Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

sekretoriaujant A. U.

dalyvaujant pareiškėjo atstovei N. I.

trečiajam suinteresuotam asmeniui A. A.

trečiojo suinteresuoto asmens atstovei advokatei A. A.

vertėjui T. M.

teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą su trečiuoju suinteresuotu asmeniu A. A. dėl užsieniečio sulaikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas teikimu prašo sulaikyti Irano Islamo Respublikos pilietį A. A. VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre iki 2019-07-08.

Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad 2018-05-10 iš Lenkijos Respublikos Lietuvos Respublikos VSAT pareigūnams buvo perduotas Irano Islamo Respublikos pilietis A. A., kuris Lenkijos Respublikos pareigūnams buvo pateikęs suklastotą Vengrijos asmens tapatybės kortelę. Minėtas pilietis nurodė, kad 2018 m. sausio mėn. išvyko iš Irano su tikslu patekti į Graikiją, o atvykęs į Graikiją – vyko į Vokietiją. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018-05-10 sprendimu A. A. buvo sulaikytas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams. Būdamas sulaikytas užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Migracijos departamentas prie LR VRM 2018-12-21 priėmė sprendimą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo A. A.. Užsienietis šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2019-03-22 sprendimu skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018-09-20 nutartimi skyrė A. A. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kurios terminas nustatytas iki 2019-05-10. Užsienietis 2019-04-04 išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir nustatytu laiku negrįžo. A. A. 2019-04-06 buvo perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams Lenkijos Respublikos pareigūnų, nes užsienietis Lenkijos Respublikoje buvo sulaikytas kaip neteisėtai atvykęs ir pasinaudojęs suklastotais dokumentais. Prašo, remiantis LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 6, 7, 10 punktais, 116 straipsniu, sulaikyti A. A. VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre iki 2019-07-08.

Užsienietis paaiškino, kad jis nenori būti sulaikytas. Jis supranta, kad pažeidė nustatytą tvarką, be leidimo išvyko iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, kur planavo pateikti prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo, nes Lietuvoje jo prašymas nebuvo patenkintas ir jis nenori būti grąžintas į Iraną, kur jam gresia pavojus. Jo giminės Irane jam parūpino suklastotą dokumentą su kuriuo jis išvyko į Lenkijos Respubliką. Lietuvos Respublikoje jis nesupranta kalbos, pareigūnai jo nesupranta, jam nesuteikiama informacija, jo prašymas dėl prieglobsčio jam suteikimo išnagrinėjamas ne jo naudai. Prašo teikimo netenkinti.

Užsieniečio atstovė prašo teikimo netenkinti. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, kadangi nėra priimtas galutinis sprendimas dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Užsienietis dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pareiškėjo nurodytais pagrindais užsienietis negali būti sulaikytas, nes motyvai, kurias grindžiamas užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, yra išaiškinti, kiti motyvai negali būti pateikiami, nes tai reikštų naujo prašymo pateikimą. Be to, kol nėra priimtas galutinis sprendimas dėl užsieniečio prašymo, negali būti sprendžiama dėl užsieniečio išsiuntimo. Prašo skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę.

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Iš šalių, jų atstovų paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad 2018-05-10 iš Lenkijos Respublikos Lietuvos Respublikos VSAT pareigūnams buvo perduotas Irano Islamo Respublikos pilietis A. A., kuris Lenkijos Respublikos pareigūnams buvo pateikęs suklastotą Vengrijos asmens tapatybės kortelę. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018-05-10 sprendimu A. A. buvo sulaikytas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimais užsieniečio sulaikymo terminas buvo pratęsiamas, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018-09-20 nutartimi taikė A. A. alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kurios terminas nustatytas iki 2019-05-10. Būdamas sulaikytas užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Migracijos departamentas prie LR VRM 2018-12-21 priėmė sprendimą Nr. (15/6-9)12PR-177 „Dėl prieglobsčio ( pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos ) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“. A. A. šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2019-03-22 sprendimu skundą atmetė. Užsienietis dėl šio sprendimo pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, sprendimas byloje nepriimtas. Užsienietis, turėdamas laisvo judėjimo teisę, 2019-04-04 išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir nustatytu laiku negrįžo, išvyko iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, kur buvo sulaikytas ir 2019-04-06 perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams.

Pareiškėjas prašo sulaikyti užsienietį LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 6, 7, 10 punktais, 116 straipsnio pagrindais. A. A. šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas. Bet pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 2 dalį užsienietis gali būti sulaikytas, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir ( ar ) vykdyti ( jeigu užsienietis trukdo priimti ir ( ar ) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo ). Užsieniečio, kuris trukdo priimti ar vykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos, sulaikymas yra reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema valstybėse narėse bei tam, jog būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą, kurios pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijai, kai asmuo paduoda prašymus suteikti prieglobstį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, taip pat – sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siuntinėjamų prieglobsčio prašytojų skaičių.

Pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį ( kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius ), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Minėto įstatymo 113 straipsnio 5 dalis numato, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės ( 6 punktas ); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką ( 7 punktas ).

Nagrinėjamu atveju, kaip buvo minėta, A. A. yra prieglobsčio prašytojas, jo atžvilgiu yra priimtas Migracijos departamento prie LR VRM 2018-12-21 sprendimas Nr. (15/6-9)12PR-177 „Dėl prieglobsčio ( pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos ) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“. Nors šis sprendimas yra neįsiteisėjęs, t. y. nėra priimtas galutinis sprendimas dėl pateikto prašymo, A. A., kuriam paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, turėdamas teisę laisvai judėti, išvyko iš Lietuvos Respublikos. Tokiu būdu jis tyčia pažeidė teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas bei pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką. Užsienietis 2019-04-04 išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir nustatytu laiku ( iki 2019-04-05 6.50 val. ) negrįžo. Teismo posėdyje užsienietis paaiškino, kad jo atžvilgiu buvo priimti neigiami sprendimai dėl jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, jis suprato, kad bus išsiustas iš Lietuvos Respublikos, todėl nusprendė pabėgti į Lenkijos Respubliką ir ten prašyti prieglobsčio. Šiam tikslui jo giminės Irane jam parūpino suklastotus dokumentus, su kuriais jis išvyko iš Lietuvos Respublikos. Toks užsieniečio elgesys leidžia daryti prielaidą, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir pateikdamas prieglobsčio prašymą siekia sutrukdyti priimti bei įvykdyti sprendimą grąžinti jį į kilmės šalį. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs ( pvz. administracinė byla Nr. N822-92/2014 ), kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendime byloje Nr. C-534/11 M. A. prieš Policie ČR padarė išvadą, kad 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva Nr. 2003/9/EB, nustatančia minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo ir 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyva Nr. 2005/85/EB, nustatančia būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse ( toliau – ir Direktyva 2005/85/EB ) nedraudžiama, jog trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/85/EB, po to, kai jis buvo sulaikytas remiantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB „Dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse“ 15 straipsniu, būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo. Esant tokioms aplinkybėms yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Todėl teismas patenkina pareiškėjo VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą. Nustatant sulaikymo terminą atsižvelgiama į tai, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamas A. A. skundas, nors teismo posėdis nėra paskirtas, manytina, kad byla per 2 mėnesius gali būti išnagrinėta ir po sprendimo priėmimo užsieniečio teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje gali pasikeisti, todėl nustatytinas trumpesnis sulaikymo terminas.

Vadovaudamasis LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 str. 2 d., 4 d. 2 p., teisėjas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkinti iš dalies.

Sulaikyti Irano Islamo Respublikos pilietį A. A. VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre iki 2019-06-01. Sulaikymo terminą skaičiuoti nuo A. A. sulaikymo vykdant šį sprendimą dienos.

Sprendimas per vieną mėnesį gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.