Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Inga Vaišvilienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. Č. ir atsakovo D. Š. prašymą patvirtinti pateiktą taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui D. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bei pagal atsakovo D. Š. priešieškinį ieškovei J. Č. dėl tėvystės nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalys patvirtino, kad sutartis sudaryta laisva šalių valia, joms yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisminio proceso tvarka pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs šalių pateiktos Taikos sutarties sąlygas bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad šalių sudaryta Taikos sutartis imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui neprieštarauja, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, taip pat nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negalėtų būti tvirtinama (CK 6.983-6.986 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalis). Esant šioms aplinkybėms, prašymas patvirtinti taikos sutartį tenkintinas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), o civilinė byla Nr. 2-2203-1040/2019 nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas).

Teismas į Sutarties, tvirtinamos šia teismo nutartimi, sąlygas neįtraukia joje įvardintų šalių pareiškimų, kad šalims išaiškintos bylos nutraukimo pasekmės, bei kitų CPK normų turinys, taip pat dėl sutarties egzempliorių skaičiaus, nes tai nelaikytina susitarimais dėl ginčo.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu, pateikta taikos sutartis tvirtintina joje išdėstytomis sąlygomis, kurių esmė perkeliama į teismo nutarties rezoliucinę dalį.

Byloje nustatyta, kad Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-4134-20982 civilinėje byloje dėl išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nusprendė J. Č. teikti antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. pažyma Nr. (2.16) NTP-7-2706, patvirtina, kad valstybės patirtos išlaidos už Tarnybos J. Č. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 316,29 Eur.

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju būtent atsakovo veiksmai sąlygojo ieškovės kreipimąsi į teismą. Pagal šalių pateikto taikaus susitarimo sąlygas galima daryti išvadą, kad patenkinti yra visi ieškovės reikalavimai (t. y. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo), todėl atsakovas turi atlyginti valstybės patirtas išlaidos už Tarnybos ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Atsakovas D. Š. prašė bylinėjimosi išlaidų valstybei nepriteisti, motyvuodamas tuo, kad sudaryta taikos sutartis, gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 388,57 Eur, teikia išlaikymą dar vienam vaikui po 100 Eur bei turi padengti Panevėžio apylinkės teismo paskirtą baudą iki 2019 m. lapkričio 30 d., šiai dienai yra sumokėjęs 800 Eur.

CPK 96 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šio asmens prašymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, motyvuota nutartimi rašytinio proceso tvarka turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Taigi įstatymo nuostatos nenumato galimybės visiškai atleisti asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Šiuo atveju, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, teismas atsižvelgia, kad byloje surinkti įrodymai apie šalių turtinę padėtį rodo, kad atsakovo turtinė padėtis nėra iš esmės geresnė už ieškovės turtinę padėtį, atsakovas šiuo metu dirba, jo pajamos siekia apie 388 Eur per mėnesį, tačiau jis turi skolų. Be to, kaip ir ieškovė, jis turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, išlaiko dar vieną dukrą. Įvertinus išdėstytą teismas daro išvadą, kad yra teisinga, protinga ir sąžininga atsakovą iš dalies atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei ir priteisti antrinės teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei, atlyginimą – 158 Eur (CPK 79, 88, 96, 99 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pagal taikos sutartį tenkančios šalims lygiomis dalimis, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 – 6.986 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, 579 – 582 straipsniais,

nutaria:

Patvirtinti J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), ir D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Šalys), 2019 m. gegužės 21 d. taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl išlaikymo nepilnametei G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), teikimo, bendravimo tvarkos tokia tvarka ir sąlygomis:

1. Nepilnametės dukros G. Č. gyvenamoji vieta nustatytina su motina J. Č..

2. D. Š. įsipareigoja teikti nepilnamečiui vaikui G. Č. materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kas mėnesį, nuo 2019 m. birželio 1 d. iki nepilnametei dukrai G. Č. sukaks pilnametystė, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtą sumą sumokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Išlaikymą pervedant į J. Č. asmeninę sąskaitą.

3. D. Š. sutinka padengti išlaikymo įsiskolinimą 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) susidariusį už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2019 m. sausio 29 d. Šalys sutaria, jog išlaikymo įsiskolinimas bus dengiamas mokant lygiomis dalimis po 119,00 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų) kas mėnesį, pradedant mokėti nuo 2019 m. birželio 1 d. per 42 mėn., t. y. iki 2022 m. lapkričio 30 dienos.

3.1. Išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. yra 340,00 Eur (trys šimtai keturiasdešimt eurų), kuris D. Š. bus sumokamas tokia tvarka: 170,00 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt eurų) dydžio suma sumokama iki 2019 m. gegužės 31 d., 170,00 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt eurų) dydžio suma sumokama iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., sumokant per tris mėnesius kas mėnesį mokant po 56,66 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 66 centus). Išlaikymo įsiskolinimas mokamas pervedant į J. Č. asmeninę sąskaitą.

4. J. Č. tvarkydama G. Č. turtą - kasmėnesinį išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą uzufrukto teisėmis, privalomai veikia išimtinai G. Č. interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis), o D. Š. turi teisę kontroliuoti, jog vaiko išlaikymui skiriamos lėšos būtų panaudotos išimtinai tik G. Č. poreikiams.

5. J. Č. uzufrukto teisėmis tvarko nepilnamečiui vaikui G. Č. mokamą kasmėnesinį išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo D. Š..

6. Kiekvieno mėnesio II ir IV savaitgalio šeštadienį arba sekmadienį D. Š. bendrauja su dukra G. Č. jos gyvenamosios vietos ribose ir dalyvaujant tik ieškovei (nedalyvaujant jokiems tretiesiems asmenims). Minimalus bendravimo laikas 2 (dvi valandos), o konkreti bendravimo diena susitariama bendru sutarimu prieš 3 (tris) dienas.

7. Atkūrus D. Š. ir G. Č. tarpusavio ryšį, bendravimo tvarka keistina šalių bendru sutarimu, suteikiant D. Š. pasiimti dukrą į savo gyvenamąją vietą dviem dienoms iš eilės.

8. D. Š. savo pareikštų priešieškinio reikalavimų atsisako.

9. D. Š. pasilieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Dėl J. Č. turėtų bylinėjimosi išlaidų valstybei prašytina teismo tenkinti atskirai pateiktą prašymą dėl šių išlaidų sumažinimo.

10. Pasikeitus šalių materialinei padėčiai bei kitoms aplinkybėms kiekviena šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl šios sutarties sąlygų pakeitimo.

11. Ši Sutartis Šalims įsigalioja, kai ją patvirtins Vilniaus regionų apylinkės teismo Ukmergės rūmai.

Nutraukti civilinę bylą Nr. 2-2203-1040/2019 pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui D. Š. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bei atsakovo D. Š. priešieškinį ieškovei J. Č. dėl tėvystės nuginčijimo.

Grąžinti ieškovei J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 centus) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. sausio 29 d. Perlo terminale.

Grąžinti atsakovui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56,25 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 25 centus) žyminio mokesčio už priešieškinį, sumokėto 2019 m. kovo 19 d. AB Swedbank (mokėtojas V. K.).

Priteisti iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 158 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5630.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.