- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-19
- Bylos Nr.
- eI3-389-422/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02272-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė (pirm.), Audrius Grauželis, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. S. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, patikslintu skundu prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT) 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 8S-575-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. S.“ (toliau – ir Sprendimas, skundžiamas sprendimas) ir įpareigoti atsakovę iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į 0,7550 ha S. Š. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtos žemės atkūrimo pareiškėjai, už atitinkamą dalį minėtos žemės suteikiant neatlygintinai naują žemės sklypą Kauno mieste.
Nurodė, jog Sprendimu nuosavybės teisės į buvusio savininko S. Š. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini) , dalį – 0,7550 ha pareiškėjai (mirusio pretendento J. S. teisių perėmėjai) buvo atkurtos numatant 4 841,16 Eur kompensaciją pinigais neteisėtai ir nepagrįstai.
Tvirtino, jog J. S. buvo įrašytas į piliečių, kuriems perduodami neatlygintinai nauji žemės sklypai Kauno mieste, eilę, tačiau jai, kaip pretendento teisių perėmėjai, nebuvo įteiktas kvietimas atvykti į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Kauno miesto skyrius) 2019 m. spalio 14 d. 9.00 val. piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdį konkrečiam naujam žemės sklypui (jo daliai) pasirinkti. Negavusi kvietimo, pareiškėja nežinojo, kad yra kviečiama pasirinkti naujo žemės sklypo, todėl 2019 m. spalio 14 d. Komisijos posėdyje nedalyvavo. NŽT Kauno miesto skyrius 2019 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 8SD-6297-(14.8.94.) informavo ją apie ketinimus nuosavybės teises atkurti ne suteikiant naują žemės sklypą neatlygintinai, o pinigine kompensacija, motyvuodamas tokį sprendimą pareiškėjos neatvykimu į Komisijos posėdį.
Pažymėjo, jog NŽT Kauno miesto skyriui buvo žinoma, kad į Komisijos posėdį pareiškėja neatvyko dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, nes kvietimas nebuvo įteiktas, tačiau nepaisant to, pažeidžiant jos teises ir teisėtus lūkesčius, buvo priimtas skundžiamas sprendimas nuosavybės teises atkurti pinigais, nors pareiškėja buvo įrašyta į piliečių eilę naujam žemės sklypui gauti.
Tvirtino, jog kreiptis į teismą dėl skundžiamo sprendimo termino nepraleido, nes kreipėsi nuo sprendimo išdavimo jos advokatei dienos per įstatymo nustatytą terminą. Tačiau tuo atveju, jei teismas laikytų jį praleistu, prašo atnaujinti terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Nurodė, jog priimant Sprendimą buvo pažeistos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 7 dalies nuostatos. Neįvykdydama pareigos apie Komisijos posėdį informuoti pareiškėją registruotu laišku, atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 38 punkto reikalavimą. Pažymėjo, jog atsakovė siekė nuosavybės teises pareiškėjai atkurti pinigine kompensacija, ignoruodama nuosavybės teisės atkūrimą reglamentuojančiais teisės aktais įtvirtintas procedūras, siekdama teisės aktuose nenumatytų tikslų, nesudariusi galimybės pareiškėjai pasiaiškinti dėl nedalyvavimo Komisijos posėdyje priežasčių ir jų neįvertinusi. Pareiškėjos nuomone, priimdama Sprendimą, atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią valdžios galias riboja Konstitucija, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus objektyvumo ir išsamumo, gero administravimo principus, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1-ojo protokolo 1 straipsnio nuostatas dėl teisėtų lūkesčių nuosavybę atkurti institucijos aiškiai išreikštu būdu (suteikiant naują žemės sklypą), tinkamai informuoti apie Komisijos posėdį.
Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė už 0,12 ha naują žemės sklypą Kauno mieste apskaičiavo vos 2 669,16 Eur kompensaciją. Pareiškėjos nuomone, tokia suma yra neadekvati rinkos kainoms, atsakovės padaryti teisės pažeidimai sukėlė pareiškėjai didelių turtinių praradimų. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime su skundu nesutiko.
Nurodė, jog NŽT Kauno miesto skyrius 2019 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 8SD-4545-(14.8.94.) kvietė registruotu laišku J. S. įpėdinę A. S. atvykti į 2019 m. spalio 14 d. organizuojamą Komisijos posėdį dėl naujo žemės sklypo individualiai statybai pasirinkimo, tačiau ji neatvyko į susirinkimą ir nepateikė jokių dokumentų, pateisinančių neatvykimą. Pažymėjo, jog NŽT Kauno miesto skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. raštas Nr. 8SD-4545-(14.8.94.), kaip numatyta Tvarkos 38 punkte, pareiškėjai buvo siųstas registruota pašto siunta pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytą jos gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat informacija apie susirinkimo vietą ir laiką, piliečių, kurie pakviesti į susirinkimą, sąrašas NŽT teritorinio skyriaus vedėjo ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki šio susirinkimo buvo paskelbti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje. Su šia informacija pareiškėja turėjo galimybę susipažinti. Ji, būdama pretendento J. S. įpėdinė, apdairi ir rūpestinga turto paveldėtoja, turėjo domėtis savo teisėmis ir pareigomis, o kilus neaiškumų kreiptis į kompetentingus asmenis ar institucijas.
Tvirtino, jog atsakovė laikėsi nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir procedūrų. Atsakovės teigimu, skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies pagrindu. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėja byloje kelia ginčą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. 8S-575-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. S.“, kuriuo nuspręsta nuosavybės teises į buvusio savininko S. Š. nuosavybės teise turėto nekilnojamojo turto pretendentui tenkančią dalį – 0,7550 ha žemės atkurti atlyginant pinigais (išmokant 4 841,16 Eur kompensaciją), teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje aktualus kreipimosi į teismą dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. 8S-575-(14.8.3.) apskundimo termino klausimas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta, jog šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos (1 d.).
Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys patvirtina, jog NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. sausio 8 d. raštu Nr. 8SD-144-(14.8.94.) skundžiamas sprendimas kartu su 2020 m. sausio 3 d. pažyma dėl nekilnojamojo turto vertės buvo išsiųsti pareiškėjai registruotu laišku adresu (duomenys neskelbtini), tačiau laiškas sugrąžintas kaip neįteiktas, neatsiėmus siuntos pašte (l. 381). Pareiškėja 2020 m. vasario 7 d. su prašymu, kuris registruotas institucijoje 2020 m. vasario 11 d. Nr. 8FP-494, kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių, prašydama pripažinti, jog į Komisijos 2019 m. spalio 14 d. posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, nes tik 2020 m. sausio 13 d. sužinojo apie vykusį posėdį, į kurį pakviesta nebuvo, prašė leisti rinktis naują žemės sklypą. Minėtame prašyme duomenų apie tai, kad jai buvo įteiktas Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nėra (tik nurodoma, jog pareiškėjai buvo įteiktas NŽT Kauno miesto skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. raštas Nr. 8SD-6297-(14.8.94.), informuojantis, jog bus priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais, nurodoma, jog šis raštas pareiškėjai įteiktas 2020 m. sausio 13 d.).
Iš Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenų matyti, jog NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. kovo 10 d. rašte Nr. 8SD-1400-14.8.125E, kuris buvo surašytas atsakant į pareiškėjos 2020 m. vasario 7 d. prašymą, nurodoma, jog siunčiamas šioje byloje skundžiamas sprendimas. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad jis buvo įteiktas pareiškėjai. Tokių duomenų atsakovė taip pat nepateikė į bylą pagal 2020 m. rugsėjo 15 d. teismo paklausimą. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys 2020 m. kovo 10 d. Lietuvos pašto pateikti duomenys (l. 394–396) įrodo korespondencijos gavimą pašte, bet ne jos įteikimą pareiškėjai.
Pareiškėja skunde nurodė, jog jai apie skundžiamo sprendimo turinį tapo žinoma tik 2020 m. rugpjūčio 24 d., kai jis buvo išduotas NŽT Kauno miesto skyriaus pagal pareiškėjos advokatės N. Žukauskienės prašymą.
Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjos atstovė NŽT Kauno miesto skyriui 2020 m. rugpjūčio 5 d. pateikė prašymą leisti susipažinti su J. S. nuosavybės teisių atkūrimo byla ir išduoti iš bylos prašyme nurodytus dokumentus, įskaitant ir sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo (l. 379). Šioje byloje skundžiamas sprendimas pareiškėjos atstovei buvo pateiktas kartu su 2020 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 8SD-3905-(14.8.7.), į teismą su skundu pareiškėja kreipėsi 2020 m. rugsėjo 7 d.
Teisėjų kolegija, įvertinusi esamus byloje ir Nuosavybės teisių atkūrimo byloje duomenis, daro išvadą, jog įstatymo nustatytas skundo padavimo terminas Sprendimui ginčyti teisme nebuvo praleistas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog S. Š. iki 1940 m. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), turėjo 3,02 ha žemės.
Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja yra pretendento į buvusio savininko S. Š. nuosavybės teisių atkūrimą J. S. teisių perėmėja. Taip pat nėra ginčo, jog J. S. įstatymo nustatytu terminu buvo padavęs prašymą atkurti nuosavybės teises ir jam priklausė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko 0,7550 ha žemės.
Pagal bylos duomenis nustatyta, jog pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą siekė atkurti nuosavybės teises natūra, tačiau, Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriui 2013 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. 70-2-3473 informavus, kad S. Š. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra, J. S. buvo įtrauktas į Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Kauno mieste, sąrašą. Ginčo dėl atkūrimo būdo ir valios išraiškos byloje nėra.
Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ bei kiti teisės aktai.
Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, jog Sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis 2018 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr. XIII-1610 priimta ir nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusia Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies redakcija, kurioje įtvirtinta, jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai, Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.
Tvarkos 38 punkte įtvirtinta, jog žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki pretendentų susirinkimo, kuriame piliečiai pagal patvirtintą piliečių eilę turi teisę rinktis naujus žemės sklypus (toliau – susirinkimas), registruotu laišku pakviečia piliečius į susirinkimą, informuodamas juos apie susirinkimo laiką, vietą ir šiame punkte numatytas pasekmes dėl neatvykimo į susirinkimą, kartu nurodydamas, kada ir kur piliečiai gali susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus. Susipažinimo su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus termino pradžia nustatoma ne vėliau nei 30 dienų iki susirinkimo. Susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus piliečiai gali iki susirinkimo dienos. Informaciją apie susirinkimo vietą ir laiką, taip pat piliečių, kurie pakviesti į susirinkimą, sąrašą žemėtvarkos skyriaus vedėjas ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki šio susirinkimo paskelbia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje.
Pareiškėja tvirtino, jog ji į Komisijos posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl to, kad negavo kvietimo atvykti į posėdį, todėl negalėjo būti priimtas Sprendimas nuosavybės teises atkurti pinigais.
Konkrečiu atveju byloje nėra ginčo, jog NŽT Kauno miesto skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 8SD-4545-(14.8.94.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“ pareiškėjai, J. S. įpėdinei, buvo išsiųstas kvietimas registruotu laišku atvykti į 2019 m. spalio 14 d. organizuojamą Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdį. Tačiau Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys (l. 370) patvirtina, jog minėtas laiškas buvo sugrąžintas NŽT Kauno miesto skyriui kaip neįteiktas pareiškėjai (neatsiėmus pašte siuntos per jos saugojimo terminą).
Iš bylos duomenų matyti, jog registruotas laiškas su kvietimu pareiškėjai buvo siųstas pagal jos deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra duomenų apie tai, kad jos gyvenamosios vietos adresas būtų pasikeitęs nuo J. S. palikimo priėmimo dienos. Teismui pareiškėja taip pat nurodė tą patį adresą. Skunde neišdėstė registruoto laiško neatsiėmimo priežasčių. Pranešimas buvo išsiųstas laikantis Tvarkos 38 punkte nustatytų terminų, t. y. ne vėliau nei 30 dienų iki susirinkimo.
Taigi atlikus į bylą pateiktų įrodymų vertinimą formaliuoju požiūriu darytina išvada, jog formaliai vertinant būtų pagrindas teigti, jog NŽT Kauno miesto skyriuje prieš priimant skundžiamą sprendimą buvo laikomasi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje ir Tvarkos 38 punkte numatytų reikalavimų.
Tačiau toks vertinimas prieštarautų teisėtumo ir teisingumo principams.
Teismas pažymi, jog konkrečiu atveju byloje nepaneigta pareiškėjos skunde nurodyta aplinkybė kitais byloje surinktais duomenimis, jog į Komisijos 2019 m. spalio 14 d. organizuojamą posėdį ji neatvyko todėl, kad apie jį nežinojo. Akivaizdu, jog kvietimo išsiuntimas registruotu laišku tikslo pranešti apie posėdį nepasiekė, kadangi pareiškėjai jis nebuvo įteiktas. Šias aplinkybes, kaip minėta, byloje patvirtina registruoto laiško grąžinimas nuosavybės teises atkuriančiai institucijai bei pareiškėjos 2020 m. vasario 7 d. rašto NŽT Kauno miesto skyriui turinys. Teismo nuomone, vien tik kvietimo išsiuntimas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nesulaukus duomenų, ar asmeniui yra įteiktas kvietimas, negali būti laikoma tinkamu asmens pakvietimu į posėdį.
Atsakovė atsiliepime tvirtino, jog pareiškėja apie Komisijos posėdį buvo informuota Tvarkos 38 punkte nustatyta tvarka paskelbiant informaciją apie susirinkimo vietą ir laiką, piliečių, kurie pakviesti į susirinkimą, sąrašą ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki šio susirinkimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje. Šie duomenys byloje nepaneigti. Tačiau vertinant Tvarkos 38 punkto nuostatas, darytina išvada, jog jose įtvirtinta NŽT pareiga pakviesti piliečius į susirinkimą registruotu laišku ir paskelbiant informaciją apie būsimą susirinkimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje. Taigi, pagal nurodytą nuostatą, akivaizdu, jog paskelbimas aktualios informacijos interneto tinklalapyje negali panaikinti NŽT pareigos pakviesti piliečius į susirinkimą registruotu laišku.
Kita vertus, Tvarkos 38 punkte nustatyta, kad <...> jeigu raštu (registruotu laišku) pakviesti į susirinkimą piliečių nėra galimybių dėl to, kad jie mirę ir nėra žinomi jų įpėdiniai arba piliečiai (jų įpėdiniai) yra išvykę ar pakeitę gyvenamąją vietą ir nežinomi jų gyvenamosios vietos adresai, teritorinis skyrius į organizuojamą susirinkimą pakviečia piliečius (jų įpėdinius) visuomenės informavimo priemonėmis ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki organizuojamo susirinkimo dienos vietiniame laikraštyje <...>. Taigi, Tvarkoje yra numatyti ir kiti korespondencijos įteikimo būdai, kai apie posėdį nepavyksta pranešti kviečiamam asmeniui. Pareiškėja galėjo pakeisti gyvenamąją vietą, galėjo išvykti pagyventi pas artimus jai žmones, galėjo susirgti ar galėjo atsirasti kitų gyvenamojoje vietoje nebuvimo priežasčių, todėl įstatymo leidėjas ir numatė alternatyvius įteikimo būdus. Tačiau konkrečiu atveju atsakovė teismui nepateikė duomenų apie tai, kad pareiškėjai apie Komisijos 2019 m. spalio 14 d. organizuojamą posėdį buvo pranešta Tvarkos 38 punkte nustatytu alternatyviu būdu, t. y. visuomenės informavimo priemonėmis vietiniame laikraštyje.
Nepaisant to, kad pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie būsimą susirinkimą, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvo vykdoma toliau, siekiant pretendentui atkurti nuosavybės teises pinigais, prieš Nuosavybės teisių atkūrimo byloje išreikštą jo valią. Nurodyti atsakovės veiksmai vertintini kaip neatitinkantys Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų administravimo principų ir laikytini netinkamais, pažeidžiančiais pretendentų atkurti nuosavybės teises interesus bei Atkūrimo įstatymo nuostatas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad vienas iš teisėtų lūkesčių principo elementų yra tai, kad asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendintos. Toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad ši teisė bus valstybės saugoma ir ginama (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai).
Įvertinus nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, darytina išvada, kad, institucijai pažeidus gero administravimo principą, pareiškėjai nebuvo tinkamai pranešta apie pretendentų susirinkimą, dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas, tai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti, atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos įpareigojant pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo klausimą nagrinėti iš naujo (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).
Pažymėtina, jog administracinio akto priėmimas yra viešojo administravimo subjekto prerogatyva, todėl, įpareigojant instituciją nuosavybės teisių atkūrimo klausimą nagrinėti iš naujo, nėra pagrindo įpareigoti atsakovę suteikti neatlygintinai naują žemės sklypą Kauno mieste.
Pareiškėja patikslintame skunde prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Pareiškėja iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė dokumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos A. S. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 8S-575-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. S.“.
Įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos nuosavybės teisių atkūrimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.