- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-28
- Bylos Nr.
- I2-1301-811/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03782-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- G. N. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. N. Š. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi priimta pareiškėjos skundo dalis dėl reikalavimų panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valdyba) 2019 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. (6.5.)I-7099 (toliau – Sprendimas) ir priteisti iš Lietuvos valstybės žalos atlyginimą – 1 273,95 Eur neišmokėtos pensijos (b. l. 12-13).
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad prokuratūroje dirbo 46 metus ir Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2002 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 2 jai buvo paskirta 4 212,53 Lt (1220,03 Eur) valstybinė prokuratūros pareigūnų pensija už tarnybą iki gyvos galvos.
Teigia, kad pagal 2001 m. vasario 20 d. Valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-185 3 straipsnį išmokamos pensijos dydis buvo ribojimas – vienam asmeniui mokamos valstybinės pensijos dydis kartu su valstybine socialinio draudimo pensija negalėjo viršyti 1,5 dydžio užpraeito ketvirčio, buvusio prieš mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – Dydis). Nurodo, kad pensiją iš valstybės biudžeto lėšų mokėjo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. gruodžio 8 d. priėmė Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu pakeitė 2006 m. gruodžio 12 d. redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, sumažindamas Dydį iki 1,3. Vadovaujantis šiuo įstatymo pakeitimu, laikotarpyje nuo 2010 m. sausio 1 d. 2012 m. rugsėjo mėn. pareiškėjai buvo mokama sumažinta pensija.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu konstatavo, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2010 m. lapkričio 12 d. redakcija) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teigia, kad vadovaujantis šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis buvo pakeista, nustatant 1,5 dydžio ribojimą. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendimu pilnai kompensavo pareiškėjai pensiją.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad nuo 2019 m. liepos 1 d. įsigaliojo Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. I-730, kuriuo pakartotinai sumažinta bendra vienam asmeniui mokamų valstybinių pensijų ir socialinio draudimo pensijų bendra suma ir nustatyta, kad ji negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio 1,1637 dydžio.
Pareiškėjos teigimu, nuo 2019 m. liepos 1 d. kas mėnesį jai neišmokama 424,65 Eur pensijos suma. Nurodo, kad rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais neišmokėti 1 273,95 Eur ir šią sumą traktuoja kaip jai padarytą žalą, apie kurią ji teigia sužinojusi 2019 m. rugpjūčio mėn., kada gavo pensiją už 2019 m. liepos mėn.
Nurodo negalėjusi pagalvoti, kad jai galės būti taikomas 2018 m. birželio 28 d. įstatymas, kai Konstitucinis Teismas pripažino 2009 m. sumažintą bendrai išmokamos pensijos dydį prieštaraujančiu Konstitucijai. Teigia, kad paskirtoji valstybinė pensija yra jos nuosavybė.
Savo teisių pažeidimą sieja su Lietuvos valstybės, konkrečiai – Valdybos, valstybinio administravimo subjektų veiksmais netinkamai reglamentuojant valstybinės pensijos mokėjimo klausimą – ją sumažinant. Pareiškėjos teigimu, naujai priimtas įstatymas negali būti taikomas pensijoms, paskirtoms iki šio įstatymo priėmimo, ir galėtų būti taikomas tik naujai skiriamoms pensijoms. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad šiuo atveju Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimas yra aktas, tiesiogiai padaręs įtaką pareiškėjos teisėms ir teisėtiems lūkesčiams. Tuo pačiu teigia, kad tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra tiesioginis ryšys, todėl mano, kad žalą, kuri kilo dėl valstybės valdžios institucijų veiksmų, privalo atlyginti Lietuvos valstybė.
Atsiliepimas
Atsakovė Valdyba, kartu atstovaujanti ir Lietuvos valstybei, atsiliepime nurodo su pareiškėjos skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 30-34).
Teigia, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą (toliau – pareigūnų pensijos) skiriamos ir mokamos vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu (toliau – Pareigūnų pensijų įstatymas), Valstybinių pensijų įstatymu ir Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 patvirtintais Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – Nuostatai). Pagal Pareigūnų pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir Valdybos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. V-464 „Dėl papildomų funkcijų priskyrimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui“ 1.1 punkto nuostatas, Generalinės prokuratūros paskirtas pareigūnų pensijas nuo 2015 m. sausio 1 d. moka Valdybos Utenos skyrius (toliau – Utenos skyrius).
Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis (pareigūnų ir karių valstybinių pensijų – kartu su mokamu priedu už tarnybą) bei šios pensijos dydžio (pareigūnų ir karių valstybinių pensijų – kartu su mokamu priedu už tarnybą) ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) 1,1637 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.
Nurodo, kad pareiškėjos prašomas panaikinti Valdybos Sprendimas priimtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus Valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. (11.1E) DV_S-62340 persiųstą pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 4 d. skundą „Dėl nepilnai išmokėtos valstybinės pensijos“. Teigia, kad Valdyba 2019 m. spalio 4 d. sprendime Nr. (6.5) I-7099 informavo pareiškėją, jog 2018 m. birželio 28 d. Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1351, įsigaliojusiu 2019 m. liepos 1 d., buvo pakeista Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, nustatant, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis (pareigūnų ir karių valstybinių pensijų – kartu su mokamu priedu už tarnybą) bei šios pensijos dydžio (pareigūnų ir karių valstybinių pensijų – kartu su mokamu priedu už tarnybą) ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) 1,1637 dydžio. Taip pat paaiškino, kad šis įstatymo pakeitimas buvo padarytas atsižvelgiant į tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeisti darbdavio ir darbuotojo mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai. Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (toliau – VDU) vidurkis padidintas 1,289 karto, todėl nuo 2019 m. liepos 1 d. valstybinių pensijų ribojimo koeficientas nuo 1,5 buvo sumažintas tuo pačiu dydžiu (1,289) – iki 1,1637 (1,5/1,289). Lietuvos statistikos departamento paskelbtas 2019 m. I ketvirčio VDU – 1 262,70 Eur, taigi, vadovaujantis nuo 2019 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, 2019 m. liepos mėnesio minėtame straipsnyje nurodytų pensijų suma negalėjo viršyti 1469,40 Eur (1,1637x1262,70 Eur).
Vadovaujasi Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostata ir nurodo, kad nuo 2019 m. liepos 1 d. įsigaliojusios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų konstitucingumo klausimas Konstituciniame Teisme nebuvo nagrinėjamas ir šios normos šio teismo nėra pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl privalomos vykdyti.
Valdyba, atsižvelgdama į nustatytą teisinį reglamentavimą, Sprendimu konstatavo, jog Utenos skyrius pareiškėjai teisėtai ir pagrįstai už 2019 m. liepos mėn. išmokėjo 564,75 Eur (1 469,40 - 904,65 (senatvės pensijos dydis)) dydžio pareigūnų valstybinę pensiją, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo mokėti iki 2019 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio pareigūnų valstybinę pensiją.
Vadovaujasi CK 6.246 straipsnio, 6.271 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir teigia, kad nagrinėjamuoju atveju pareiškėjai pareigūnų valstybinė pensija nuo 2019 m. liepos 1 d. apskaičiuota ir mokama teisingai, tinkamai taikant nuo 2019 m. liepos 1 d. įsigaliojusios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl nėra būtinos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų ir mano, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti iš valstybės 1 273,95 Eur neišmokėtos pensijos dydžio žalos atlyginimą turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Tuo pačiu mano, kad Valdybos Sprendimas Nr. yra teisėtas, todėl naikinti jo nėra teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos skyrius atsiliepime nurodė su pareiškėjos skundu nesutinkantis ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 18-21).
Nurodo, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokamos vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymu, pagal kurio 3 straipsnio 3 dalies nuostatą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų valstybinių pensijų ir socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Nurodo, kad 2018 m. birželio 28 d. Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1351, įsigaliojusiu 2019 m. liepos 1 d., buvo pakeista Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, nustatant, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis (pareigūnų ir karių valstybinių pensijų – kartu su mokamu priedu už tarnybą) bei šios pensijos dydžio (pareigūnų ir karių valstybinių pensijų – kartu su mokamu priedu už tarnybą) ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) 1,1637 dydžio. Šis įstatymo pakeitimas buvo padarytas atsižvelgiant į tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeisti darbdavio ir darbuotojo mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai. VDU vidurkis padidintas 1,289 karto, todėl nuo 2019 m. liepos 1 d. valstybinių pensijų ribojimo koeficientas nuo 1,5 buvo sumažintas tuo pačiu dydžiu iki 1,1637 (1,5/1,289). Utenos skyrius pareiškėjai moka pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, taikydamas minėtą valstybinės pensijos dydžio ribojimą.
Nurodo, kad Lietuvos statistikos departamento paskelbtas 2019 m. I ketvirčio VDU buvo 1 262,70 Eur. Vadovaujasi nuo 2019 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir teigia, kad 2019 m. liepos mėnesio minėtame straipsnyje nurodytų pensijų suma negalėjo viršyti 1 469,40 Eur (1,1637x1 262,70 Eur). Todėl nurodo pareiškėjai teisėtai ir pagrįstai už 2019 m. liepos mėn. išmokėjęs 564,75 Eur (1 469,40 – 904,65 Eur (senatvės pensijos dydis)) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos; už 2019 m. rugpjūčio mėn. - 564,75 Eur (1 469,40 – 904,65 Eur (senatvės pensijos dydis)) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos; už 2019 m. rugsėjo mėn. - 564,75 Eur (1 469,40 – 904,65 Eur (senatvės pensijos dydis)) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.
Atsiliepimas
Teigia, kad Lietuvos statistikos departamento paskelbtas 2019 m. II ketvirčio VDU buvo 1 289 Eur , todėl vadovaujantis nuo 2019 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, 2019 m. spalio mėn. pensijų suma negalėjo viršyti 1 500,01 Eur (1,1637x1 289 Eur), todėl teigia pagrįstai pareiškėjai už 2019 m. spalio mėn. išmokėjęs 595,36 Eur (1 500,01 – 904,65 Eur (senatvės pensijos dydis)) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Mano, jog nėra teisinio pagrindo pareiškėjos reikalavimu mokėti jai iki 2019 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.
Vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio, CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.271 straipsnių nuostatomis ir teigia, kad Utenos skyrius veikė taip, kaip pagal teisės norminius aktus privalėjo veikti - išmokėjo pareiškėjai pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už 2019 m. rugpjūčio – spalio mėnesius vadovaudamasis nuo 2019 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, todėl Valdybos Sprendimą, iš kurio pareiškėja kildina savo patirtą žalą, laiko teisėtu. Nurodo, kad nagrinėjamuoju atveju nėra būtinosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – valdžios institucijos darbuotojų veiksmų neteisėtumo, civilinė atsakomybė neatsiranda.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. (6.5.)I-7099 bei reikalavimo atlyginti 1 273,95 Eur turtinę žalą teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjos teigimu, pareigūnų valstybinė pensija jai turėjo būti skaičiuojama pagal iki 2019 m. liepos 1 d. galiojusią Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies redakciją. Pažymėtina tai, kad byloje nėra ginčo dėl aritmetinio pareiškėjos pareigūnų valstybinės pensijos skaičiavimo.
Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2002 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 2 pareiškėjai nuo 2002 m. kovo 1 d. iki gyvos galvos paskirta pareigūnų valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 22).
Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 4 d. skundu kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad už 2019 m. liepos mėn. jai turėtų būti sumokėta 1 894 Eur pareigūnų valstybinės pensijos dydžio suma, kurios 989,35 Eur yra pareigūnų valstybinės pensijos dalis, tačiau jai buvo sumokėta tik 564,75 pareigūnų valstybinės pensijos. Pareiškėjos teigimu, jai buvo nesumokėta likusi pareigūnų valstybinės pensijos dalis – 424,65 Eur. Pareiškėja teigė, kad jai nepagrįstai buvo taikomos nuo 2019 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos, taip antrą kartą pritaikant valstybės įsipareigojimo neatitinkantį įstatymą. Tuo pačiu teigė, jog jai pensija turi būti mokama pagal jos paskyrimo metu galiojusio įstatymo nuostatas (b. l. 36).
Ginčijamu sprendimu atsakovė netenkino pareiškėjos prašymo mokėti jai iki 2019 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Tuo pačiu nurodė nuo 2019 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pakeitimus, išaiškino, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeisti darbdavio ir darbuotojo mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai, kad VDU padidintas 1,289 karto, todėl nuo 2019 m. liepos 1 d. valstybinių pensijų ribojimo 1,5 koeficientas buvo sumažintas tuo pačiu dydžiu iki 1,1637 (1,5/1,289). Tuo pačiu ginčijamu sprendimu pareiškėjai buvo išaiškinta valstybinių pensijų skaičiavimo tvarka pagal nuo 2019 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, pateiktas pareiškėjos pensijos už 2019 m. liepos mėn. skaičiavimas.
Pareiškėja su šiuo sprendimu nesutiko ir kreipėsi į teismą, prašydama, be kita ko, jį panaikinti. Pažymėtina tai, kad pareiškėja skunde nenurodo, kuo jai netinkamas šis ginčijamas sprendimas.
Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, kuri galiojo iki 2019 m. liepos 1 d., buvo įtvirtinta nuostata, pagal kurią kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.
Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. XIII-1351 (TAR, 2018, Nr. 2018-11453), įsigaliojusiu nuo 2019 m. liepos 1 d., pakeitė Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nustatė, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis (pareigūnų ir karių valstybinių pensijų – kartu su mokamu priedu už tarnybą) bei šios pensijos dydžio (pareigūnų ir karių valstybinių pensijų – kartu su mokamu priedu už tarnybą) ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) 1,1637 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.
Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIII-1351 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta šio įstatymo įsigaliojimo data - 2019 m. liepos 1 d., 2 dalyje įtvirtinta, jog valstybinės pensijos dydis už 2019 m. birželio mėnesį ribojamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusioje Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai nuo 2019 m. liepos 1 d. negalėjo būti skaičiuojama pareigūnų pensija kitaip, nei nustatyta šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, t. y. pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies redakciją, galiojusią iki 2019 m. liepos 1 d. Todėl skundžiamas atsakovės Sprendimas, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas mokėti jai pareigūnų valstybinę pensiją pagal iki 2019 m. liepos 1 d. Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies redakciją, yra pagrįstas.
Ginčijamame Sprendime nurodytas jo priėmimo teisinis faktinis pagrindai (išnagrinėtos ir įvertintos pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jai pateikta pareigūnų pensijų skaičiavimo tvarka), nurodyti motyvai, dėl kurių atsakovė nesutiko su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ginčijamas Sprendimas priimtas Valdybos kompetencijos ribose, neprieštarauja Valdybos tikslams bei uždaviniams, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas Sprendimas turėtų būti panaikintas.
Administraciniai teismai, spręsdami bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, privalo vadovautis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis deliktinės atsakomybės atvejus, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar darbuotojai privalėjo veikti. Pagal CK 6.271 straipsnyje nustatytas žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas, šiame straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolei atlyginti patirtą turtinę žalą kilti būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė negalima, taigi jai neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Tokį aiškinimą pateikia ir Konstitucinis Teismas, nurodęs, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).
Konstatavęs, kad valstybės institucija, t. y. Valdyba, iš kurios pareiškėja reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, priimdama ginčijamą Sprendimą elgėsi taip, kaip nustatyta teisės aktų reikalavimuose, neteisėti šios institucijos veiksmai laikytini neįrodytais, todėl žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nustatymas yra betikslis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nesant neteisėtų veiksmų, nėra visų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valdybos, 1 273,95 Eur turtinės žalos atlyginimą negali būti tenkinamas.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.