Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 str. 1 d., 178 str. 3 d. laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš A. S. priteista 160,55 Lt žalai atlyginti UAB „Baltijos pastoliai“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. 2005 m. liepos 24 d. apie 01.30 val. nakties A. S. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti 57 000 Lt vertės automobilį „VW Transporter“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „Baltijos pastoliai“, nustūmė šį automobilį iš aikštelės, esančios prie namo Nr.5 Saulės gatvėje, Elektrėnuose, Trakų rajone, į šios gatvės važiuojamąją dalį ir bandė užvesti jo variklį, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi įvykio vietoje buvo sulaikytas policijos darbuotojų.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad sugadino svetimą turtą, o būtent: 2005 m. liepos 24 d. apie 01.30 val. jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasikėsindamas pagrobti aukščiau nurodytą automobilį „VW Transporter“, prie Saulės gatvės namo Nr.5, Elektrėnuose, žirklėmis atidarė automobilio vairuotojo dureles, sugadindamas jų 309 Lt vertės spynelę, sugadino automobilio vairo kolonėlės plastikinį antdėklą, 83,62 Lt vertės, bei 189,20 Lt vertės posūkių-šviesų perjungėją, padarydamas UAB „Baltijos pastoliai“ 581,82 Lt turtinę žalą.

Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, jog nuosprendyje teismas iškraipė jo parodymus, nurodydamas, kad prisipažinti buvus automobilyje jam liepė gynėja, nes automobilyje buvo rastos jo drabužių dalelės. Tačiau gynėja jam tik patarusi sakyti teisybę, ką jis ir padarė, pakeisdamas parodymus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis A. S. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo jo nusikalstamas veikas pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 3 d. bei 187 str. 1 d., ko apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis. A. S. kaltė įrodyta liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, specialisto išvadomis bei kitais apygardos teismo nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais.

Nuteistasis apeliaciniu skundu iš esmės ginčija paskirtą bausmę. Apeliaciniame skunde jis nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo buvus automobilyje, kurį jis neva kėsinosi pagrobti, jo nuoširdaus gailėjimosi bei to, jog jis atlygino UAB „Baltijos pastoliai“ padarytą žalą.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. S. , duodamas parodymus, ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę, teigdamas, kad ėjo gatve, kai jį sulaikė policijos pareigūnai, ir tik vėliau sužinojo, kad yra įtariamas pasikėsinimu pagrobti mikroautobusą (b.l. 84-85, 89). Vėliau apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. S. aiškino, kad, būdamas išgėręs, gatvėje pamatė automobilį atviromis durelėmis, ir į jį įsėdo iš smalsumo (b.l. 158), t.y. jis iš esmės pripažino tik tai, kad buvo įsėdęs į automobilį, kurio pasikėsinimu pagrobti buvo kaltinamas, tačiau savo kaltės pasikėsinant pagrobti mikroautobusą „VW Transporter“ neprisipažino. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu jis taip pat neigė savo kaltę pasikėsinant pagrobti minėtą automobilį. Taigi, nesant A. S. prisipažinimo padarius jam inkriminuotą veiką, nėra jokio pagrindo BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą aplinkybę pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Taip pat atmetamas nuteistojo skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, jog jis savo noru atlygino žalą UAB „Baltijos pastoliai“. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apygardos teismas nuosprendį priėmė 2006 m. birželio 14 d., tuo tarpu 160,55 Lt suma į UAB „Baltijos pastoliai“ sąskaita buvo įnešta tik 2006 m. liepos 1 d. Tokiu būdu teismas neturėjo pagrindo svarstyti šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei priteisė iš jo 160,55 Lt UAB „Baltijos pastoliai“ padarytai žalai atlyginti. Kita vertus, iš UAB „Baltijos pastoliai“ direktoriaus Ieškininių pareiškimų (b.l. 15, 17) matyti, kad bendrovei padaryta žala iš viso buvo – 935,12 Lt, iš kurių 774,57 Lt atlygino draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“, dėl ko A. S. buvo priteista likusi jo padarytos žalos dalis - 160,55 Lt. Taigi nuteistasis atlygino dalį jo realiai padarytos žalos po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė nuosprendį. Todėl šiuo atveju dalinis žalos atlyginimas po nuosprendžio priėmimo nėra besąlygiškas pagrindas pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.), kas nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde.

Tuo pačiu atmetamas ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog jis susitaikė su nukentėjusiuoju BK 38 str. tvarka. Asmuo šio BK straipsnio pagrindu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms minėto straipsnio 1 dalyje išvardintoms sąlygoms, t.y. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės taikomas asmeniui, kuris ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens atstovu, ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, minėtų sąlygų šioje baudžiamojoje byloje nėra. Taip pat šis straipsnis numato tokią atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšį, kuri gali būti taikoma tik asmenims, padariusiems baudžiamuosius nusižengimus (BK 10 str.) arba nusikaltimus, kurie baudžiamajame įstatyme priskiriami prie neatsargių arba tyčinių nesunkių bei apysunkių nusikaltimų (BK 11 str.). Tuo tarpu A. S. padarė vieną nesunkų ir pasikėsino padaryti vieną sunkų nusikaltimus. Be to, nuteistojo apeliaciniame skunde minimas ir BK 38 str. numatytas susitaikymas su nukentėjusiuoju visais atvejais procesine tvarka turi būti įformintas ir prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos, tačiau šioje byloje pateiktas tik UAB „Baltijos pastoliai“ direktoriaus pavaduotojo prašymas nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę (b.l. 182). Toks prašymas taip pat nėra pagrindas atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant BK 38 str.

Kolegijos nuomone, apygardos teismas, atsižvelgdamas į visus BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nuteistajam A. S. paskyrė tinkamą bausmę. A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat tai, kad jis jau vieną kartą teistas už nusikaltimą nuosavybei ir naujus nusikaltimus padarė teistumui neišnykus. Tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. S. iki nusikaltimų padarymo dirbo, išsiskyręs, augino mažametį vaiką, vienas jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, o kitas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, paskyrė A.S. laisvės atėmimo bausmes, mažesnes už baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytus šių bausmių vidurkius, ir jas subendrino, taikydamas apėmimo būdą.

Taip pat, apygardos teismas pagrįstai nuosprendyje konstatavo, jog A. S. atžvilgiu taikyti BK 62 str. numatytas bausmės skyrimo lengvatas nėra įstatyminio pagrindo. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad jis augina mažametį vaiką nėra pakankamas pagrindas, švelninti jam bausmę pagal BK 62 str. 2 d. 2 p., kadangi pagal šio straipsnio 2 dalį bausmė gali būti švelninama tik tuomet, kai, esant vienai alternatyvių BK 62 str. 2 d. 1-6 punktuose numatytų sąlygų, kartu yra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iš dalies atlyginta ir pašalinta turtinė žala. Kaip jau minėta, A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl nėra pagrindo A. S. dar labiau švelninti bausmės, remiantis BK 62 str. 2 d. 2 p., arba skirti švelnesnę bausmės rūšį. Be to, A. S. padarytą nusikaltimą numatančio straipsnio sankcija (BK 178 d. 3 d.) ir nenumato kitų, su laisvės atėmimu nesusijusių, bausmių rūšių.

Taip pat nėra pagrindo nuteistajam A. S. skirti švelnesnės bausmės, nesusijusios su realia laisvės atėmimo bausme. Galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam numato BK 75 str. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimo taikymą taip pat apriboja šiame straipsnyje numatytos sąlygos: asmuo turi būti nuteistas už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, t.y. jis neturi būti nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Tuo tarpu, vienas iš A. S. padarytų nusikaltimų yra sunkus, padarytas neišnykus teistumui, todėl bausmės vykdymo atidėjimas A. S. negali būti taikomas.

Tokiu būdu, apygardos teismo A. S. paskirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta. Skirdamas bausmę, apygardos teismas BK 54 str. ir 61 str. reikalavimų nepažeidė.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.