- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- AN2-169-491/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00194-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Meidu
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovės Kristinos Malaiškaitės apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) 2018 m. birželio 7 d. nutarimu V. Ž. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 4 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonė – teisės medžioti atėmimas 1 metams.
2. V. Ž. buvo nubaustas už tai, kad būdamas medžioklės vadovu pagal 2018 m. sausio 17 d. medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 20 d. apie 15 val. „K.“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini) (teritorijos, kurioje vyko medžioklė, kampų geografinės koordinatės: (duomenys neskelbtini), neteisėtai organizavo medžioklę ir neteisėtai medžiojo fazanus (atvežtus, išaugintus nelaisvėje ir paleistus) teritorijoje, kurioje jis medžioti neturėjo teisės. Taip jis pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, (toliau – Medžioklės taisyklės) 16.2, 21, 24.1, 24.2, 58.2.1 punktus.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, V. Ž. kreipėsi su skundu į apylinkės teismą, prašydamas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį arba taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimo. Apylinkės teismo posėdyje V. Ž. atsisakė vieno iš apeliacinio skundo reikalavimų – nutraukti jam administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį. Teismo posėdyje jis savo kaltę dėl šio nusižengimo iš esmės pripažino, parodė, kad, būdamas medžioklės vadovu, medžioklės vietą parinko neapdairiai ir medžioklę organizavo teritorijoje, kurioje jis medžioti neturėjo teisės. V. Ž. palaikė savo skundą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo. Jis prašė sumažinti jam Institucijos nutarimu paskirtą baudą ir neskirti teisės medžioti atėmimo. Institucijos atstovas neprieštaravo tokiam V. Ž. skundo reikalavimų pakeitimui, tačiau dėl jo administracinės atsakomybės sušvelninimo nesutiko.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apylinkės teismas V. Ž. skundą nagrinėjo tik dėl jo administracinės atsakomybės dydžio. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas tenkino V. Ž. skundą, pritaikęs ANK 34 straipsnio 5 dalį V. Ž. skirtą baudą sumažino iki 200 Eur bei panaikino jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės medžioti atėmimą 1 metams. Teismas nutartyje nurodė, kad V. Ž. nusižengimu sunkių pasekmių nesukėlė, jis yra medžiotojas nuo 1991 m. (duomenys neskelbtini), už medžioklės taisyklių pažeidimą nubaustas pirmą kartą, nusižengimo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, kaip medžiotojas charakterizuojamas teigiamai, turi daug padėkų už aktyvią visuomeninę veiklą, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad prisipažino dėl nusižengimo ir gailisi, sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, padarė išvadą, kad ANK 290 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos net ir minimalios baudos bei teisės medžioti atėmimo minimaliam terminui skyrimas nebūtų proporcinga valstybės poveikio priemonė V. Ž. asmenybės ir jo nusižengimo pavojingumui, o visuomenės interesas gali būti apgintas ir sumažinus jam paskirtą baudą bei panaikinus teisės medžioti atėmimą.
Šalies argumentai
5. Apeliaciniu skundu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė K. Malaiškaitė prašo pakeisti apylinkės teismo nutartį ir V. Ž. paskirti didesnę baudą. Apeliantė skunde nurodo :
5.1. V. Ž. jokio nuoširdaus gailesčio dėl nusižengimo neišreiškė nei tyrimo, nei bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, visais būdais siekė išvengti administracinės atsakomybės, kaltino kitus asmenis, nors jis buvo medžioklės organizatorius ir jos vadovas. Skunde apylinkės teismui V. Ž. taip pat neišreiškė jokio gailesčio, savo kaltę jis pripažino tik bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu.
5.2. V. Ž. 2018 m. sausio 20 d. nusižengimas nėra vienkartinis, kadangi jis toje pačioje vietoje neteisėtai medžiojo ir 2017 m. gruodžio 7 d. V. Ž. medžiotojas yra jau 27 metus, yra išlaikęs medžiotojo egzaminą ir turi aukštesnę medžiotojo kategoriją – selekcininko, jis taip pat organizuoja komercines medžiokles, už kurias gauna nemažas pajamas. V. Ž. yra išsilavinęs, raštingas, dirbantis, turi transporto priemonę, todėl turėjo visas galimybes apsilankyti tiek medžiotojų būrelyje, tiek aplinkosaugos institucijoje, kur saugomi medžioklės plotų vienetų ribų ir teritorijų žemėlapiai, kad dar iki pradedant medžioti pasirinktoje vietoje įsitikintų, ar joje leidžiama medžioti. Tačiau V. Ž. nesilaikė medžioklės taisyklių reikalavimų, elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai, į medžioklę įtraukė ir kitus asmenis. Dėl šių aplinkybių V. Ž. buvo paskirta per švelni, tik simbolinė bauda, jos dydis visiškai neatitinka atgrasančios ir neigiamas pasekmes už padarytą teisės pažeidimą turinčios sukelti poveikio priemonės tikslų bei yra netinkamas prevencijos pavyzdys kitiems medžiotojams.
5.3. V. Ž. organizuotoje ir vadovaujamoje medžioklėje 2018 m. sausio 20 d. dalyvavo 23 asmenys, apie šią medžioklę buvo skelbiama jo įmonės tinklalapyje, socialinio tinklalapio „facebook“ paskyroje, medžioklės kaina vienam medžiotojui buvo nuo 120 iki 250 Eur, medžioklės metu buvo paleista 200 fazanų, iš kurių sumedžiota – 110 fazanų, kai remiantis viešai prieinamais duomenimis internete, vieno fazano kaina – apie 10-15 Eur, taigi, V. Ž. iš neteisėtos medžioklės (ir nebe pirmą kartą) pasipelnė žymiai daugiau, nei jam skirta 200 Eur dydžio bauda, o tai jo niekaip negali atgrasyti nuo analogiškų nusižengimų darymo ateityje. V. Ž. ne pirmą kartą medžiojo draudžiamoje vietoje – jis nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį ir dėl 2017 m. gruodžio 7 d. medžioklės, todėl toks jo elgesys yra sistemingas, beje, pastaruoju atveju V. Ž. taip pat buvo paskirta 200 Eur bauda. Tačiau teismų praktika bylose dėl medžioklės taisyklių pažeidimų yra griežtesnė, kaip pavyzdžiui, ėjimas svetimais medžioklės plotais su į dėklą neįdėtu šautuvu, nors gyvūnas nesumedžiojamas ar net neiššaunama, kas atitinka administracinio nusižengimo pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį sudėtį, yra baudžiamas žymiai didesnėmis baudomis (vienoje iš tokių bylų asmeniui buvo paskirta 600 Eur bauda).
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. Ž. prašo šį skundą atmesti ir apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Jis atsiliepime nurodo :
6.1. Nuo pat pradžių neneigė esminių faktinių aplinkybių, pats pareigūnams nurodė ir apie 2017 m. gruodžio 7 d. medžioklę, tačiau sąžiningai klydo, manydamas, kad 2018 m. sausio 20 d. medžioklę organizavo ir jai vadovavo tam nedraudžiamoje teritorijoje ir jokių medžioklės taisyklių nepažeidė. Institucijos pareigūnams taip pat iš pradžių buvo sunku nustatyti, ar medžioklė vyko tam nedraudžiamoje teritorijoje. Tik pasitelkę informacines technologijas ir atlikę tyrimo veiksmus, pareigūnai nustatė, kad toje teritorijoje buvo draudžiama medžioti. Todėl toks jo elgesys, abejojant savo kalte, negali sunkinti jo teisinės padėties ir lemti baudos didinimą.
6.2. Jam paskirta bauda negali būti didinama ir dėl to, kad neva jo finansinė padėtis yra gera, nors ji byloje net nebuvo tiriama ir nustatyta. Asmens turtinė padėtis nėra priskiriama nei prie atsakomybę lengvinančių, nei prie ją sunkinančių aplinkybių, tuo labiau negali būti vienas iš asmenybę apibūdinančių kriterijų. Iš komercinės fazanų medžioklės surinktos lėšos nepatenka į jo asmenines pajamas, visos tokių medžioklių pajamos žmonių yra pervedamos į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ir naudojamos medžiotojų, sporto ir kitų kultūrinių renginių paramai.
6.3. Jo kaip medžiotojo stažas yra beveik 28 metai. Per šį laikotarpį jis nebuvo baustas už medžioklės taisyklių pažeidimus, 2018 m. sausio 20 d. medžioklės metu buvo medžiojami paukščiai, jokia žala gamtai ar visuomenei nebuvo padaryta, tai teismo posėdyje iš esmės patvirtino ir Institucijos pareigūnai. Medžioklė vyko teritorijoje, kurioje iš esmės pagal teisės aktus nebūtų draudžiama medžioti, jei ši teritorija, kaip ir daugelis (duomenys neskelbtini) rajono privačių žemės sklypų (sodybų) teritorijų, institucijos, sudarančios medžioklės plotų vienetus, nebūtų „išimta“ iš „K.“ medžiotojų būrelio ploto vieneto. Apie tai nežinojo nei šio medžiotojų būrelio vadovas, nei šalia šios teritorijos gyvenantis ilgametis medžiotojų būrelio narys V. Č., nei privačių teritorijų savininkai. Nepagrįsti yra ir apeliacinio skundo argumentai, kad pagal teismų praktiką panašiais atvejais asmenims skiriamos griežtesnės nuobaudos, kadangi kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybės.
6.4. Nesuprantama situacija, kuomet dėl 2017 m. gruodžio 7 d. medžioklės su jam paskirta 200 Eur bauda Institucija sutiko, tačiau analogišku atveju dėl šiek tiek vėliau įvykusios (2018 m. sausio 20 d.) medžioklės Institucija prašo jam skirti didesnę baudą. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai vienodas situacijas įvertino vienodai, todėl pagrindo keisti skundžiamą nutartį nėra.
Motyvuojamoji dalis
7. Apeliacinis skundas tenkinamas.
8. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
9. Šioje byloje apeliantė skundu prašo pakeisti apylinkės teismo nutartį. Toks apeliacinio skundo reikalavimas nėra aiškus ir konkretus. Tačiau iš skundo turinio matyti, kad jame akcentuojama V. Ž. pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, skirta mažesnė už sankcijoje numatytą minimalią bauda – 200 Eur. Taip pat skunde apeliantė ginčija apylinkės teismo išvadą, kad V. Ž. prisipažino padaręs šį administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Kitoje dalyje – dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo V. Ž. ir administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimo 1 metams, panaikinimo, apylinkės teismo nutartis nėra skundžiama – taigi, kaip galima suprasti iš skundo, šioje dalyje su skundžiama nutartimi apeliantė sutinka. Todėl apygardos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, atsižvelgdamas į tai, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas V. Ž. neskiriant administracinio poveikio priemonės nėra ginčijamas, patikrina skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl V. Ž. nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdaus gailesčio (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei dėl jo administracinės atsakomybės individualizavimo.
10. Pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Vadinasi, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius administracinį nusižengimą, ir 2) vieną iš alternatyvių aplinkybių : kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką.
11. Iš Institucijos nutarimo matyti, kad nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą Institucijoje V. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad jis padėjo išaiškinti nusižengimą. Manytina, kad Institucija, nustatydama šią V. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vadovavosi ANK 35 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali būti pripažintos ir kitos šio straipsnio 1 dalyje nenurodytos aplinkybės. Apie tai tiksliai yra sunku spręsti, nes jokių motyvų dėl šios lengvinančios aplinkybės nustatymo Institucijos nutarime nėra nurodyta.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad V. Ž. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi. Tai laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Su tuo sutikti negalima. Pažeidėjo prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą yra tuomet, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs šią veiką. Toks prisipažinimas laikytinas savanorišku, kai jis apie tai praneša savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Tuo tarpu nuoširdus gailėjimasis dėl administracinio nusižengimo, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti to padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą administracinį nusižengimą. Tačiau jis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą : pagal pranešimo apie padarytą administracinį nusižengimą aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan. Nuoširdus gailėjimasis dėl administracinio nusižengimo yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai taip pat daro savo noru.
13. Vertindamas bylos aplinkybes aptariamu klausimu apygardos teismas sprendžia, kad V. Ž. savo kaltę apylinkės teisme šiuo atveju pripažino tik priverstas objektyvių aplinkybių ir tik akivaizdžiai tikėdamasis sau palankaus sprendimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. Ž. neigė savo kaltę, nagrinėjant bylą Institucijoje prašė bylą nutraukti, nes jis laikė save nekaltu ir pažeidimo nepadariusiu. Net pateikdamas skundą teismui dėl Institucijos nutarimo jis savo kaltę neigė. Pirmos Instancijos teisme jis pakeitė savo gynybos taktiką ir kaltę pripažino tik paskutiniojo teismo posėdžio metu, jau surinkus pakankamai duomenų jo kaltei pagrįsti. Todėl akivaizdu, kad toks kaltės pripažinimas negali būti laikomas savanorišku, o deklaratyvus gailėjimasis dėl administracinio nusižengimo padarymo, negali būti pripažintas nuoširdžiu. Asmuo, siekdamas išvengti atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą, negali tuo pačiu objektyviai vertinti savo neteisėtų veiksmų ar juolab nuoširdžiai gailėtis dėl to. Todėl, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, apylinkės teismas šiuo atveju nepagrįstai sprendė, kad V. Ž. prisipažino dėl padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi, bei laikė tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nepaisant to, kaip minėta, pati Institucija savo nutarime nustatė vieną V. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis padėjo išaiškinti šį nusižengimą, kuri byloje nėra ir nebuvo skundžiama.
14. Apeliantės teigimu, apylinkės teismas, nepagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 5 dalį ir V. Ž. pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį paskyrė mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali jos riba. Skunde teigiama, kad tokia nuobauda yra aiškiai per švelni, nepakankama administracinių nuobaudų tikslams pasiekti, todėl prašoma baudą padidinti. Apygardos teismas su tokiais skundo argumentais iš esmės sutinka. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skiriama nuobauda turi būti teisinga. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių nusižengimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, dėl to jai keliami iš esmės tie patys reikalavimai ir tikslai. ANK prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas irgi yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 5 dalis, kurioje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Kiekvienas toks sprendimas privalo būti motyvuojamas.
15. Iš bylos matyti, kad V. Ž. taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalį ir pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį skirdamas mažesnę baudą, pirmos instancijos teismas nepakankamai išsamiai įvertino padaryto nusižengimo pobūdį ir pernelyg didelį dėmesį skyrė V. Ž. asmenybės vertinimui, nurodydamas, kad V. Ž., parinkdamas medžioklės vietą, elgėsi nepakankamai rūpestingai, jis yra apibūdinamas teigiamai, už medžioklės taisyklių pažeidimus nubaustas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jis aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje ir ne kartą už tai gavo padėką, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ją sunkinančių aplinkybių nėra. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiam aktyviam ir ilgamečiam medžiotojui, kaip kad yra V. Ž., kuris dažnai būna medžioklės vadovu, taikomi aukštesni elgesio standartai, todėl jo rūpestis įsitikinant, kad parinktoje medžioklės vietoje medžioti nėra leidžiama, šiuo atveju buvo nepakankamas ir jo veikos pavojingumo nemažina. Iš bylos matyti, kad „K.“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto planas buvo patvirtintas ir leidimas medžiotojų būreliui šiame plote naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius buvo išduotas 2003 m. spalio 15 d. ir po to „K.“ medžiotojų būrelio pirmininko E. B. prašymu pratęstas iki 2023 m. spalio 15 d. Apie tai „K.“ medžiotojų būrelio pirmininkas E. B. buvo supažindintas bei jam pasirašytinai buvo įteiktas šio medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto planas. Tad V. Ž., kuris organizavo medžioklę parinktoje vietoje bei derino tai su „K.“ medžiotojų būrelio pirmininku E. B., tereikėjo iš E. B. gauti šį planą ir patikrinti, ar pasirinktoje vietoje nedraudžiama medžioti, juolab, kaip pats V. Ž. nurodo atsiliepime, daugelis (duomenys neskelbtini) rajono privačių žemės sklypų (sodybų) teritorijų yra „išimtos“ iš „K.“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto, t. y. jose draudžiama medžioti, todėl turėjo suprasti, kad ir su jo pasirinkta medžioklės vieta galėjo būti taip pat. Negalima sutikti su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad V. Ž. veiksmai nesukėlė jokių padarinių – pats medžiojimas vietoje, kurioje draudžiama tai daryti, jau yra neteisėtas ir nereikalauja neigiamų pasekmių kilimo. Apygardos teismas pritaria ir Institucijos apeliacinio skundo argumentui, kad medžioklė buvo pakankamai didelio masto, apie ją buvo skelbiama internete, joje dalyvavo 23 medžiotojai, jos metu buvo paleista 200 paukščių, kas leidžia tvirtinti, jog tokia medžioklė turėjo būti organizuojama itin rūpestingai ir atidžiai, ko šiuo atveju V. Ž. nepadarė.
16. Apylinkės teismas, vertindamas V. Ž. asmenybę, taip pat nepagrįstai nurodė, kad už medžioklės taisyklių pažeidimą jis nubaustas pirmą kartą. Iš išrašo apie asmens baustumą matyti, kad V. Ž. pagal ANK 290 straipsnio 1 ir 4 dalis buvo nubaustas ir už 2017 m. gruodžio 9 d. medžioklę, kurią neteisėtai organizavo ir jai vadovavo toje pačioje vietoje (dėl to priimtas nutarimas jau yra įsiteisėjęs). Taip pat apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl V. Ž. paskirtos baudos sumažinimo, nepakankamai įvertino tai, kad prieš tai jis buvo baustas 5 kartus už įvairius kitus administracinius nusižengimus. Ir nors paskirtas nuobaudas V. Ž. įvykdė, tai leidžia spręsti apie jo polinkį nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Esant tokioms aplinkybėms, V. Ž. paskirta mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda nėra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui ir neatitinka įstatyme numatytų teisingumo bei protingumo kriterijų.
17. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pripažįsta, kad Institucijos nutarimu V. Ž. pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį paskirta sankcijoje numatyto dydžio minimali bauda – 600 Eur, yra teisinga ir tinkama. Skundžiama apylinkės teismo nutartis keičiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį :
Panaikinti nutarties dalį, kuria, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. birželio 7 d. nutarimu V. Ž. pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda, buvo sumažinta iki 200 Eur baudos, ir šioje dalyje palikti galioti Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. birželio 7 d. nutarimu V. Ž. pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį paskirtą administracinę nuobaudą – 600 Eur baudą.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą (tame tarpe ir nutarties dalį, kuria pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, buvo panaikinta Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. birželio 7 d. nutarimu V. Ž. pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės medžioti atėmimas 1 metams).
Ši nutartis neskundžiama.