santuokos nutraukimo palikti turėtą pavardę – A., atsakovei – santuokinę pavardę A.

Iš atsakovės Zitos P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 1000,00 Lt (vieno tūkstančio Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui J. A. (J. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.