Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. C., jo atstovei advokatei N. R., institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovei N. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo L. C. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. C., gimęs 2003 m. gegužės 7 d., traukiamas administracinėn atsakomybėn Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2024 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2024 m. sausio 12 d., 20 val. 55 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas galine ašimi varomą automobilį BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas gatve, kurios danga padengta sniegu, iš chuliganiškų paskatų, tyčia spaudė akceleratoriaus pedalą (kėlė variklio apsukas iki aukštų), dėl ko galiniai automobilio ratai neteko sukibimo su kelio danga, ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus ir sukdamas automobilio vairą į kairę ir dešinę privertė galinę automobilio ašį slysti į dešinės ir kairės pusės šonus, taip padarydamas transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl to atsirado didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui, taip pat tokias savo veiksmais vairuodamas transporto priemonę rodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams savo išskirtinumui, kėlė pavojų sau, objektams, kitų asmenų turtui, ir kitiems eismo dalyviams. Nutarime konstatuota, jog tokiais savo veiksmais L. C. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus ir tuo padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamu Institucijos Nutarimu L. C. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

L. C. nesutinka su Institucijos Nutarimu, jis pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, jog priimtas nutarimas naikintinas, kadangi nepagrįstas, nes jo veiksmuose nebuvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

Nurodė, kad 2024 m. sausio 12 d., apie 20 val. 56 min., vairavo jam priklausančią transporto priemonę – automobilį BMV 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobiliu vyko (duomenys neskelbtini) gatve, pasukdamas į (duomenys neskelbtini) gatvę. Kelio danga buvo snieguota, kelias su provėžomis, nevalytas, tuo metu snigo. (duomenys neskelbtini) gatvėje, pravažiavęs pirmuosius daugiabučius, prasilenkė su priešpriešais važiavusia transporto priemone. Prasilenkiant su priešpriešais važiavusia transporto priemone, esant snieguotai ir provėžuotai kelio dangai, teko pasitraukti šiek į dešinę pusę, nes gatvė siaura, dėl ko ratai pagavo sniegą ir automobilį sumėtė. Kad nenuslystų, jis bandė valdyti automobilį „gazu“ (spaudė akceleratorių), o po to stabdžiais. Automobilį visgi sumėtė, pradėjo mėtyti į kairę ir į dešinę puses, tačiau greitai automobilį pavyko suvaldyti, ir toliau važiavo (duomenys neskelbtini) g. Tai matyti ir iš filmuotos medžiagos, fiksuojant, kad jis vairuoja automobilį (duomenys neskelbtini) gatve, pasukdamas į (duomenys neskelbtini) gatvę, tačiau neatlikdamas jokių tyčinių, ar chuliganiškų manevrų, nesant chuliganiškų paskatų, o veikdamas atsižvelgdamas į eismo sąlygas, automobilio technines charakteristikas, siekdamas tik suvalyti automobilį dėl slidžios kelio dangos. Jokių tyčinių veiksmų – spausti akceleratoriaus pedalą tokiu būdu, kad galiniai ratai netektų sukibimo su kelio danga ir slystų šonu, jis neatliko ir tokio tikslo neturėjo. Atkreipė dėmesį į tai, kad tik prasilenkus sumėtė automobilį, po ko jis jį stengėsi suvaldyti, išlyginti (suko į kairę ir dešinę), važiuodamas savo eismo juosta. Važiuodamas dar (duomenys neskelbtini) gatve jis neprasilenkinėjo gatvėje su automobiliais, dėl ko tikėtina ir išvengė automobilio slydimo ar sumėtymo. Tuo tarpu važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, teko patraukti automobilį dėl susiaurėjimo gatvėje (ten esant sustatytiems kitiems automobiliams), dėl ko pagavus sniego, ir pradėjo automobilis slysti. Automobilio sumėtymas ir bandymas jį išlyginti esant slidžiai nenuvalytai kelio dangai neįrodo jo tyčinių veiksmų, siekio parodyti savo „išskirtinumą”, savo interesų priešpastatymą aukščiau kitų eismo dalyvių interesų. Pažymėjo tai, kad jis vairavo vėlai vakare, sningant, kelio danga buvo nevalyta, padengta šlapiu sniegu. Kitų eismo dalyvių - tuo metu, kaip nurodoma nutarime, nebuvo, nesimatė ir jokių praeivių, todėl savo „išskirtinumo” neturėjo kam rodyti, nes reikėjo stengtis vairuoti tinkamai, suvaldyti transporto priemonę slidžiame kelyje. Taip pat nurodė, kad jis transporto priemones vairuoja šiek tiek ilgiau kaip du metai, neturi jokių galiojančių nuobaudų, anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka, yra charakterizuojamas teigiamai. Iš išdėstytų faktinių aplinkybių, akivaizdu, kad automobilis slydo, jį sumėtė, nesiekiant pademonstruoti savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius, o tiesiog dėl slidžios kelio dangos, nenuvalyto kelio, sniego, traukiantis nuo pravažiuojančio automobilio ir vėliau jo nesuvaldant, dėl tuo momentu atliekamo manevro, siekiant suvaldyti automobilį. Iš filmuotos medžiagos nėra matyti jokių tyčinių veiksmų ar chuliganiško vairavimo. Tik matyti, kad jis prasilenkia su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu, dėl to šiek tiek persirikiavo link važiuojamosios dalies krašto, ir po to greitai pradėjo slysti. Pateikta prie protokolo filmuota medžiaga neįrodo jokio nusižengimo padarymo, jam inkriminuojami veiksmai neabejotinai turėjo aiškiai matytis ir nekelti abejonių, nes toks automobilio manevravimas, kaip inkriminuojami objektyvieji pažeidimo požymiai, turi būti pakankamai ir aiškiai matomas ir neabejotinai leistų daryti išvadas, jog buvo vairuojama pažeidžiant KET reikalavimus. Prie protokolo bei bylos medžiagos nebuvo pateikta jokių tarnybinių pranešimų, o nutarime aprašyta formaliai, kad buvęs padarytas pažeidimas ir teigiama, kad padarytas pažeidimas, nes rodė kitiems eismo dalyviams savo išskirtinumą. Visa prie administracinės bylos pateikta medžiaga nepatvirtina nurodomo administracinio nusižengimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį padarymo fakto, nes nėra nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties, t. y. nenustačius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių visumos, nėra pagrindo jo veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į nustatytą administracinio nusižengimo padarymo pobūdį, konstatuojama, kad L. C. puikiai suprato ir įvertino situaciją, atliko tyčinius automobilio šoninio slydimo veiksmus, savo neatsakingais veiksmais sukeldamas pavojų su juo važiavusio keleivio, kitų asmenų ir turto saugumui. Minėtais veiksmais šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus ir tuo pačiu rodė vairuotojo nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir eismo dalyvių saugumui, iškeliant savo asmeninius interesus aukščiau visų kitų transporto priemonių vairuotojų interesų, tokiu savo elgesiu demonstruojant nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Toks L. C. elgesys atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Teismas konstatuoja:

nutarimas administracinio nusižengimo byloje naikintinas, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos teisenos tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, kuris užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 Eur iki 550 Eur, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 750 Eur iki 1000 Eur. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.

Šiuo atveju L. C. buvo paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 mėnesių.

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių nusižengimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006), o nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Be to, visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006 ir Nr. N62-3686/2008). Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Taigi sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Atsakomybėn traukiamas asmuo L. C. neneigia, kad 2024 m sausio mėn. vairavo jam priklausantį automobilį, kuriuo vyko (duomenys neskelbtini) miesto, (duomenys neskelbtini) gatve, pasukdamas į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tačiau iš esmės nesutinka su Institucijos sprendimu skirti jam baudą ir administracinio poveikio priemonę sankcijos ribose už chuliganišką vairavimą, nurodydamas, kad tą dieną kelio danga buvo snieguota, kelias su provėžomis, nevalytas, tuo metu snigo, todėl (duomenys neskelbtini) gatvėje, pravažiavus pirmuosius daugiabučius, prasilenkiant su priešpriešais važiavusia transporto priemone, esant snieguotai ir provėžuotai kelio dangai, teko pasitraukti šiek į dešinę pusę, nes gatvė siaura, dėl ko ratai pagavo sniegą ir automobilį sumėtė. Kad nenuslystų, jis bandė valdyti automobilį „gazu“ (spaudė akceleratorių), o po to stabdžiais. Automobilį pradėjo mėtyti į kairę ir į dešinę puses, tačiau greitai automobilį pavyko suvaldyti.

Institucijos atstovas tiek pateiktame atsiliepime, tiek skundo nagrinėjimo metu teigia, kad byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad L. C. administracinį nusižengimą padarė tyčia, suprasdamas atliekamų veiksmų pavojingumą ir to siekdamas, t. y. vairuodamas galine ašimi varomą automobilį kelyje iš dviejų juostų, po vieną kiekviena kryptimi, neatsižvelgdamas į vairuojamosios kelio dalies būklę, spaudė akceleratoriaus pedalą, taip priversdamas automobilį slysti šonu, taip atvirai demonstruodamas nepagarbą visuomenei, niekino moralės bei elgesio normas, demonstravo savo niekinantį požiūrį į galiojančią teisinę tvarką, savęs iškėlimą aukščiau kitų eismo dalyvių, kurie tinkamai laikosi Kelių eismo taisyklių, o tokiam elgesiui pateisinti nesama jokios objektyvios dingsties. Dėl tokių L. C. veiksmų kilo realus pavojus tiek eismo saugumui, tiek kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, atsirado didžiulė rizika kilti eismo įvykiui ar avarinei situacijai.

Peržiūrėjus tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašą matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatve važiuojantis automobilis pasuka į (duomenys neskelbtini) gatvę ir truputį slysteli. Matyti, kad tamsus paros metas (gatvė apšviesta žibintais), sninga, kelio danga snieguota, provėžuotas, pasukus į (duomenys neskelbtini) gatvę matyti, kad gatvė susiaurėjusi dėl priešpriešinėje eismo juostoje šalia kelkraščio stovinčių automobilių. Pravažiavus pirmuosius daugiabučius, važiuojantis automobilis prasilenkia su priešpriešais važiavusia transporto priemone, ir pradeda slysti į dešinę ir į kairę puses du kartus, po to grįžta į savo vėžias.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. Ž. patvirtino, kad 2024 m. sausio mėn. su draugu L. C. kartu važiavo jo automobiliu. Nurodė, kad jiems pasukus iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę ir prasilenkus su priešprieštais važiuojančiu automobiliu, dėl prastų oro sąlygų, esamų provėžų ir snygio, jų automobilį sumėtė, tačiau draugui pavyko automobilį suvaldyti, suvaldžius automobilį, juos sustabdė policijos automobilis. Pažymėjo, jog tą vakarą eismo sąlygos buvo prastos, t. y., stipriai snigo, buvo slidu, kelias buvo nevalytas.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja R. K. nurodė, kad 2024 m. sausio mėn., jų ekipažas pamatė, kad iš (duomenys neskelbtini) gatvės išsukęs automobilis jau paslydo (kaip pareigūnė nurodė „užsimetė“). Tuomet pamanė, kad gal būt netyčia, todėl važiavo iš paskos automobilio, kuris sukdamas į (duomenys neskelbtini) gatvę ir vėl taip pat paslydo. Privažiavus arčiau pamatė, kad tas automobilis (duomenys neskelbtini) gatvėje pradėjo slydinėjimą į šonus (kaip pareigūnė nurodė „driftinimą“), dėl to susistabdė automobilį. Nurodė, kad vairuotojas sutiko su pažeidimu, viską pripažino, sakė „taip išėjo“. Liudytoja nurodė, kad buvo žiema, sniegas, ar snigo neprisiminė, tačiau pažymėjo, kad tuo metu kelias buvo pavalytas. Taip pat nurodė, kad puikiai matėsi, kad vairuotojas tai daro specialiai, šiaip sau automobilio nemėto. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje dvi eismo juostos, kad norint prasilenkti su iš priekio atvažiuojančia transporto priemone trauktis dešiniau tikrai nereikia, tačiau taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje prie daugiabučių namų stovi automobiliai, tačiau tai netrukdo dviem automobiliams prasilenkti.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. P., nurodė, kad pamatė išvažiuojančius kelis automobilius, kurie buvo nuo jų atitolę. Antrasis automobilis slydo į šoną ir pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, link miesto pusės, pasivijo žiūrėdami kas bus toliau. Automobilis suko į (duomenys neskelbtini) gatvę, ir taip pat slydo šonu, bet jie dar jo nestabdė, toliau važiuojant automobilis pradėjo po visą kelią slidinėti, tuomet jie jį sustabdė ir surašė protokolą. Nurodė, kad pirmą kartą pamanė, kad netyčia, bet vėliau akivaizdžiai matyti, kad ne netyčia. Nurodė, kad tą dieną buvo tamsus paros metas, snigo, privažinėto sniego ant kelio buvo, kelias gal ir nevalytas. Kartu su kolege priėjo prie sustabdyto automobilio, kurio vairuotojas sakė, kad netyčia išėjo, paskui sutiko su pažeidimu dėl chuliganiško vairavimo. Nurodė, kad automobilis važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve prasilenkė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu ir tuomet slydo vieną kartą. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje dvi eismo juostos, vietos užtenka pravažiuoti, trauktis į dešinę nereikia.

Taigi, iš peržiūrėtos vaizdo medžiagos, aiškiai matyti, kad eismo sąlygos tą dieną buvo sudėtingos. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai A. Ž. ir M. P.. Matoma, kad automobilis pasuka į (duomenys neskelbtini) gatvę, kuri yra susiaurėjusi dėl priešpriešinėje eismo juostoje šalia kelkraščio stovinčių automobilių, važiuojantis automobilis prasilenkia su priešpriešais važiavusia transporto priemone ir jis pradeda slysti į kairę, po to į dešinę puses du kartus. Yra tikimybė, kad esant sudėtingoms eismo sąlygoms, dėl susiaurėjusios priešpriešinės eismo juostos, taip pat vairuojant galine ašimi varomą automobilį, vairuotojui galėjo susidaryti tokia situacija dėl ko jam, siekiant saugiai prasilenkti su priešpriešai važiuojančiu automobiliu, teko šiek tiek pasitraukti į dešinę pusę ko pasekoje ratai pagavo sniego ir automobilis pradėjo slysti, o siekiant automobilį suvaldyti buvo spaudžiamas akceleratoriaus pėdalas, o po to stabdžiai. Peržiūrėjus vaizdo įrašą negalima teigti, kad automobilio vairuotojas L. C. taip elgėsi tyčia. Teismas abejoja policijos pareigūnų objektyvia galimybe aiškiai pamatyti, kad L. C. veiksmai buvo tyčiniai.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad policijos pareigūnai galėjo sąžiningai suklysti dėl neva daromo pažeidimo ir jų parodymai, kita bylos medžiaga patikimai nepagrindžia fakto, kad L. C. chuliganiškai vairavo.

Todėl nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių L. C. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarymo, skundžiamas nutarimas naikintinas ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punkto numatytu pagrindu, o administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

L. C. advokatei sumokėjo 550 Eur už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme (b. l. 40-43; 59-53).

Pagal formuojamą teismų praktiką bei atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos apimtį, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo L. C. atstovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti patenkintas. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl taikant įstatymo analogiją nurodytos proceso išlaidos priteistinos iš valstybės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 643 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. vasario 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną L. C. atžvilgiu nutraukti.

Priteisti L. C., gim. (duomenys neskelbtini), naudai iš valstybės 550,00 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.