- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-18
- Bylos Nr.
- I-1505-422/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00126-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- L. J., R. N., D. L., S. J.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- AB „Krafts foods Lietuva“, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos, UAB „Mondelez Lietuva Production“
- Kategorijos
- 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė), Dainos Kukalienės ir Rimanto Giedraičio,
dalyvaujant pareiškėjams L. J. , R. N. , jų bei pareiškėjų D. L. , S. J. atstovui advokatui L. M. ,
trečiųjų suinteresuotų asmenų AB „Krafts foods Lietuva“ ir UAB „Mondelez Lietuva Production“ atstovui A. S. ,
trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos, atstovui P. S. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. N. , D. L. , S. J. ir L. J. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Krafts foods Lietuva“, UAB „Mondelez Lietuva Production“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos, dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai R. N. , D. L. , S. J. ir L. J. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslinę (I t., b. l. 5–12, 125–136, 176, 181) prašo: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2013 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. 70-2-2500 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės (dokumentų bylos Nr. 547)“ (toliau – ir Raštas Nr. 70-2-2500, Ginčijamas raštas); 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją įstatymų nustatyta tvarka suformuoti žemės sklypą A. N. ir V. N. iki 1940 m. turėtos žemės ribose – teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, nustatyti žemės sklypo ribas ir plotą, perduoti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą įstatymų nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises natūra į V. N. turėtą žemę teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune.
Pareiškėjai nurodė, kad V. N. , kuris iki neteisėto nusavinimo (duomenys neskelbtini)kaime nuosavybės teise valdė 11,63 ha žemės sklypą, 1991 m. gruodžio 4 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybė teise į šią žemę, kuri šiuo metu yra Kauno miesto teritorijoje. V. N. 2004 m. rugsėjo 24 d. mirė. Pareiškėjai yra jo įpėdiniai. V. N. buvusios žemėvaldos vietoje natūra atkurtos nuosavybės teisės į 0,0811 ha (duomenys neskelbtini), Kaune (Kauno apskrities viršininko 2007 m. kovo 26 d. sprendimas Nr.7167). Pareiškėjai nurodė, kad jiems paduodant skundą teismui pagal V. N. 1991 m. gruodžio 4 d. prašymą liko neatkurtos nuosavybės teisės į 3,9697 ha žemės.
Pareiškėjai teigė, kad pagal valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (toliau – ir NTRDB) 2011 m. vasario 14 d. duomenis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, šiuo metu nuosavybės teise priklausantis valstybei, yra V. N. turėtos žemės vietoje. Pagal minėtus NTRDB duomenis šis sklypas nuo 1994 m. lapkričio 22 d. buvo nuomojamas AB „Krafts foods Lietuva“ (nuomos terminas iki 2093 m. lapkričio 7 d.), o 2013 m. rugpjūčio 7 d. susitarimu šio sklypo nuomos teisės perleistos UAB „Mondelez Lietuva Production“. 2011 m. vasario 3 d. pareiškėjai pateikė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai, nurodydami, kad dalis minėto sklypo yra neužimta statiniais, įrenginiais, todėl prašė išspręsti dėl šios sklypo dalies grąžinimo natūra. NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. kovo 8 d. rašte Nr. 8SD-761 nurodė, kad turėtos žemės vietoje laisvos žemės pagal savivaldybės 2007 m. liepos 31 d. raštu Nr.40-2-1456 pateiktą informaciją nenustatyta, taip pat informavo pareiškėjus, jog 2011 m. vasario 23 d. raštu Nr.8-SD-570 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su prašymu išnagrinėti ir pagal galimybes parengti laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planą V. N. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje bei apsvarstyti galimybę sumažinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, išskirto statiniams eksploatuoti, plotą. KMS administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2004 m. gegužės 19 d., 2007 m. liepos 31 d. ir 2011 m. balandžio 1 d. raštais Nr.40-2-661, Nr.40-2-1456, Nr. 40-2-530 bei NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. liepos 5 d. raštu Nr.8SD-2239 pareiškėjai buvo informuoti apie tai, kad grąžinti visą iki 1940 m. V. N. turėtą sklypą natūra nėra galimybių, nes turėta teritorija yra miesto pramoniniame rajone, kuriame išsidėsčiusios pramonės ir sandėliavimo įmonės, komercinės teritorijos, gatvių, inžinerinių tinklų, geležinkelių teritorijos, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti sklypai, kurie užimti gamybinės ir komercinės paskirties pastatais ir naudojami pagal įregistruotą paskirtį. Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. liepos 12 d. rašte Nr. 1SS-(7.5)-1658 nurodė, kad ginčo žemės sklypas skirtas pastatams, statiniams eksploatuoti, todėl priskirtas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžintinas.
Pareiškėjai nurodė, jog NŽT Kauno miesto skyrius 2012 m. gruodžio 7 d. pakartotinai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydamas išnagrinėti ir parengti laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planą A. ir V. N. iki 1940 m. turėtos žemės ribose, kuri nėra priskirta valstybės išperkamai žemei. Kauno miesto savivaldybės 2013 m. rugsėjo 5 d. atsakyme Nr.70-2-250 į šį raštą nurodyta, kad laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Pareiškėjai su tuo nesutinka. Teigė, kad Kauno miesto savivaldybė išnuomotą UAB „Mondelez Lietuva Production“ žemės sklypo dalį (0,3555 ha) nepagrįstai priskiria natūra negrąžinamai žemei. Kad nuomojamame sklype yra laisvos žemės įrodo pareiškėjų užsakymu IĮ „Vitmeta“ parengtas žemės sklypo (3555 m² teritorijos tarp (duomenys neskelbtini)) planas, iš kurio matyti, kad sklypo plotas be pastatų yra 0,3555 ha. Šiame plane yra pažymėta laisva (neužstatyta) žemė ir nurodytos koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo 2012 m. gruodžio 17 d. protokole užfiksuota, kad 2012 m. lapkričio 26 d. ši teritorija nebuvo užstatyta jokiais kilnojamais ar nekilnojamais statiniais, buvo apželdinta žole, joje augo medžiai (liepos).
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsnio 3 punktu, pareiškėjai teigė, kad ginčo teritorijai nėra aiškaus, konkretaus, realaus, objektyviai pagrįsto visuomenės poreikio, todėl laisva (neužstatyta) V. N. iki 1940 m. nacionalizacijos priklausiusi žemė nepagrįstai priskiriama natūra negrąžinamai žemei ir taip pažeidžiamos pareiškėjų teisės ir teisėti interesai bei jų teisėti lūkesčiai, nepagrįstai apribojama jų teisė į nuosavybę. Nurodė, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, išnuomota neužstatyta žemė nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises.
Pareiškėjų atstovas pažymėjo, kad pretendentas V. N. , o po jo mirties- įpėdiniai (pareiškėjai) nuosekliai siekė ir siekia nuosavybės teisių atkūrimo į žemę turėtoje vietoje. Teigė, kad trečiojo suinteresuoto asmens nuomojama ginčo sklypo dalis neužimta jokiais statiniais, nereikalinga jų eksploatacijai ir yra laisva, joje yra tik pavieniai medžiai, kurie netrukdo atkurti nuosavybės teises, tai patvirtina 2016-05-09 Teismo ekspertizės akto Nr. 16-04 (toliau – ir Ekspertizės aktas) išvados. Kauno miesto savivaldybės administracija ginčo teritoriją jos priskirtinumo laisvai (neužstatytai) žemei aspektu Rašte Nr. 70-2-2500 analizavo formaliai, nemotyvuotai ir nepagrįstai priskirdama žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, valstybės išperkamai žemei, todėl prašo jį panaikinti, įpareigoti atsakovus atlikti teisės aktais nustatytus veiksmus, atkuriant nuosavybės teises. Pareiškėjų atstovo teigimu, pareiškėjai nesiekia atkurti nuosavybės teises būtent į konkretaus ploto ir dydžio teritoriją. Šiuos klausimus, jo nuomone, pagal kompetenciją priklauso spręsti atsakovams.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir KMS administracija) prašė atmesti pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą.
Atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą (I t., b. l. 70–76, 155–162) bei minėtos institucijos atstovė teismo posėdžių metu paaiškino, kad savivaldybės administracija atliko teisės aktuose nustatytą pareigą dėl laisvos (neužstatytos) žemės nustatymo ginčo teritorijoje ir teikė išsamius atsakymus NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyriui, informuodama, kad laisvos žemės nėra, ne ji užimta trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančių statinių eksploatacijai. Pareiškėjai 2011 m. balandžio 1 d. atsakymo Nr.40-530, kuriame buvo nurodyta, jog laisvos (neužstatytos) žemės V. N. turėtoje žemėje nėra, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neskundė, taip pat neskundė ir NŽT 2011 m. liepos 12 d. atsakymo Nr.2-1456, kuriuo pareiškėjai buvo informuoti apie tai, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, yra skirtas statiniams bei pastatams eksploatuoti ir priskiriamas valstybės išperkamai žemei, todėl natūra negrąžinamas. Kauno miesto savivaldybė 2013 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr.70-2-250 informuodama NŽT Kauno miesto skyrių apie tai, kad laisvos (neužstatytos) žemės nėra, šiame rašte pateikė išsamią teritorijos, dėl kurios kreipėsi minėta institucija, analizę su schema, iš kurių matyti, kuo konkrečiai užimta buvusi žemė.
Atsakovo atstovės nuomone, ginčo žemės sklypui yra aiškiai išreikštas, konkretus ir pagrįstas visuomenės poreikis, žemė nėra laisva, kadangi bendrame teritorijų planavimo kontekste ji yra būtina nuomojamame sklype esantiems trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Mondelez Lietuva Production“ priklausantiems statiniams eksploatuoti ir vykdomai veiklai užtikrinti. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis šiame žemės sklype yra trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Mondelez Lietuva Production“ priklausančių 19 administracinės, gamybos, pramonės, sandėliavimo, garažų, pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatų, kiti (inžineriniai) statiniai – kiemo statiniai (aikštelės, stoginės, tvoros). Nekilnojamojo turto registro duomenų bei valstybinės žemės sutarties pareiškėjai neginčija. Pagal pareiškėjų užsakymu IĮ „Vitmeta“ 2011 m. parengtą planą suformuoti žemės sklypą grąžinimui natūra neįmanoma, kadangi sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas, nėra pareikšto reikalavimo dėl jo išformavimo. Minėtas sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir naudojamas tame sklype esantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti pagal įregistruotą paskirtį bei užtikrinti juose vykdomą veiklą. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 3 punktą valstybė išperka žemę, kuri užimta ne tik statiniais, pastatais ar įrenginiais, bet ir šiems pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingais žemės sklypais.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovės teigimu, suformavus pareiškėjų prašomą grąžinti natūra 3555 kv. m. žemės sklypą, būtų pažeisti Želdynų įstatymo 8 str. 3 d., Statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr.D1-309, 11 punkto, 101 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr.D1-694 patvirtinto Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) reikalavimai dėl privalomų priklausomųjų želdynų normų ( plotų) žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsakovas remiasi Želdynų plotų skaičiavimo schema ( II t., b.l. 116-118, 176), kuri, jo nuomone, įrodo, jog sumažinus teritoriją ginčijamo sklypo dalimi, želdinių plotas UAB „Mondelez Lietuva Production“ nuomojamame 52672 kv.m. sklype sudarytų apie 15,1 proc. nuo viso sklypo ploto, tuo tarpu Aprašo priede nurodyta, jog žemės sklypuose, skirtuose gamybos ir pramonės įmonių statiniams, želdynų, įskaitant vejas ir gėlynus, plotas nuo viso žemės sklypo ploto turi sudaryti 20 proc.
Atsakovo atstovės nuomone, Ekspertizės akto išvados, išdėstytos 1 ir 2 punktuose viena kitai prieštarauja, ekspertas neteisingai traktavo ir paskaičiavo ginčo teritorijoje esamų želdynų plotą, todėl teismas, spręsdamas ginčą, neturėtų ja vadovautis.
Atsakovės atstovė tvirtino, jog KMS administracija NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus prašymus dėl laisvos (neužstatytos) žemės nustatymo išsprendė savo kompetencijos ribose tinkamai, vadovaudamasi Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 106¹ punkto nuostatomis, t. y. išanalizavusi ginčo teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, neformavo grąžintino žemės sklypo natūra, atsisakė žymėti kaip laisvą (neužstatytą), nes jis valstybės išperkamas, atlikusi šiuos veiksmus pateikė pareiškėjams motyvuotus atsakymus, skundo tenkinimui nėra pagrindo.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) prašė atmesti pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į skundą ir į patikslintą skundą (I t., b. l. 63–67, 149–152) nurodė ir minėtos institucijos atstovė teismo posėdžių metu paaiškino, kad pagal pateiktus archyvinius dokumentus buvęs savininkas V. N. ginčo teritorijoje nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė žemę. V. N. 1991 m. gruodžio 4 d. padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į 11,63 ha žemės, iki šiol nuosavybės teisės neatkurtos į 3,9697 ha žemės. Pažymėjo, jog pareiškėjai pageidauja atkurti natūra nuosavybės teises į žemės sklypo, kuris yra išnuomotas trečiajam suinteresuotam asmeniui ir kuris yra užimtas trečiojo suinteresuoto asmens eksploatuojamais statiniais, atitinkamą dalį. Pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punktą kompetencija nustatyti miesto teritorijos laisvą (neužstatytą) žemę suteikta savivaldybei. Pagal savivaldybės administracijos pateiktus duomenis ginčo sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, yra teisėtai pastatyti bei teisiškai įregistruoti statinio sąvoką atitinkantys nekilnojamieji daiktai, kuriems eksploatuoti yra reikalingas minėtas žemės sklypas, todėl žemė vertinama kaip užstatyta ir yra valstybės išperkama.
Atsakovo atstovė akcentavo, jog Nacionalinei žemės tarnybai pagal jai suteiktą kompetenciją gali atsirasti pagrindas priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę natūra tik tada, kai savivaldybės administracija pateikia patvirtintą žemės sklypo planą. Nagrinėjamu atveju KMS savivaldybės administracija tokio plano nėra patvirtinusi, o yra nustačiusi, kad žemė nėra laisva (neužstatyta), todėl šioje situacijoje pareiškėjai nepagrįstai prašo teismo įpareigoti NŽT atkurti nuosavybės teises natūra į V. N. turėtą žemę (duomenys neskelbtini), Kaune.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys AB „Kraft foods Lietuva“ ir UAB „Mondelez Lietuva Production“ atsiliepimuose į skundą (I t., b. l. 105–106, 115–116, 171–174, 182–184) ir jų atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjų skundą atmesti. Nurodė, kad UAB „Mondelez Lietuva Production“ 2013 m. balandžio 29 d. akcijų pasirašymo sutarties pagrindu perėmė iš motininės kompanijos AB „Kraft foods Lietuva“ visas teises ir pareigas, kylančias iš 1994 m. lapkričio 11 d. valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutarties Nr.N19/94-0152. Šios sutarties pareiškėjai neginčija. Ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, į kurį nukreipti pareiškėjų reikalavimai, yra užimtas UAB „Mondelez Lietuva Production“ nuosavybės teise priklausančiais ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotais pastatais bei kitais statiniais ir yra reikalingas jų eksploatavimui pagal valstybinės žemės nuomos sutartį. Į ginčo žemės sklypą buvo ir šiuo metu yra konkretus ir pagrįstas visuomenės poreikis, nes šis sklypas yra susietas su teisiškai įregistruotais eksploatuojamais pastatais, statiniais ir funkcinę priklausomybę turinčiais įrenginiais, taip pat reikalingas želdynams, atsižvelgus į Kauno miesto bendrojo plano sprendinius, sklypų raudonąsias linijas bei faktinį žemės naudojimą. Sklypas yra naudojamas pagal tiesioginę paskirtį, jis yra apželdintas medžiais, dekoratyviniais krūmais, ginčo plote įrengtos naftos gaudyklės, kurios yra būtinos šalia esančios UAB „Mondelez Lietuva Production“ automobilių stovėjimo aikštelės eksploatacijai, todėl ginčo žemė priskirtina valstybės išperkamai ir vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktu jos grąžinimas natūra negalimas, konkrečiu atveju turi būti pasirinktas ribotos restitucijos būdas. Atkreipė dėmesį į tai, kad žemės sklypas yra pramoninėje intensyviai pastatais ir statiniais užstatytoje miesto zonoje. Tenkinus pareiškėjų reikalavimą, būtų pažeisti teisės aktai dėl privalomųjų priklausomųjų želdynų normų (plotų) žemės sklype bei visuomenės poreikis į tinkamas aplinkos sąlygas, taip pat būtų pažeisti Lietuvos valstybės su užsienio investuotoju prisiimti įsipareigojimai, nes valstybinės žemės nuomos sutartis, o taip pat ir visas ginčo žemės sklypas yra tarptautinių investicijų apsaugos objektas pagal 1993 m. spalio 5 d. tarp Lietuvos Respublikos ir JAV kompanijos Kraft General Foods International Inc. sudarytą pirkimo –pardavimo sutartį dėl Kauno valstybinio akcinio konditerijos fabriko įsigijimo. Skundo tenkinimo atveju būtų pažeisti trečiojo suinteresuoto asmens teisėti lūkesčiai, teisėtų interesų pusiausvyros, teisinės valstybės principai, sukurta teisinio neapibrėžtumo situacija, trečiajam suinteresuotam asmeniui būtų nepagrįstai uždėta našta dėl valstybinių institucijų padarytų klaidų ištaisymo privatizavimo procese, tai prieštarautų Europos bendrijos teisminei praktikai, Konstitucinio teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimo nuostatoms.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Mondelez Lietuva Production“ atstovo nuomone, automobilių stovėjimo vietų skaičių ekspertas nustatė vadovaudamasis formaliais kriterijais, o ne faktiniais poreikiais, neatsižvelgė į realų darbuotojų ir įmonės teritorijoje besilankančių asmenų skaičių, į darbų įmonėje sezoniškumo pobūdį.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Ūkio ministerijos, atsiliepime ( III t., b.l. 27-31) ir minėtos institucijos atstovas teismo posėdžių metu prašė skundą atmesti. Nurodė, jog į ginčo teritoriją egzistuoja aiškiai išreikštas visuomenės interesas tuo požiūriu, jog skatinant investicijas būtų laikomasi teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis prisiimtų Lietuvos Respublikos įsipareigojimų dėl užsienio investicijų apsaugos ir teisėtų investuotojų lūkesčių. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, skundo patenkinimo atveju būtų nepaisoma 1998 m. sausio 14 d. tarp Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos valstijų sudarytos sutarties dėl investicijų skatinimo bei Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 str., 15 str. 1 d. nuostatų, tai prieštarautų valstybinei investicijų politikai, turėtų neigiamą įtaką investicijų aplinkai ir politikai Lietuvos Respublikoje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkinamas.
Administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjai yra nacionalizuotos žemės savininko V. N. , mirusio 2004 m. rugsėjo 24 d., įpėdiniai (R. N. ir D. L. - sūnus ir dukra, S. J. ir L. J. - vaikaičiai, t.y. 1997 m. mirusios V. N. dukters R. J. sūnūs; V. N. sutuoktinė A. N. mirė 1985 metais). V. N. 1991 m. gruodžio 4 d. padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į 11,63 ha žemės iki nacionalizacijos buvusiame Pažaislio valsčiaus (duomenys neskelbtini)me, kuri Atkūrimo įstatymo taikymo prasme patenka į iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtas teritorijas. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjams pagal V. N. 1991 m. gruodžio 4 d. prašymą iki šiol nuosavybės teisės nebuvo atkurtos į 3,9697 ha žemės ( I t., b.l. 30). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2015m. vasario 5 d. nutartyje Nr. A-150-146/2015, kuria ši byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, konstatavo, jog pareiškėjai yra tinkami subjektai reikalauti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę pagal V. N. pateiktą prašymą.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos ginčo dalykas - Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2013 m. rugsėjo 5 d. rašto Nr. 70-2-2500 (I t., b.l. 121-122) teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas. Minėtame rašte atsakovas pateikė NŽT informaciją apie tai, kad V. N. iki nacionalizacijos turėtos žemės vietoje daugiau laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Šis raštas buvo priimtas atsakant į 2012-12-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus raštą Nr. 8SD-(14.8.7)-5327, kuriuo buvo prašoma išnagrinėti ir parengti laisvos ( neužstatytos) žemės sklypo planą A. N. ir V. N. iki 1940 m. turėtos žemės ribose, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei ( Vinco ir A. N. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 0128 kopijos, l.292).
LVAT 2015-02-05 nutartyje Nr. A-150-146/2015 konstatavo, jog Raštas Nr.70-2-250 yra nuosavybės teisių atkūrimo procedūros dokumentas, kuris eliminuoja galimybę atkurti nuosavybės teises į likusią negrąžintą V. N. žemės dalį (3,9697 ha) turėtoje vietoje, todėl atsakovo argumentai, jog jis nesukelia pasekmių pareiškėjams, atmestini kaip nepagrįsti.
Ginčydami Raštą Nr. 70-2-2500, pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises natūra žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Ir nors pareiškėjai akcentavo, jog nuosavybės teisių atkūrimui sklypo vietą turėtų parinkti nuosavybės teises atkuriančios institucijos, tačiau, teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ginčo ribos nustatomos pagal pareiškėjo nurodytą skundo pagrindą, suformuluotą reikalavimą ir tai patvirtinančius įrodymus ( ABTĮ 23 str. 2d.7p.-8p.), konkrečiu atveju turi būti vertinama teisminiam ginčui pateiktame IĮ „Vitmeta“ parengtame plane nurodyta 3555 kv. m. teritorija, kuri minėtame plane pažymėta kaip laisva neužstatyta žemė ( toliau – ir Ginčo teritorija) ( I t., b.l. 103). Pažymėtina, jog LVAT 2015-02-05 nutartyje Nr. A-150-146/2015 šioje byloje yra konstatavęs, jog pareiškėjai neginčija, kad V. N. žemėvaldos (11,63 ha) didžioji dalis, kurioje trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybė išnuomojo 52672 m² ploto sklypą, nėra laisva (užstatyta). Teismas nurodė, jog ginčas kilęs dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui išnuomoto 52672 m² sklypo dalies (apie 3555 m²), kurios vieta iš byloje esančios grafinės medžiagos yra aiški. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byloje vertinama, ar atsakovas KMS administracija pagrįstai ir teisėtai Ginčo teritorijos nepriskiria laisvai (neužstatytai) žemei.
Žemesnės instancijos teismas
Nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Pagal minėtą įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą miesto žemė turėtoje vietoje (natūra) pretendentui gali būti grąžinta, jei ji nėra užstatyta (išskyrus atvejus, kai užstatyta pretendentui priklausančiais statiniais) ir nėra priskirta valstybės išperkamai žemei Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje numatytais pagrindais. Nagrinėjamo ginčo atveju aktualus Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktas, pagal kurį žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose užimta, be kita ko, pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.
Taigi pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes yra svarbu nustatyti, ar žemė, į kurią atkurti nuosavybės teises pretenduoja pareiškėjas, Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto prasme yra laisva (neužstatyta).
Ginčo teritorija patenka į 5,2672 ha Lietuvos Respublikos patikėjimo teise valdomą žemės sklypą ( toliau – ir Sklypas), kuris pagal 1994-11-22 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/94-0152 (toliau – ir Nuomos sutartis) buvo išnuomotas akcinei bendrovei „Kraft foods Lietuva“, o 2013-04-18 Susitarimo dėl 1994m. lapkričio 22 d. valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos sutarties Nr. N19/94-0152 pakeitimo, sudaryto tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ( toliau –ir Susitarimas) ir AB „Kraft foods Lietuva“ bei 2013-04-17 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo pagrindu nuomos teises perėmė UAB „Mondelez Lietuva Production“ (Žemės nuomos byla, l.124, 125-127, 149-154). Nuomos sutartis, Susitarimas, jų pagrindu suformuotas 5,2672 ha žemės sklypas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jame nurodytas Nuomos sutarties galiojimo nuo 1994-11-22 iki 2093-11-07 ( Žemės nuomos byla, l.147-148).
Pagal Nekilnojamo turto registro duomenis 5,2672 ha nuomojamame valstybinės žemės sklype yra trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Mondelez Lietuva Production“ nuosavybės teise priklausantys 24 pastatai, statiniai, kiemo įrenginiai ( Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, II t., b.l. 160-175).
Administracinėje byloje nustatyta, jog Ginčo teritorija nėra suplanuota detaliuoju planu.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte nustatytą sąlygą, jog žemė yra išperkama, jeigu ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, be kita ko yra nurodęs, kad „detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), į kurią nuosavybės teisės atkuriamos natūra. Aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatas dėl reikalavimo, kad valstybės išperkama žemė yra ta, kuri priskirta įstatyme nurodytiems objektams pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, būtina taikyti teleologinį teisės aiškinimo metodą, kuriuo remiantis daroma išvada, kad įstatymų leidėjas, pasinaudodamas jam suteiktomis teisėmis nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas bei tvarką, siekdamas užtikrinti visuomenės poreikius, t.y. visos visuomenės ar jos dalies interesus, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, neturėjo tikslo tokia formuluote įtvirtinti visų nesuplanuotų teritorijų kaip laisvos (neužstatytos) žemės, kuri gali būti grąžinama natūra, statusą, o tik apibrėžė, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Tai kartu reiškia, kad teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija, taip pat turėdama pareigą užtikrinti visuomenės poreikius, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms taikytinos taisyklės, apibrėžiamos Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte“ (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7–276/2004; Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 151-177).
Konkrečiu atveju siekiant nustatyti ginčo sklypo realaus poreikio trečiajam suinteresuotam asmeniui buvimą (nebuvimą) pastatų, statinių ar įrenginių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, eksploatavimui, taip pat, siekiant nustatyti, ar į ginčo sklypą yra konkretus visuomenės ar jos dalies interesas, ar gali būti ginčo sklypas suformuotas nuosavybės teisių atkūrimui, atsižvelgiant į 2015-02-05 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, priimtos šioje byloje (II t., b.l.88-105) nuostatas, 2015-12-29 Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi ABTĮ 62 straipsnio pagrindu buvo paskirta teritorijų planavimo (žemės sklypo suformavimo) ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui prof. dr. S. M. , 2006-12-18 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-457 įrašytam į Teismo ekspertų sąrašą, kuriam suteikta teisė eiti statinio projekto vadovo ir statinio ekspertizės vadovo pareigas ( kvalifikacijos atestatas Nr. 29754), taip pat suteikta teisė eiti teritorijų planavimo specialisto ir teritorijų specialiojo planavimo specialisto pareigas (Teritorijų planavimas : detalusis ir specialusis teritorijų planavimas, kvalifikacijos atestatas Nr. 20333) ( III t., b.l. 104, 106, Teismo ekspertizės aktas Nr. 16-04 , l. 5).
Žemesnės instancijos teismas
2016-02-09 Teismo ekspertizės akte Nr. 16-04 (toliau – ir Ekspertizės Aktas) ekspertas pateikė išvadą, jog UAB „Mondelez Lietuva Production“ nuosavybės teise priklausančių pastatų, statinių ar įrenginių, viešame registre įregistruotų Nr. (duomenys neskelbtini), esančių valstybės nuomojamame 5,2672 ha žemės sklype ( registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatavimui Ginčo teritorija nėra būtina. Nurodė, jog tyrimo metu Ginčo teritorija nebuvo naudojama šiems pastatams, statiniams ir įrenginiams naudoti ( 1p.) ( Ekspertizės aktas, l. 65).
Atsakovė KMS administracija nurodė, jog grąžinus pareiškėjų prašomą žemės plotą, žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, liktų per maža dalis želdynų teritorijos, būtų pažeisti Želdynų įstatymo, Statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr.D1-694 patvirtinto Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) reikalavimai dėl privalomų priklausomųjų želdynų normų ginčo žemės sklype.
Pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos Bendrąjį planą ginčo teritorija priskiriama verslo ir pramonės teritorijai ( II t., b.l. 119, III t., b.l. 9).
Želdynų normavimo principus miestuose nustato LR Želdynų įstatymo 8 straipsnio nuostatos, kuriose nurodyta, jog Miestuose ir miesteliuose atskirieji rekreacinės paskirties želdynai (parkai, miesto ir miestelio sodai, skverai) privalomi ir jų plotas normuojamas pagal Aplinkos ministerijos nustatytas normas nustatant bendrą rekreacinės paskirties želdynų plotą, tenkantį vienam miesto gyventojui. Rekreacinių želdynų norma vienam gyventojui priklauso nuo miesto dydžio ir gyventojų skaičiaus (1p.). Žaliosios jungtys, sujungiančios miesto, miestelio želdynus į vientisą sistemą, atskirųjų mokslinės ir kultūrinės, memorialinės paskirties želdynų plotai, išskyrus kapines, atskirųjų apsauginės ir ekologinės paskirties želdynų plotai, išskyrus geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonų želdynų plotus, yra nenormuojami (2p.). Priklausomųjų želdynų norma (plotas) nustatoma procentais nuo žemės sklypo, kuriam želdynai priklauso, ploto Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Nustatant normą atsižvelgiama į žemės sklypo paskirtį ir ekologinių, estetinių, sveikatingumo ir kitų funkcijų svarbą tam sklypui ( 3p.).
Atsakovas teismui nepateikė teritorijų planavimo dokumentų, kuriais būtų įtvirtinta Ginčo teritorijoje esančių medžių, želdynų speciali apsauga.
Byloje nesurinkta jokių duomenų apie tai, kad Ginčo teritorija patektų į rekreacinės paskirties želdynų ( parko, miesto sodo, skvero) teritoriją. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad toje vietoje būtų žaliųjų jungčių sampratą atitinkantys želdynai. Pagal į bylą pateiktus duomenis ( II t., b.l. 116-134) nustatyta, jog ginčo teritorijoje esantys želdynai atlieka priklausomųjų želdynų funkciją (pagal Želdynų įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtą sąvoką, priklausomasis želdynas – tai želdynas, esantis kito objekto žemės sklype) ( 14p.)
Kauno miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano Aiškinamojo rašto 5 tome (Sprendiniai. Gamtinė aplinka) nurodyta, jog priklausomieji želdynai Kauno mieste sudaro apie 17 proc. Kauno miesto teritorijų. Pertvarkant miesto teritorijas, rengiant jų teritorijų planavimo dokumentus, turi būti išlaikomas arba naujai numatomas pagal normatyvus reikalingas priklausomųjų želdynų kiekis ( II t., b.l. 129).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr.D1-694 patvirtinto Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) priede (lentelėje) nurodyta, jog pramonės įmonių statybos sklypuose želdynų, įskaitant vejas ir gėlynus, plotas nuo viso žemės sklypo ploto turi sudaryti 20 proc. Minėtame įsakyme įtvirtinta, jog
Aprašas reglamentuoja priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarką, siekiant gerinti aplinkos kokybę, tenkinti visuomenės sveikos gyvensenos poreikius, palaikyti teritorijos ekologinį stabilumą (1p.). Nurodoma, jog šiuo tvarkos aprašu privaloma vadovautis rengiant teritorijų planavimo dokumentus ( 2p.).
Iš Ekspertizės akto turinio spręstina, jog panaudojant visą teisminiam ginčui pateiktame IĮ „Vitmeta“ parengtame plane nurodytą 3555 kv. m. teritoriją sklypo suformavimui nuosavybės teisių atkūrimo tikslu būtų pažeisti Priklausomųjų želdynų normų (plotų) tvarkos aprašo reikalavimai. Tačiau Ekspertizės akte konstatuota, jog siekiant, kad likusi Sklypo dalis tenkintų minėto Aprašo reikalavimus galima būtų suformuoti ne didesnę kaip 2532 kv.m. ploto teritoriją kaip atskirą žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Ši teritorija gali būti bet kurioje Ginčo teritorijos vietoje (2 atsakymo II dalis).
Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovės nuomone, Ekspertizės akte buvo pateiktas neteisingas želdynų ploto paskaičiavimas, nesilaikant Želdynų įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje įtvirtinto reikalavimo būti ne mažesnio kaip 0,05 žemės sklypo. Teismo pavedimu Teismo ekspertas pateikė papildomus paaiškinimus dėl faktinio esančių želdynų ploto paskaičiavimo ginčo teritorijoje ( III t., b.l. 151), kuriuose nurodyta, jog tiriamuoju atveju želdynai sudaro ne atskirą sklypą, o yra kito sklypo sudėtyje, todėl atitinka Želdynų įstatymo 14 dalies ( priklausomojo želdyno) definiciją, o ne minėto įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje įtvirtintą atskiro želdyno sąvoką, kurioje nurodyta, jog želdynas – tai ne mažesnis kaip 0,05 hektaro želdinių žemės sklypas, kuriame gali būti mažųjų kraštovaizdžio architektūros, inžinerinių ir laikinų statinių. Teisėjų kolegija sutinka su eksperto vertinimu, nes jis atitinka faktinius duomenis (ginčo teritorijoje nėra suformuotų atskirų želdinių sklypų, nėra jokių duomenų apie prie jų esančius kraštovaizdžio architektūros, inžinerinius ar laikinus statinius statinius) ir teisinį reglamentavimą (Želdynų įstatymo 2 str. 14 d., Žemės įstatymo 2 str. , 5 str., Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame 2013-12-11 LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-830/D1-920 apibrėžtą Atskirųjų želdynų naudojimo teritorijų turinį ( žemės sklypai, skirti atskiriesiems rekreacinės, mokslinės, kultūrinės ir memorialinės bei apsauginės ir ekologinės paskirtiems želdynams įrengti).
Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo teismui nesutikti su Ekspertizės akte pateiktu želdynų ploto paskaičiavimu Ginčo teritorijoje bei su pateikta Eksperto išvada dėl nurodyto sklypo suformavimo, laikantis Priklausomųjų želdynų normų (plotų) tvarkos aprašo reikalavimų. Atsakovo atstovės paaiškinimai ir Želdynų plotų skaičiavimo schema ( II t., 176), atsižvelgiant į tai, jog, ją sudarant buvo remiasi atsakovui palankia, bet konkrečiu atveju netaikytina teisės norma ( Želdynų įstatymo 2 str. 22 d.), vertintini kaip nepatikimi įrodymai ir jais nesiremiama.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Mondelez d, reglamentuojantys automobilių stovėjimo vietų skaičių prie administracinių pastatų (LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo taisyklių 8, 33 punktai, LR Aplinkos ministro 2014-06-17 įsakymu Nr. D1-533 patvirtinto STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (30,31 lentelės). Trečiasis suinteresuotas asmuo rėmėsi matininko V. P. parengtu žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti planu ir 2015-04-17 minėto matininko aiškinamuoju raštu ( III t., b.l. 3-8).
Teismas pažymi, jog skiriant ekspertizę, teismo ekspertui nebuvo užduotas klausimas dėl automobilių vietų skaičiaus nustatymo, jo ribojimo ginčo teritorijoje suformavus žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, tačiau Ekspertizės akte dėl to buvo pasisakyta, atsakant į teismo pateiktus klausimus dėl ginčo teritorijos reikalingumo pastatų eksploatavimui bei galimybės toje vietoje suformuoti sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, taip pat jame nagrinėti matininko V. P. sudarytame plane nurodyti šio pobūdžio duomenys.
Reikalingas automobilių stovėjimo vietų skaičius pagal pastatų paskirtį nustatomas LR Aplinkos ministro 2011m. gruodžio 2d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:214 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ III skyriuje „Automobilių stovėjimo reglamentavimas“. Minėto skyriaus 107 punkte nurodyta, jog minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius prie įvairios paskirties statinių nustatomas vadovaujantis 30 lentele. Iš Ekspertizės akto matyti, jog ekspertas nustatė reikalingų automobilio vietų skaičių trečiojo suinteresuoto asmens nuomojame sklype, vadovaudamasis minėto STR 30 lentelėje nustatytomis normomis, atsižvelgdamas į pastatų pobūdį ir lentelėje nurodytus kriterijus, atitinkamai ginčo sklype esantiems administracinės, gamybos ir pramonės paskirties bei sandėliavimo paskirties pastatams. Nustatant minėtą skaičių buvo remtasi automobilių vietų išdėstymą, jų pastatymo būdą reglamentuojančiais reikalavimais (minėto STR 2 lentele). Šias aplinkybes patvirtina Ekspertizės aktas ( l. 58-64). Ekspertizės akte konstatuota, jog sklype yra įrengta 251 automobilio stovėjimo vieta. Faktiškai esančių automobilių stovėjimo vietų skaičius buvo nustatytas apžiūros metu, remiantis www.regia.lt pateikiamomis Kauno miesto žemėlapio ortofoto nuotraukomis. Ekspertinio tyrimo metu nustatyta, jog ginčo sklype esančių pastatų eksploatavimui reikalingas automobilio stovėjimo vietų skaičius yra 321. Nustatant minėtą skaičių remtasi techninės apskaitos bylos duomenimis, iš kurios matyti, jog Sklype yra du garažų pastatai ( 11G1p ir 45G1g), kurie pagal paskirtį nenaudojami. Tai patvirtina kadastrinių matavimų bylos duomenys bei fotonuotraukos (II t., b.l. 160-175, Ekspertizės aktas, l. 27). Ekspertas nustatė, kad garažų pastatuose galėtų tilpti 35 automobiliai ir pateikė išvadą, jog, atsižvelgiant į tai, kad Sklype esančioje aikštelėje faktiškai įrengta 251 automobilių stovėjimo vieta, garažų pastatuose gali tilpti 35 automobiliai, todėl pastatų eksploatavimui trūksta 35 automobilių stovėjimo vietų ( Ekspertizės aktas, l. 62). Atsakovai minėtų duomenų nepaneigė. Ekspertizės akte nurodyta, jog objekto apžiūra vyko darbo dieną nuo 8.30 min. iki 11.00 val. Apžiūros metu Sklype įrengta automobilių stovėjimo aikštelė nebuvo užpildyta (apie ketvirtadalis aikštelės ploto nebuvo užimta automobiliais). Reikalingo automobilių stovėjimo vietų skaičiaus suvestinė pateikta Ekspertizės akto 5.1 lentelėje ( l. 63).
Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su Ekspertizės akte gamybiniam korpusui (2P5b) reikalingo automobilių vietų skaičiaus nustatymu (minėtam pastatui priskirtos 46 vietos) ir Ekspertizės akte nurodytu šio gamybinio pastato darbo patalpų plotu. Ekspertizės akte nurodyta, jog minėto gamybinio korpuso darbo patalpų plotas sudaro apie 20 proc. pastato pagrindinio ploto ( l. 61). Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, šiame gamybos pastate darbo patalpų plotas sudaro mažiausiai 85 proc. pagrindinio ploto, todėl šiam pastatui turėtų būti priskirtos bent 192, o ne 46 (kaip nurodyta Ekspertizės akte) automobilių stovėjimo vietos. Pažymėtina, jog minėtas tvirtinimas nėra pagrįstas jokiais paskaičiavimais, specialiomis žiniomis, o tik trečiojo suinteresuoto asmens pasvarstymais, prielaidomis. Teismo ekspertas posėdžio metu patvirtino, jog, surašant ekspertizės aktą, jis buvo apžiūrėjęs minėtą gamybinį pastatą, matė viduje pagrindinių gamybos linijų ir įrenginių išdėstymą, buvo susipažinęs su minėtų gamybos įrenginių išdėstymo schemomis ir į jas atsižvelgė, todėl po ekspertizės akto surašymo į bylą priimti papildomi įrodymai - pagrindinių gamybos linijų ir įrenginių išdėstymo schemos bei Turto apyrašai prie 2013-04-29 Akcijų pasirašymo sutarties ( III t., b.l.140-144) nesudaro pagrindo paneigti Ekspertizės aktą. Pažymėtina, jog minėta akcijų pasirašymo sutartis buvo pasirašyta kitu, t.y. turto vertinimo tikslu, nusprendus padidinti įmonės įstatinį kapitalą, todėl ji nepatvirtina ginčui reikšmingų aplinkybių. Pagal STR 2.06.04:214 30 lentelėje įtvirtintą kriterijų gamybos ir pramonės paskirties pastatams priskiriamų automobilių stovėjimo vietų skaičius priklauso nuo darbo patalpų ploto, todėl trečiojo suinteresuoto asmens pateikti duomenys apie darbuotojų skaičių ( III t., b.l. 155-164) teisinės reikšmės ginčui neturi. Ekspertas, apklaustas teismo posėdžio metu patvirtino, jog į 30-oje lentelėje nurodytą kriterijų buvo atsižvelgta, tai įrodo ekspertinio tyrimo metu padarytos minėto pastato fotonuotraukos ( Ekspertizės aktas, l. 1521) bei atlikti paskaičiavimai ( l.59-64.), todėl ir šia ekspertizės akto apimtimi teismui abejoti nėra pagrindo. Matininko V. P. parengtu žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti planu bei 2015-04-17 minėto matininko aiškinamuoju raštu (III t., b.l. 3-8) nėra pagrindo vadovautis, nes šis planas parengtas trečiojo suinteresuoto asmens iniciatyva ir jo užsakymu, todėl esant ginčui, negali būti laikomas patikimu įrodymu, be to, plane ir aiškinamajame rašte išdėstyti duomenys paneigti Ekspertizės akte. Teismo nuomone, matininkas, nustatydamas statiniams (pastatams) reikalingas dalis nepagrįstai rėmėsi Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo taisyklėmis, kurios reglamentuoja valstybinės žemės sklypų suformavimą, juos parduodant ar nuomojant, tuo tarpu, konkrečiu atveju minėti veiksmai neatliekami.
Nors byloje nėra duomenų, jog Ginčo teritorija kada nors būtų buvusi naudojama automobilių stovėjimo aikštelei, taip pat byloje nėra duomenų, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui būtų išduoti statybos leidimai vykdyti minėto pobūdžio veiksmus, tačiau formuojant sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, situacija Sklypo ir Ginčo teritorijos atžvilgiu keisis, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas vadovautis teismo eksperto, kaip turinčio specialių žinių, profesinės patirties šioje srityje, kompetencija ir išvadomis. Duomenų, kurie patvirtintų Eksperto neobjektyvumą, šališkumą, arba, kurie keltų abejones dėl jo kompetencijos, byloje nesurinkta.
Atsakydamas į 2-ą klausimą, ekspertas nurodė, jog įrengus norminius reikalavimus atitinkantį automobilių stovėjimo vietų skaičių, siekiant , kad likusi Sklypo dalis tenkintų Priklausomųjų želdynų normų ( plotų) nustatymo tvarkos aprašo reikalavimus galima būtų suformuoti ne didesnę kaip 1657 kv.m. ploto teritoriją kaip atskirą žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Ši teritorija gali būti bet kurioje Ginčo teritorijos vietoje ( 2 atsakymo III d.).
Šią išvadą teismo ekspertas patvirtino teismo posėdžio metu, nurodydamas, jog tuo atveju nebūtų pažeistos Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo normos. Eksperto tvirtinimu, minėtos normos būtų pažeistos tuo atveju, jei nuosavybės teisių atkūrimui būtų suformuota visa Ginčo teritorija (3555 kv. m.), o suformavus 1657 kv.m. ploto sklypą, būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų tiek dėl Priklausomųjų želdynų normų, tiek dėl trečiojo suinteresuoto asmens automobilių vietų skaičiaus užtikrinimo. Atsižvelgiant į eksperto paaiškinimus teismo posėdžio metu, darytina išvada, jog jo atsakymas į 3-ią klausimą Ekspertizės akte neprieštarauja 2-ame atsakyme pateiktoms išvadoms, kuriose įtvirtintos tam tikros sąlygos, siejamos su formuojamo sklypo dydžio ribojimu.
Ekspertas, atsakydamas į teismo klausimą dėl konkretaus visuomenės poreikio ginčo teritorijai, pateikė išvadą, jog Ginčo teritorijai yra konkretūs visuomenės poreikiai : gerinti aplinkos kokybę, tenkinti visuomenės sveikos gyvensenos poreikius, palaikyti teritorijos ekologinį stabilumą. Atsakant į šį klausimą, buvo remtasi Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo reikalavimais, įtvirtintais Aprašo 1punkte, tačiau, kaip pasireikš konkretus visuomenės poreikis į Ginčo teritoriją, jos dalį suformavus kaip žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, kaip bus pažeisti visuomenės interesai, Ekspertizės išvadoje nedetalizuota. Be to, nurodyta, jog daugiau konkrečių visuomenės poreikių Ginčo teritorijai nenustatyta, tai sudaro pagrindą atmesti trečiųjų suinteresuotų asmenų (tame tarpe ir Ūkio ministerijos, atstovaujančios valstybę) argumentus dėl tarptautinių investicijų apsaugos, investicijų politikos ir tikslų pažeidimo. Antra vertus, minėtos aplinkybės, teismo nuomone, iš esmės grindžiamos ekonominio ir politinio pobūdžio argumentais. Įstatymas imperatyviai nustato, jog teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu (ABTĮ 3 str.2d.), todėl dėl šių argumentų nepasisakytina.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų duomenų visumą bei ginčo santykių teisinį reglamentavimą, daro išvadą, jog į Ginčo teritoriją nėra išreikštas aiškus visuomenės poreikis ir suformavus 1657 kv.m. ploto sklypą, kuris sudarytų 3,14 proc. viso nuomojamo sklypo (52672 kv.m.) pareiškėjams nuosavybės teisių atkūrimo tikslu, visuomenės interesai nebus pažeisti.
Nagrinėjant administracinę bylą nenustatyta, kad Ginčo teritorijoje žemė būtų užimta su visuomenės strateginių tikslų įgyvendinimu susijusiais infrastruktūros, su visuomenės saugomais objektais, aptarnaujančiais ūkį ir gyventojus, užtikrinančiais krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, krašto, civilinę ir priešgaisrinė saugą, kurie įvardyti Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte, kaip užkertantys kelią atkurti nuosavybės teises natūra. Trečiojo suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, jog teritorija apželdinta medžiais, dekoratyviniais krūmais, joje yra trinkelėmis išklotas takelis, neužkerta kelio nuosavybės teisių atkūrimui į aukščiau nurodyto dydžio plotą. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog Ginčo teritorijoje būtų parkas, skveras, sporto aikštynas ar kiti visuomenės poreikius tenkinantys objektai ir nėra duomenų apie tai, kad juos toje vietoje planuojama įrengti ar kitokiu būdu Ginčo teritoriją panaudoti visuomenės interesams jos poreikių tenkinimui.
Kaip jau buvo minėta, Ginčo teritorijoje pastatų ar kitokių statinių nėra (jie išsidėstę nuo ginčo sklypo į teritorijos gilumą), o Ginčo teritorijoje yra želdiniai, naftos gaudyklės, plane pažymėtos per sklypą einančių inžinerinių tinklų apsaugos zonos ( I t., b.l. 103, Žemės nuomos byla, b.l. 76).
Nagrinėjant bylą nustatyta, jog Ginčo teritorija nėra ir nebuvo naudojama gamybinių, administracinių, sandėliavimo pastatų ir statinių eksploatavimui, su jais nėra susijusiu funkciniu ryšiu. Tai patvirtina Ekspertizės aktas, matininko V. P. paaiškinimai, šių aplinkybių neginčija ir sklypo naudotojas. Matininkas V. P. , teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju, nurodė, jog Ginčo teritorija yra reikalinga automobilių aikštelės, plane pažymėtos b26, esančios lygiagrečiai už Ginčo teritorijos, eksploatavimui, nes Ginčo teritorijoje yra tepalų rinktuvai (naftos gaudyklės). Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad naftos gaudyklės užima mažą Ginčo sklypo dalį ( jos yra vakarinėje Ginčo teritorijos dalyje viena šalia kitos) ( I t., b.l. 103, Žemės nuomos byla, b.l. 76), nustatyta aplinkybė ir žemės sklype esantys inžineriniai tinklai netrukdo sklypo suformavimui nuosavybės teisių atkūrimui. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas.
LVAT 2015-02-05 nutartyje Nr. A-150-146/2015 šioje byloje konstatavo, kad valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nėra kliūtis priimti sprendimą pagal Atkūrimo įstatymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jei yra nustatoma, kad savininkui iki 1940 m. nacionalizacijos priklausiusi žemė, kuri įsigaliojus įstatymui, numatančiam nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, buvo išnuomota pagal valstybinės žemės nuomos sutartį, yra laisva (neužstatyta). Tokia aplinkybė šioje byloje dėl 1657 kv.m. ploto sklypo Ginčo teritorijoje yra nustatyta. Pagal Civilinio kodekso 6.559 straipsnio nuostatas, kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, taip pat pasikeičia valstybinės žemės nuomotojas, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre.
Teismo nuomone, Valstybinės nuomos sutarties ir Susitarimo nenuginčijimas, jų pagrindu suformuotų žemės sklypų neišformavimas, neužkerta kelio sklypo suformavimui nuosavybės teisių atkūrimo tikslu, nes teisiniai santykiai konkrečiu atveju keičiami, sukuriamos teisės ir pareigos teismo sprendimo pagrindu (ABTĮ 88 str.2p., 3p., CK 1.136 str. 2d. 2p., 1.138 str. 5p.), todėl atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų šio pobūdžio argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas ir Lietuvos vyriausiasis teismas, formuodami teismų praktiką, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, yra nurodęs, jog pažeista nuosavybės teisė turi būti apginta realiai, t. y. taikant konkretų įstatyme įtvirtintą jos atkūrimo būdą, konstatavę prioritetinį nuosavybės teisių perimamumo, buvusio teisėto savininko ir jo teisių perėmėjų interesų gynimą (1999-09-06 Aukščiausiojo teismo nutartis civ. b. Nr. 3k-3-384/1999, 2006-11-27 Aukščiausiojo teismo nutartis civ.b. Nr. 3k-3-611/2006, 2014-06-05 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-492-985/2014).
Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarime akcentavo, kad miesto žemės grąžinimą ar jos negrąžinimą natūra turi lemti realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tai konkrečiai žemei. Po minėto Konstitucinio teismo nutarimo paskelbimo, įsigaliojus Atkūrimo įstatymo nuostatoms, kuriomis buvo panaikinti apribojimai pretendentams atkurti nuosavybės teises natūra į miesto teritorijoje išlikusį nekilnojamąjį turtą ( Atkūrimo įstatymo 5 str. 2d., 12 str., 2002 04 02 įstatymo red. IX-832), esant pretendentų pareikštai valiai dėl nuosavybės atkūrimo natūra būdo, Kauno m. savivaldybės administracija privalėjo Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo, Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 ( 1997 09 29) 106p. nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl laisvos žemės sklypo parengimo.
KMS administracija 2013 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 70-2-2500, kuris yra šios bylos ginčo dalykas, pateikdama NŽT informaciją, jog V. N. turėtos žemės vietoje laisvos (neužstatytos) žemės daugiau nėra, dėl sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, nenurodė jokios konkrečios informacijos (Rašto 2,3 punktai). Iš Rašto Nr. 70-2-2500 nėra aišku, dėl kokių būtent konkrečių aplinkybių Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte nustatyto teisinio reguliavimo prasme ginčui aktuali teritorija negali būti laikoma laisva (neužstatyta) žeme ir atsakovo priskirta valstybės išperkamai žemei. Į pridėtą prie Rašto Nr. 70-2-2500 kadastro žemėlapio ištrauktą, kurioje įbraižytos buvusio savininko V. N. turėto iki nacionalizacijos žemės sklypo ribos, dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pažymėta tik tai, kad šis sklypas išnuomotas iki 2093 metų. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir byloje nustačius, jog į dalį Ginčo teritorijos galimas nuosavybės teisių atkūrimas natūra, 2013 m. rugsėjo 5 d. raštas Nr. 70-2-2500 panaikinamas, nes juo atsisakyta suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui buvo nepagrįstai ( ABTĮ 88 str. 2p.).
Įvertinus byloje Ekspertizės akto išvadą, eksperto paaiškinimus teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų kontekste, atsižvelgiant į ginčo santykių teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog Ginčo teritorijoje gali būti suformuotas 1657 kv.m. žemės sklypas pareiškėjams nuosavybės teisių atkūrimo tikslu. Teismo vertinimu, Ekspertizės akte nenurodyta konkreti žemės sklypo vieta, netrukdo atsakovui atlikti sklypo suformavimo veiksmus, Ginčo teritorija yra aiškiai apibrėžta 2012 m. IĮ „Vitmeta“ parengtame 3555 kv.m. žemės sklypo plane, todėl atsakovas pagal kompetenciją turi teisę ir pareigą parinkti tinkamiausią vietą nuosavybės teisių atkūrimui. Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjų reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus iš dalies tenkinamas, atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigotina suformuoti 1657 kv.m. ploto žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, kuri nurodyta 2012 m. IĮ „Vitmeta“ parengtame 3555 kv.m. žemės sklypo plane. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas minėto atsakovo atžvilgiu aukščiau nurodytais motyvais atmestinas kaip nepagrįstas.
Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punktą dokumentų rengimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, rengimo procedūrose dalyvauja dvi valstybės institucijos – Nacionalinės žemės tarnyba (iki apskričių viršininko administracijų panaikinimo šią funkciją atliko minėtos institucijos) ir savivaldybių administracijos, pagal joms priskirtą kompetenciją. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punktas reglamentuoja, kad NŽT žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą žemę), šioje medžiagoje turi pažymėti savininko turėtos iki nacionalizacijos žemėvaldos ribas ir pateikti medžiagą savivaldybės administracijai atlikti žemės sklypo suprojektavimo, kadastrinių matavimų atlikimo ir žemės sklypo plano parengimo ir patvirtinimo veiksmus. NŽT žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos patvirtintą žemės sklypo planą (kartu su žemės sklypo kadastro duomenų byla), turi priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentui (pretendentams) turėtoje vietoje. Taigi, NŽT žemėtvarkos skyrius gali priimti sprendimą atkurti natūra nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, tik tuo atveju, kai savivaldybės administracija pagal minėtą procedūrą nustačiusi, kad buvusio savininko žemė (atitinkama jos dalis) yra laisva (neužstatyta) ir pateikia patvirtintą šio sklypo planą.
Konkrečiu atveju minėtas planas NŽT žemėtvarkos skyriui nebuvo pateiktas, todėl pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą įstatymų nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises natūra į V. N. turėtą žemę teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, yra išankstinio, perteklinio pobūdžio ir negali būti tenkinamas. Pažymėtina tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba iš esmės neatsisako atkurti V. N. nuosavybės teisės į likusią negrąžintos žemės dalį turėtoje vietoje, gavusi iš Kauno miesto savivaldybės administracijos parengtą planą nuosavybės teisių atkūrimui.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Mondelez Lietuva Production“ argumentai dėl galimos žalos atsiradimo pareiškėjams palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Trečiasis suinteresuotas asmuo, manydamas, jog jo interesai pažeisti, turi teisę kreiptis dėl pažeistų teisių teisės aktų nustatyta tvarka.
Šalių patirtų išlaidų, susijusių su ekspertizės byloje paskyrimu, klausimas spręstinas, įsiteisėjus teismo sprendimui ( ABTĮ 45 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų R. N. , D. L. , S. J. ir L. J. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2013 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. 70-2-2500 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės (dokumentų bylos Nr. 547)“.
Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją suformuoti 1657 kv.m. ploto žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, kuri nurodyta 2012 m. IĮ „Vitmeta“ parengtame 3555 kv.m. žemės sklypo plane.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.