Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr.e2S-924-544/2017

2017 m. gruodžio 1 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr.eL2-18515-994/2017 pagal kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšimą dėl skolos priteisimo iš skolininko E. S., esant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „(duomenys neskelbtini)“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. priėmė teismo įsakymą išieškoti iš skolininko E. S. 124 175,68 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų, 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.2017 m. balandžio 20 d. teismo nutartimi skolininko E. S. prieštaravimai buvo priimti, o kreditorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išaiškinta, kad jis ne vėliau kaip per 14 dienų nuo nutarties ir teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pateikti teismui ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio reikalavimus bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. 2017 m. balandžio 27 d., t. y. teismo nustatytu terminu, ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo E. S. priteisti 124 175,68 Eur skolą pagal sutartį, 3062,96 Eur palūkanas už laikotarpį nuo prievolės pažeidimo iki teismo įsakymo priėmimo dienos, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, 1823,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skundžiama 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. įsakymą dėl skolos išieškojimo ir perduoti pagal teismingumą Šiaulių apygardos teismui spręsti ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio atsakovui E. S. dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą.Pirmosios instancijos teismas, CPK 27 straipsnio 1 punkto ir CPK 431 straipsnio 6 dalies nuostatas aiškindamas sisteminiu ir loginiu būdu, padarė išvadą, kad tuo atveju, kai sumariniame procese dėl teismo įsakymo išdavimo gaunamas ieškinys, kurio suma viršija 43 500 Eur, pagal tokį ieškinį iškelta byla yra teisminga atitinkamam apygardos teismui, kuris ir turi spręsti visus su tokios bylos iškėlimu bei tolimesniu jos nagrinėjimu susijusius procesinius klausimus. Kadangi ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 124 175,68 Eur skolą, 3 062,96 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, o atsakovo gyvenamoji vieta yra Šiaulių rajone, teismas padarė išvadą, jog byla teisminga Šiaulių apygardos teismui, kuris ir turi išspręsti ieškinio priėmimo klausimą (CPK 27 straipsnio 1 punktas, 29 straipsnis, 439 straipsnio 3 dalis, 5 dalis). Kadangi civilinėje byloje yra pateikti ir priimti skolininko E. S. prieštaravimai dėl 2017 m. kovo 22 dieną priimto teismo įsakymo, o kreditorė pateikė ieškinį, teismas minėtą teismo įsakymą panaikino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarties dalį, kuria teismas nusprendė perduoti pagal teismingumą Šiaulių apygardos teismui spręsti ieškovės ieškinio atsakovui dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajam skundui pagrįsti apeliantė nurodo, kad teismo išvada, jog byla teisminga Šiaulių apygardos teismui, kuris ir turi išspręsti pareikšto ieškinio priėmimo klausimą, yra padaryta pažeidžiant procesinės teisės normas. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo buvo nurodyta, kad šalys yra sudariusios susitarimą dėl bylos teismingumo ir yra sutarę, jog ginčai bus sprendžiami Vilniaus miesto apylinkės teisme arba Vilniaus apygardos teisme. Teismui nekilo abejonių dėl bylos teismingumo, nes jis priėmė teismo įsakymą, todėl, pateikiant ieškinį po atsakovo prieštaravimų dėl teismo įsakymo, teismingumo klausimas nebuvo akcentuotas, tačiau prie ieškinio buvo pridėtas 2012 m. birželio 23 d. susitarimas – pranešimas, kurio 9 punkte minėtas susitarimas dėl teismingumo yra užfiksuotas.CPK 32 straipsnis leidžia šalims rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti bylos teismingumą ir šalys tuo pasinaudojo, todėl bylos teismingumas turėjo būti nustatytas vadovaujantis ne CPK 29 straipsniu, bet CPK 32 straipsniu. Be to, pagal CPK 34 straipsnio 1 dalį teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors ji vėliau ir taptų teisminga kitam teismui. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 439 straipsnio 5 dalies nuostatas, numatančias, kad ieškinio, pareikšto skolininkui pateikus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, priėmimo klausimą turi išspręsti teismas, kuriam šis ieškinys yra pateiktas. Tik tuo atveju, jeigu būtų buvę nuspręsta ieškinį priimti, byla galėjo būti perduota pagal teismingumą atitinkamam apygardos teismui. Atsiliepime į atskirąjį skundą skolininkas (atsakovas) E. S. prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti, nes jo gyvenamoji vieta yra Šiaulių rajone, todėl byla teisminga Šiaulių apygardos teismui (CPK 29 straipsnis). Ieškovė yra stipresnė sutarties šalis, todėl mano, kad jo, kaip silpnesnės sutarties šalies, teisės turi būti apsaugotos ginčą nagrinėjant Šiaulių apygardos teisme, kur jam bus pigiau ir greičiau atvykti į teismo posėdį. Be to, minimo susitarimo nuostata dėl bylų teismingumo nebuvo atskirai aptarta, dėl jos nebuvo deramasi, ji yra ieškovės primesta, todėl turi būti pripažinta negaliojančia ir negali būti taikoma (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228 ⁴ straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarties dalis, kuria teismas nutarė perduoti pagal teismingumą Šiaulių apygardos teismui spręsti ieškovės ieškinio atsakovui dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą, panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarties dalies, kuria nutarta perduoti pagal teismingumą Šiaulių apygardos teismui spręsti ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio priėmimo klausimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Byloje iškilo ginčas dėl to, kuris teismas turi išspręsti ieškinio, pateikto po to, kai skolininkas pateikė prieštaravimus dėl kreditorės prašymo išduoti teismo įsakymą, priėmimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo klausimą perdavė spręsti apygardos teismui, kuriam, teismo nuomone, teisminga byla. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriame tvirtina, kad pagal CPK 439 straipsnio 5 dalies nuostatas ieškinio, pareikšto skolininkui pateikus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, priėmimo klausimą turi išspręsti teismas, kuriam šis ieškinys yra pateiktas ir tik tuo atveju, jeigu būtų buvę nuspręsta ieškinį priimti, byla galėjo būti perduota pagal teismingumą atitinkamam apygardos teismui. Apeliacinės instancijos teismas šį apeliantės argumentą vertina pagrįstu ir sudarančiu pagrindą tenkinti atskirąjį skundą. Byloms dėl teismo įsakymo išdavimo CPK nustato specialias teismingumo taisykles ir šių bylų nagrinėjimo ypatumus. Pagal CPK 431 straipsnio 6 dalį bylas pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėja apylinkės teismai nepriklausomai nuo ieškinio sumos. Bylas pagal ginčo teisenos tvarka pareikštus ieškinius dėl sumos, viršijančios 43 500 Eur, nagrinėja apygardų teismai (CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo (CPK 439 straipsnio 1 dalis), kreditorius turi teisę per 14 dienų nuo teismo pranešimo gavimo pareikšti ieškinį pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles (įskaitant teismingumo taisykles). Byloje nustatyta, kad kreditorė pateikė parašymą išduoti teismo įsakymą dėl 124 175,68 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų, 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 22 d. išdavė teismo įsakymą. Skolininkas 2017 m. balandžio 19 d. pateikė prieštaravimus dėl kreditorės prašymo išduoti teismo įsakymą. Įstatymo nustatyta tvarka ir terminu 2017 m. balandžio 27 d. kreditorė pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris nutartimi 2017 m. kovo 22 d. įsakymą panaikino, tačiau ieškinio priėmimo klausimą perdavė spręsti pagal teismingumą Šiaulių apygardos teismui, motyvuodamas tuo, kad visus su bylos iškėlimu bei tolimesniu jos nagrinėjimu susijusius procesinius klausimus turi spręsti teismas, kuriam yra teisminga byla. Apeliacinės instancijos teismas su šia teismo išvada nesutinka.Skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusioje CPK 439 straipsnio 5 dalyje buvo numatyta, kad teismo, kuriam šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareikštas ieškinys, nutartimi, kuria išsprendžiamas šio ieškinio priėmimo klausimas, kartu panaikinamas teismo įsakymas ar atitinkama jo dalis (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija (nuo 2011 m. spalio 10 d.)). Nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančioje minėto straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismo įsakymą išdavusio teismo, kuriam šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareikštas ieškinys, nutartimi, kuria išsprendžiamas šio ieškinio priėmimo klausimas, kartu panaikinamas teismo įsakymas ar atitinkama jo dalis ir prireikus byla perduodama pagal teismingumą. Taigi tiek nutarties priėmimo metu, tiek šiuo metu galiojančioje CPK 439 straipsnio 5 dalyje buvo įtvirtintas reikalavimas, kad ieškinio priėmimo klausimą turi išspręsti teismas, kuriam CPK 439 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka yra pareikštas ieškinys, šiuo atveju – Vilniaus miesto apylinkės teismas. Apeliantė teisingai nurodo, kad tik tuo atveju, jeigu būtų buvę nuspręsta ieškinį priimti, byla galėjo būti perduota pagal teismingumą atitinkamam apygardos teismui, ir ši nuostata šiuo metu jau yra įtvirtinta ir aptariamame straipsnyje. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad tokie ieškiniai paduodami per apylinkės teismą, nagrinėjusį bylą dėl teismo įsakymo išdavimo ir prireikus šis teismas perduoda bylą pagal teismingumą kitam teismui, kadangi taip užtikrinamas procesinis tęstinumas tarp proceso dėl teismo įsakymo išdavimo ir vėlesnio proceso jau pagal ginčo teisenos taisykles. Pats bylų dėl teismo įsakymo išdavimo procesinis institutas yra skirtas sudaryti sąlygas supaprastinta tvarka išspręsti bylas, kuriose nėra ginčo. Atitinkamai procesas reglamentuojamas taip, kad kreditorius nepatirtų neigiamų pasekmių dėl to, jog pirmiausia siekė pareikšti reikalavimą procesiškai tiek teismui, tiek proceso dalyviams ekonomiškiausiu būdu – pateikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Jeigu byla, skolininkui pareiškus prieštaravimus, nepasibaigia teismo įsakymo įsiteisėjimu (CPK 437 straipsnio 2 dalis ) ir toliau procesas tęsiamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 439 straipsnio 3 dalis), kreditorius nepraranda laikinųjų apsaugos priemonių jam teikiamos apsaugos, tačiau turi atlikti veiksmus, kurie reikalingi siekiant inicijuoti procesą ginčo teisenos tvarka (sumokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio, pateikti CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį). Tam, kad šis perėjimas iš proceso dėl teismo įsakymo išdavimo į procesą ginčo teisenoje būtų kuo ekonomiškesnis ir sklandesnis tiek šalims, tiek teismui, ieškinys CPK 439 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju paduodamas per tą teismą (apylinkės teismą), kuris išdavė teismo įsakymą. Taip visi kreditoriaus teismui teikti duomenys, dokumentai, kita su byla susijusi informacija neišskaidoma per kelias bylas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-688/2014).Atsižvelgiant į nutarties 18-20 punktuose nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė nurodytas procesinės teisės normas, dėl ko nagrinėjami klausimai buvo išspręsti neteisingai, be teisinio pagrindo nesprendė apeliantės pateikto ieškinio priėmimo klausimo ir, net nesant priimto ieškinio (nesant iškeltos bylos), nusprendė, jog ji yra teisminga kitam teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Todėl skundžiama nutarties dalis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nepareikšti išankstinės nuomonės klausimais, kurie dar tik bus nagrinėjami, nepasisako dėl atskiro skundo argumentų, susijusių su CPK 32 straipsnyje numatyta šalių teise rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti bylos teismingumą, dėl teismingumo nustatymo CPK 29 ar CPK 32 straipsnių pagrindais bei dėl CPK 34 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo, kadangi šias normas turės pritaikyti ir klausimą atitinkamai išspręsti pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas klausimą dėl apeliantės pareikšto ieškinio priėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarties dalį, kuria teismas nusprendė perduoti pagal teismingumą Šiaulių apygardos teismui spręsti ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio atsakovui E. S. dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą, panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui.