Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Liucija Paulauskaitė, sekretoriaujant Vidai Vaičikauskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui M. D., atsakovui S. L., jo atstovui advokatui A. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB (duomenys neskelbtini)patikslintą ieškinį atsakovui S. L., su trečiuoju asmeniu J. A. dėl nuosavybės teisės gynimo bei nuostolių atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovas paaiškino, jog 2006 m. birželio 16 d. ieškovas su UAB (duomenys neskelbtini)sudarė automobilio lizingo sutartį, kurios pagrindu lizingo davėjas įsipareigojo įsigyti ieškovo nurodytą lizingo objektą transporto priemonę(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)ir suteikti ieškovui teisę naudoti ir valdyti minėtą automobilį. Ieškovas, įgijęs teisę naudoti ir valdyti automobilį ir gavęs trečiojo asmens sutikimą, automobilį 2006 m. birželio 19 d. perdavė atsakovui naudotis. Sutarties santykių buvimą įrodo aplinkybės, jog automobilis atsakovui buvo perduotas, automobiliu atsakovas naudojosi iki autoįvykio. 2006 m. liepos 11 automobilį apdraudė draudimo bendrovėje UAB DK (duomenys neskelbtini).Todėl laikytina, kad tarp šalių buvo susitarta – konkliudyvinė nuomos sutartis. Po autoįvykio automobilis apgadintas, autoįvykį patyręs atsakovas ėmėsi priemonių automobilio saugojimo vietos suradimu mažesnėmis išlaidomis. Ieškovas negali naudoti ir valdyti automobilio. Pagal lizingo sutartį ieškovas kas mėnesį privalo už ginčo automobilį mokėti lizingo mokestį kas iš savo lėšų, todėl patiria nuostolius. Iš viso ieškovas patyrė 30558,56 litus nuostolių, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo. Nors automobilis nuosavybės teisėmis priklauso UAB(duomenys neskelbtini), tačiau pagal lizingo sutartį, ieškovas turi teisę lizingo davėjo vardu reikšti visus reikalavimus, susijusius su automobilio valdymu.

Remiantis lizingo sutarties 8.2 p., lizingo gavėjas imasi visų būtinų veiksmų savo sąskaita išreikalauti lizingo objektą iš svetimo neteisėto valdymo ar reikalauti pašalinti kitus pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu - pareikšti pretenzijas pardavėjui (dėl lizingo objekto trūkumų), tretiesiems asmenims, kreiptis į teismą su ieškiniu ar į kitas teisėsaugos institucijas. Atsižvelgiant į šį punktą, teismas konstatuoja, jog ieškovas turi teisę reikšti šį ieškinį, kildinamą iš delikto, t.y. iš žalos padarymo autoįvykio metu.

Atsakovas teigia, jog jis su ieškovu nebuvo sudaręs automobilio nuomos sutarties. tačiau teismas konstatuoja, jog šalys konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad tarp jų buvo sudaryta žodinė automobilio nuomos sutartis. Nustatyta byloje surinktais duomenimis, šalių paaiškinimais, kad egzistuoja automobilio perdavimo ir naudojimosi juo santykiai tarp ieškovo ir trečiojo asmens J. A.. Nustatyta, kad šioje byloje atsakovas S. L. ir tretysis asmuo J. A. vykdė bendrą verslą, bendrai naudojosi ginčo automobiliu.

Remiantis CK 6.522 str., pagal transporto priemonės nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Kaip paaiškino ieškovo atstovas, automobilis Jaguar X-Type, valst. Nr. VVS 419 atsakovui buvo perduotas 2006 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos CK 6.523 str. numato, jog transporto nuomos sutartis nepaisant jos termino turi būti rašytinė, tačiau CK 1.93 str. nustatyta, jog įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Lietuvos Respublikos CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Kadangi šiuo atveju įstatyme (CK 6.523 str.) nėra nurodyta, jog formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu, todėl, remiantis ieškovo paaiškinimas ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, laikytina, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė automobilio numos sutartis. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, jog 2006 06 16 ieškovas su lizingo davėju UAB (duomenys neskelbtini)sudarė automobilio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir mokėjo lizingo įmokas. Remiantis lizingo sutartimi, lizingo davėjas sudarė pirkimo pardavimo sutartį, kuria automobilį, (duomenys neskelbtini)valst. Nr. (duomenys neskelbtini)ir perdavė jį naudotis ieškovui AB (duomenys neskelbtini)2006 06 19 ieškovas gavo lizingo davėjo sutikimą dėl automobilio nuomos. Ieškovas paruošė rašytinę automobilio nuomos sutartį su S. L., tačiau ji nebuvo pasirašyta. Automobilis buvo perduotas atsakovui. Atsakovas neapmokėjo ieškovo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už automobilio nuomą ir ieškovo paskaičiavimu liko skolingas 30558,56 litus.

Įvertintinas faktas, kad nuomos sutarties terminas atitiko lizingo sutarties terminą, t. y. penkeriems metams. Ieškovas šiuo laikotarpiu turėjo pats mokėti lizingo davėjui įmokas už automobilį, per visą laikotarpį negalėjo automobilio išnuomoti kitam asmeniui ar jį parduoti, nes lizingo objektu pagal nuomos sutartį naudojosi atsakovas, dėl to, ieškovas patyrė 30558, 56 litų nuostolius. Teismas, įvertindamas nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog yra visos civilinės atsakomybės taikymo atsakovui sąlygos, negrąžintas automobilis, ieškovui atsirado nuostoliai, kurie yra atsakovo veiksmų rezultatas – autoįvykio metu apgadintas. Ieškovas, negalėdamas naudotis automobiliu ir negaudamas už jį nuomos mokesčio, negalėjo šio mokesčio paskirti lizingo įmokoms mokėti, todėl jas mokėjo iš savo lėšų; atsakovo kaltė pasireiškia tuo, kad jis, naudodamasis automobiliu, turėjo mokėti nuomos mokestį, o negalėdamas to padaryti, galėjo keiptis į ieškovą ir tartis dėl nuomos sąlygų pakeitimo arba grąžinti automobilį, atsakovas privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius (CK 6.245-6.249 str., 6.251 str.). Tai, kad kartu su trečiuoju asmeniu J. A. vykdė bendros įmonės veiklą, naudojosi įmonės įsigytais lizingu automobiliais bendros įmonės reikmėms, atsakovas S. L. turi teisę teikti turtinius reikalavimus J. A.. Ieškovas gi šiuo metu negauna to, ko tikėjosi iš automobilio nuomos, t.y. nuolatinio ir savalaikio nuomos pajamų gavimo.

Ieškovas prašo nutraukus nuomos sutartį, CK 4.95 str. pagrindu išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo ir grąžinti automobilį ieškovui.

Teismas pažymi, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Taigi, reiškiant vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai.

Lietuvos civilinė teisė ir Lietuvos A. T. formuojama teismų praktika nenumato daiktinių ir prievolinių gynimo būdų konkurencijos: jeigu asmuo įgijo teisę į svetimą daiktą prievolinių santykių pagrindu, o šiems santykiams pasibaigus, daikto savininkui negrąžina, tai pastarasis ginasi prievolių teisės pagrindu reikšdamas ieškinį dėl restitucijos, dėl nepagrįsto praturtėjimo ar dėl nuostolių atlyginimo; jeigu daikto savininko prievoliniai santykiai su asmeniu, pas kurį yra daiktas, nesieja, tai reiškiamas vindikacinis ieškinys (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rovė“ v. UAB „ Serneta“, UAB „ Acumen“, bylos Nr. 3K-3-521/2006; Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Marijampolės vyriausiasis prokuroras A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-439/2001).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodė, kad jis dar nėra valdomo automobilio savininkas, tik teisėtas valdytojas; automobilį atsakovui perdavė valdyti pats, nuomos sutarties pagrindu, todėl vindikacija šiuo atveju negalima.

Tenkinant patikslintą ieškinį, iš atsakovo ieškovui, priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos –žyminis mokestis, advokatų išlaidos, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 str., 88 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259str., 263 str.-267 str., 270 str., teismas

priteisti iš S. L., AB (duomenys neskelbtini)naudai 30558,56 litus nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-04-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 917 litų žyminio mokesčio, 2400 litų advokato pagalbai, valstybei 89,35 litus korespondencijos siuntimo išlaidas.

Nutraukti 2006 06 16 automobilio(duomenys neskelbtini), valst. Nr(duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, sudarytą tarp AB(duomenys neskelbtini) ir S. L. automobilį paliekant S. L.

AB ,,Vilniaus chemija‘‘ grąžinti 223 litus permokėto žyminio mokesčio iš valtybės pajamų.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, taikytas laikinąsias apsaugos priemones Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d., 2011 m. birželio 9 d., 2011 m. birželio 17 d. nutartimis, panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui paduodant skundą Palangos miesto apylinkės teisme.