- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-14
- Bylos Nr.
- 1A-415-366-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00559-2009-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Eligijus Gladutis, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- D. B.
- Nukentėjusysis
- A. Š., D. Š., T. Š., V. Š.
- Advokatai
- Rolandas Vaitekūnas, Vytautas Kupcikevičius
- Kategorijos
Teisėja Gražina Kazilionienė Baudžiamoji byla Nr.1A-415-366/2009
2009 m. liepos 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Algirdo Gapučio ir Eligijaus Gladučio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. nuteistas pagal BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 7 p. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti mokslą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 68 str., D. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise - teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.
Nukentėjusiųjų A. Š., V. Š., T. Š., D. Š. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteista iš D. B. nukentėjusiesiems: A. Š. ir V. Š. po 30000 Lt, T. Š. 2500 Lt, D. Š. 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo D. Š. civilinis ieškinys dėl 2220 Lt turtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atmestas.
Priteista iš D. B. 2500 Lt atstovavimo išlaidų nukentėjusiajam A. Š. ir 31.80 Lt proceso išlaidų valstybei.
Vokas su optine laikmena - disku paliktas saugoti baudžiamojoje byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo mėn. 11 d., apie 22.15 val., (duomenys neskelbtini)gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) gatvės namu Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, vairuodamas automobilį VOLVO V40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 28, 133, 134 punktų reikalavimus-nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, mieste, viršydamas leistiną greitį, nesuvaldė automobilio, stabdydamas, išslydo į priešpriešiniam eismui skirtą pusę ir susidūrė su priešpriešiais tiesiai, pirmoje eismo juostoje, važiavusiu automobiliu VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu D.J., ko pasekoje, nuo susidūrimo smūgio automobilis VOLVO V40, užvažiavo ant šaligatvio bortelio ir atsitrenkė į Klaipėdos gatvėje esančio A. S. gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini)pastatą bei laiptus, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio VOLVO V40 keleivei J. Š. buvo sumušta galva ir kūnas, nustatytas pamato kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos dešiniuose vokuose, kraujo išsiliejimas galvos smegenų medžiagoje ir virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje, kairio dilbio kaulų lūžiai, kur 2008-09-19, 17.00 val., VšĮ “Panevėžio apskrities ligoninė“ J. Š. mirė ir sunkiai sutrikdyta automobilio VOLVO V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio K. Č. sveikata-jam nustatyti kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiai lydimi vidutinio sunkumo trauminės smegenų ligos, kairio būgnelio plyšimo, kairiojo veido nervo trauminio uždegimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. B. prašo apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metams ir dalyje dėl nukentėjusiesiems A. Š., V. Š., T. Š. ir D. Š. neturtinės žalos priteisimo pakeisti. Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – jam netaikyti. Nukentėjusiųjų A. Š. ir V. Š. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo sumažinti iki po 10 000 Lt, o T. Š. ir D. Š. civilinius ieškinius atmesti. Pripažinti jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru nukentėjusiajam K. Č. atlygino padarytą žalą ir pagal galimybes nukentėjusiesiems A. Š. ir V. Š. atlygino dalį - 1500 Lt - neturtinės žalos.
Skunde nuteistasis teigia, kad teismas nepagrįstai ir neteisingai skyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę ir uždraudė vairuoti transporto priemones, kadangi pagal neterminuotą darbo sutartį dirba VšĮ (duomenys neskelbtini)vairuotoju, ir iš šio darbo gaunamos pajamos yra vienintelis jo pragyvenimo ir pajamų šaltinis, iš kurio mokės nukentėjusiesiems priteistas pinigų sumas neturtinei žalai atlyginti. Dėl jam pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės ne tik, kad jis neteks darbo, bet ir tuo pačiu praras galimybę bent dalimis atlyginti nukentėjusiesiems neturtinę žalą. Dėl dabartinės sunkios ekonominės padėties ir mokymosi aukštosios mokyklos neakivaizdiniame skyriuje (II kurse) kitokio darbo, nesusijusio su turėjimu teisės vairuoti transporto priemonės, neturi galimybės. Be to, teisė vairuoti transporto priemones yra būtina nuvykti į aukštąją mokyklą paskaitų, konsultacijų, egzaminų ir įskaitų laikymui. Skunde pažymima, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas BK 281 str. yra numatyta kaip alternatyvi bausmė, todėl jo nuomone, jis nubaustas dvejomis skirtingų rūšių bausmėmis – laisvės atėmimu ir uždraudimu naudotis specialia teise, nes BK 42 str. numatyta bausmės rūšis – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones ir BK 67 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, pagal savo paskirtį ir valstybės prievartos griežtumą bei neigiamas pasekmes yra tolygios ir iš esmės tapačios.
Skunde taip pat prašoma atsižvelgti į tai, kad jo padaryta veika yra neatsargi, jis pilnai pripažino įvykdęs šį nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiajam K. Č. pilnai atlygino padarytą žalą ir pagal galimybes iš dalies žuvusiosios tėvams atlygino dalį neturtinės žalos perduodamas 1500 Lt per savo mamą, kad po šio įvykio daugiau jokių KET pažeidimų nepadarė, charakterizuojamas teigiamai, kad tik dirbdamas ir gaudamas pajamas galės atlyginti neturtinę žalą, be to, turi turtinių prievolių kredito įstaigai, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo principu, proporcingumo ir adekvatumo kriterijais, yra pagrindas padaryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumas įvykdytas netaikant baudžiamojo poveikio priemonės.
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas taip pat nepagrįstai nustatė per didelį neturtinės žalos atlyginimo dydį žuvusiosios tėvams, kuris neatitinka neturtinės žalos kompensacijai nustatyti reikšmingų aplinkybių įvertinimo. Kadangi jo padaryta veika priskiriama prie neatsargių nusikalstamų veikų, jis nesiekė sukelti nukentėjusiesiems dvasinių išgyvenimų ar fizinių kančių, todėl tokia netyčia veikiant padaryta žala visada yra padaroma mažesnė nei tyčinės kaltės atveju. Be to, atsižvelgiant į jo socialinę ir šeimyninę padėtį, amžių, turtinę padėtį, tokios didelės bendros sumos neturtinei žalai atlyginti priteisimas sukeltų neadekvačiai per daug neigiamas ir sunkias pasekmes, todėl priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas ir kiekvienam iš tėvų priteistina po 10 000 Lt. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir pačios nukentėjusiosios elgesio, susijusio su KET 98 str. įtvirtintos pareigos prisisegti saugos diržą nevykdymu, kas rodo, kad pačios nukentėjusiosios didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti ir jai padidėti. Šios nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad apylinkės teismo nustatyta žuvusiosios tėvams neturtinės žalos atlyginimo suma yra neteisinga ir nepagrįsta, neatitinkanti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą žuvusiosios broliams, kadangi pagal LAT suformuotą praktiką, broliams ir seserims kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtiniais atvejais. Šioje byloje nėra duomenų apie minėtų išimtinių atvejų buvimą, todėl T. Š. ir D. Š. pinigų sumos neturtinei žalai atlyginti priteistos nepagrįstai.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti. Nukentėję A. Š., D. Š. ir T. Š. bei jų atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir iš nuteistojo priteisti 500 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 str. 3 d.). Apeliantas neginčija nei veikos kvalifikavimo nei paskirtos bausmės rūšies ar jos dydžio.
D. B. nuteistas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ko pasekoje jo vairuojamo automobilio VOLVO V40 keleivei J. Š. išsiliejo kraujas galvos smegenų medžiagoje ir virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje pusėje ir 2008-09-19 J. Š. mirė bei buvo sunkiai sutrikdyta keleivio K. Č. sveikata.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pagrindinė eismo įvykio priežastis tai, kad D. B. mieste, kur leistinas greitis yra 50 km/h, važiavo greičiau, t.y. ne mažesniu kaip 70 km/h greičiu.
Iš byloje esančios pažymos matyti, kad D. B. per laikotarpį nuo 2006-09-28 iki 2008-07-28 buvo padaręs keturis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe 2006-09-28 už kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių ar kitokio turto sugadinimą, 2007-02-03 už naudojimosi saugos diržais ar motociklo šalmais tvarkos pažeidimus, 2008-02-16 už gesintuvo, avarinio ženklo, 1-os pagalbos rinkinio nebuvimą ir 2008-07-28 už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą (t. 1, b.l. 134-135). Trys iš šių nuobaudų yra galiojančios. Tai leidžia daryti kategorišką išvadą, kad D. B., vairuodamas transporto priemones piktybiškai pažeidinėja Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
BK 68 str. 1 d. numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką, o BK 67 str. 3 d. nurodyta, jog baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, kurios paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės tikslus, gali būti skiriama kartu su bausme. Todėl nepagrįstas apelianto skundo teiginys, jog jis nubaustas dvejomis skirtingų rūšių bausmėmis – laisvės atėmimu ir uždraudimu naudotis specialia teise.
Bausmės paskirtis, be kita ko, yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Taigi šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad D. B., vairuodamas transporto priemones, yra pavojingas visuomenei ir siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise - teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, D. B. paskirta pagrįstai ir naikinti ją nėra pagrindo.
Pirmos instancijos teismas D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tik tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, dar iki nuosprendžio priėmimo pirmos instancijos teisme, D. B. pilnai atlygino žalą padarytą nukentėjusiam K. Č.. Tai taip pat laikytina D. B. atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Šioje dalyje apeliacinis skundas pagrįstas. Duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo pirmos instancijos teisme bent dalinai buvo atlyginta žala nukentėjusiems A. Š., V. Š., T. Š. ir D. Š., byloje nėra. Tačiau kolegija pastebi, kad tas faktas, jog yra ne viena, o dvi D. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nėra pagrindas keisti nuosprendį. Sutinkamai su BK 61 str. teismas į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes atsižvelgia skirdamas bausmę. Šiuo atveju, kaip jau yra minėta, D. B. neginčija nei bausmės rūšies nei jos dydžio. Be to D. B. paskirta bausmė yra ženkliai mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl kolegijos nuomone paskirta bausmė nėra per griežta netgi atsižvelgus į tai, jog yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Apeliantas akcentuodamas savo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ginčija tiek poveikio priemonės skyrimą, tiek civilinių ieškinių dydį. Kaip jau yra minėta, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes atsižvelgiama skiriant bausmę (parenkant jos rūšį bei dydį). Tačiau šios aplinkybės niekaip neįtakoja paskiriant poveikio priemones, numatytas BK 67 str., bei sprendžiant civilinius ieškinius. Todėl tai, kad nustatyta dar viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra pagrindas naikinti poveikio priemonę ar mažinti civilinių ieškinių sumas. Šioje dalyje skundas nepagrįstas.
Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde nesutinka su priteistos jam atlyginti neturtinės žalos dydžiu žuvusiosios tėvams A. Š. ir V. Š.. Jis nurodo, kad teismo nustatyta priteistina neturtinė žala, neatitinka kompleksinio visų neturtinės žalos kompensacijai nustatyti reikšmingų aplinkybių, kadangi teismas ne tik, kad tinkamai nevertino jo socialinės ir turtinės padėties, bet ir pačios nukentėjusiosios elgesio, susijusio su KET 98 str., kuris padėjo žalai atsirasti ir jai padidėti.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju nustato Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis ir 6.250 straipsnio 2 dalis. Šios normos yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).
Nukentėjusieji A. Š. ir V. Š. nurodė, kad neturtinę žalą, netekus dukters J. Š., patyrė dėl iškęsto dvasinio skausmo, su dukra artimai bendravo, buvo geri draugai ir jos netektis visai šeimai yra labai sunki našta. Atsižvelgiant į visą tai, atlygintiną neturtinės žalos dydį ieškovai laikė po 150 000 Lt iš kaltinamojo kiekvienam. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad teismas nustatė atlygintinos neturtinės žalos dydį tinkamai neatsižvelgęs į tai, kad socialinę ir šeimyninę padėtį, amžių, turtinę padėtį, yra nepagrįsta. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas šį klausimą, pirmos instancijos teismas teisingai vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismo sprendime yra išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Teismas rėmėsi ieškovų nurodytomis aplinkybėmis dėl dukters netekties ir dėl to patirtais dvasiniais išgyvenimais, bei konstatavo, jog ši netektis yra reikšminga.
Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į apelianto turtinę padėtį, t.y. į tai, kad D. B. mokosi, dirba, tačiau tik pusę etato, kitų pajamų ar nekilnojamojo turto neturi, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais bei siekdamas nukentėjusiųjų ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, nustatė po 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį iš nuteistojo žuvusiosios tėvams. Kolegija pažymi, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, gyvybės atėmimo atveju yra dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, todėl apelianto teiginys, kad šiuo metu jo turtinė padėtis yra sunki, teismo jam priteistas po 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas – labai didelė suma, kurios jis, būdamas studentu, neturi galimybės uždirbti, yra nepagrįstas. Tokia apelianto turtinė padėtis yra šiuo metu, tačiau atsižvelgiant į jo jauną amžių, sveikatą, galimybę ateityje dirbti ir uždirbti, jo turtinė padėtis ateityje gali iš esmės pasikeisti ir pagerėti. Įvertinant aptartų kriterijų visumą bei taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytas teisingai.
Skundžiamu nuosprendžiu neturtinės žalos atlyginimas priteistas ir žuvusiosios J. Š. broliams D. Š. ir T. Š.. Iš tikrųjų LAT formuoja praktiką, kad broliams ir seserims kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtiniais atvejais. Kolegija sutinka su skundo motyvais, kad skundžiamame nuosprendyje jokios išimtinės aplinkybės, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą broliams, nenurodytos. Tačiau kaip D. Š. ir T. Š. nurodė pirmos instancijos teismo posėdyje jie su seserimi bendravo labai artimai, juos siejo tamprūs ryšiai ir jos žūtis jiems sukėlė didelį skausmą ir stresą. Iki paskutinės dienos T. Š. su seserimi gyveno vienoje šeimoje. Akivaizdu, kad žuvusiąją ir jos brolius siejo stiprus emocinis ir dvasinis ryšys. Todėl teisingumas reikalauja, kad brolių patirti išgyvenimai netekus sesers būtų bent iš dalies kompensuoti. Pirmos instancijos teismas kiekvienam iš brolių neturtinės žalos dydį individualizavo. D. Š., kuris jau gyvena atskirai ir aišku palaikė ne tokius glaudžius santykius su žuvusiąja, priteista 1500 Lt. T. Š., kuris iki pat J. Š. žūties gyveno su ja vienoje šeimoje ir juos siejo glaudesnis emocinis ryšys, priteista 2500 Lt. Priteistos sumos nėra didelės, neprieštarauja teisingumo bei protingumo kriterijams, todėl naikinti šioje dalyje nuosprendį nėra pagrindo.
Nepagrįstas apelianto teiginys, jog civiliniai ieškiniai neturtinei žalei atlyginti turėtų būti dar daugiau mažinamai, kadangi pati nukentėjusioji pažeidė KET 98 str. reikalavimą, neprisisegė saugos diržo ir tai padėjo žalai atsirasti ir padidėti. Kaip jau yra minėta, byloje nustatyta, jog pagrindinė avarijos priežastis (tuo pačiu ir sunkių pasekmių priežastis) buvo per didelis greitis. Žuvusioji, sėdėdama ant užpakalinės automobilio sėdynės nesitikėjo tokio neatsakingo vairuotojo elgesio. Be to, vairuotojo pareiga yra pasirūpinti (užtikrinti, kad būtų tokia techninė galimybė) ir priminti keleiviams apie būtinybę užsisegti saugos diržus. Byloje nėra jokių duomenų, kad D. B. būtų pareikalavęs ar bent priminęs žuvusiajai užsisegti saugos diržus, o ji piktybiškai tai būtų ignoravusi.
Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad skunde išdėstytais motyvais ir pagrindais naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį pagrindo nėra.
Nukentėjęs A. Š. prašo iš nuteistojo priteisti 500 Lt už advokato pagalbą atstovaujant apeliacinės instancijos teisme. Teismui pateiktas pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis, kad tokia suma sumokėta. Kadangi atstovavimo išlaidos nėra aiškiai per didelės, pagrįstos dokumentais, todėl prašymas tenkintinas ir iš nuteistojo priteistina prašoma suma (BPK 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.
Papildomai iš D. B. priteisti nukentėjusiojo A. Š. naudai 500 (penkis šimtus) Lt atstovavimo išlaidų.