- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-08
- Bylos Nr.
- 2K-20/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Tomas Šeškauskas (pirm.), Benediktas Stakauskas, Rimantas Baumilas (pran.)
- Nuteistasis
- A. G.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 2 d. nuosprendžių.
Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, subendrinus šią bausmę su Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 10 MGL (1300 litų) bauda, galutinė bausmė A. G. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams ir 10 MGL (12300 litų) bauda.
Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, tenkinant prokuroro apeliacinį skundą, minėtas nuosprendis pakeistas ir A. G. paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams, vadovaujantis BK 64 ir 65 straipsnio nuostatomis ši bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 15 d. baudžiamuoju įsakymu ir galutinė bausmė jam nustatyta laisvės atėmimas trejiems metams ir 10 MGL (1300 litų) bauda, o nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 14 d. apie 18 val., apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, savo motinai O. M. priklausančio buto Elektrėnuose, (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia spyrė vieną smūgį nukentėjusiajai O. M. į veidą, taip padarydamas dešiniojo skruosto sumušimą. Po šio smūgio, nukritus jai ant grindų, tyčia spyrė koja vieną kartą jai į kairę ranką, padarydamas kairės plaštakos pirmojo piršto išnirimą. Tokiais veiksmais nukentėjusiajai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl minkštųjų audinių patinimo ir kraujo išsiliejimo į poodinį bei minkštuosius audinius ir dėl kairės plaštakos pirmojo piršto galinio pirštikaulio išnirimo O. M. sveikata sutriko ilgiau nei dešimt dienų.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti.
Skunde nurodo, kad, jo nuomone, tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai nepagrįsti ir neteisėti, priimti pažeidžiant ir netinkamai taikant procesines bei materialines baudžiamojo įstatymo normas, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą, o nuosprendžiais padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl jo veiksmai netinkamai kvalifikuoti ir paskirta aiškiai neteisinga bausmė; be to, teismai pažeidė BK 10 straipsnio nuostatas ir jo teisę į gynybą, nes į pirmosios instancijos teismo posėdį buvo iškviesta tik nukentėjusioji ir viena liudytoja, nuosprendis priimtas tik teismo vidiniu įsitikinimu, bet nepagrindžiant įrodymais, o apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma jo apeliaciniame skunde; taip pat, neatlikęs teisminio tyrimo, šis teismas kitaip interpretavo faktines bylos aplinkybes, to pirmosios instancijos teismas visai nesprendė, todėl apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo klaidų ir neteisingai konstatavo, kad jis buvo girtas nusikalstamos veikos padarymo metu, nors to nepatvirtino jokie bylos dokumentai.
Atsiliepimas
Atsiliepime prokuroras prašo nuteistojo A. G. kasacinį skundą atmesti. Mano, kad kai kurie skundo argumentai, susiję su faktinių aplinkybių vertinimu ir analize, o tai nėra kasacinio nagrinėjimo objektas; kaip matyti iš bylos medžiagos, kasatoriui viso proceso metu tinkamai buvo užtikrinta teisė į gynybą, tačiau jis pats jos atsisakė, todėl šiuo klausimu įstatymai nebuvo pažeisti; taip pat, prokuroro nuomone, neteisus kasatorius skunde nurodydamas, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo jo apeliacinį skundą ir nepagrįstai neatliko įrodymų tyrimo, nes visi skundo argumentai buvo išnagrinėti, o ar atlikti įrodymų tyrimą yra teismo teisė, bet ne pareiga; be to, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai tokį tyrimą atliko, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nutarė jo neatlikti, motyvuotai nurodydamas – kodėl. Dėl kasatoriaus girtumo pasisakė ne tik apeliacinės instancijos teismas, bet tai nuosprendyje motyvuotai išdėstė ir pirmosios instancijos teismas, ir tokią išvadą teismai padarė remdamiesi nukentėjusiosios ir paties nuteistojo parodymais.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BPK 376 straipsnio 1 dalies taikymo
Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik tada, kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai pagrindai. Jie numatyti BPK 369 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tada, kai kasaciniuose skunduose nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
Iš to darytina išvada, kad kasacinis teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina ir naujų faktinių aplinkybių nenustato. Be to, pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, to kasaciniame skunde nėra. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija, todėl atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, paliekamas nenagrinėtas kasacinio skundo motyvas, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad tirdami ir vertindami įrodymus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai būtų buvę šališki ar pažeidę BPK nustatytas taisykles.
Dėl kasatoriaus argumentų apie teisės į gynybą pažeidimo
BPK 10 straipsnyje nustatyta, kad įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą, kuri jiems užtikrinama nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos, kad teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų ir imtis reikiamų priemonių užtikrinti jų asmeninių ir turtinių teisių apsaugą. Šios įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos, galimybė A. G. įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų nebuvo atimta ar suvaržyta. Ikiteisminio tyrimo, akistatos su nukentėjusiąja metu, kasatoriui buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, tačiau jis jo atsisakė (b. l. 25), pareiškiant jam įtarimą, taip pat buvo surašytas teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolas, jame jis pažymėjo, kad gynėjas jam nereikalingas (b. l. 41, 46); pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje jis vėl pareiškė, kad gynėjas jam nereikalingas (b. l. 114), apeliacinės instancijos teismo posėdyje BPK 51 straipsnio tvarka jam buvo paskirta gynėja (b. l. 133,137), tačiau posėdyje dalyvavo jo pakviestas gynėjas (b. l. 137, 138, 140–143), kuris aktyviai gynė kasatorių, reiškė prašymus, pasisakė teismo posėdžio metu, todėl teigti, kad buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą, nėra pagrindo.
Dėl BPK 320 ir 324 straipsnių nuostatų taikymo
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo jo apeliacinį skundą ir nepagrįstai neatliko įrodymų tyrimo.
BPK 324 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Tai yra teismo teisė, o ne pareiga. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai. Apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo. A. G. apeliaciniame skunde (b. l. 126–128) netvirtino, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, o tik teigė, kad netinkamai įvertintos dvi byloje esančios specialisto išvados, kurios, apelianto nuomone, paviršutiniškos ir pagrįstos prielaidomis. Apeliacinio nagrinėjimo ribas nustato apelianto prašymai. Taigi apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs surinktų įrodymų visumos vertinimą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtina byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje patvirtinti įrodymai; nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, jais netikėti nėra pagrindo, nes juos patvirtina ir specialisto išvados, kurios nėra, kaip kad teigia nuteistasis, prieštaringos, o tik papildo vieną kitą, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje šios išvados labai detaliai išanalizuotos. Apeliacinės instancijos teismas labai kruopščiai svarstė klausimą, ar atlikti įrodymų tyrimą, buvo smulkiai apklausti proceso dalyviai, išklausytos jų nuomonės (b. l. 141–142), ir apeliacinės instancijos teismas protokole išsamiai išdėstė, kodėl nereikia atlikti įrodymų tyrimo.
Taigi apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, todėl padarė pagrįstas išvadas dėl A. G. kaltės; nesutikti su tokiomis šio teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, nes BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose nebuvo pažeistos.
Byla apeliacine tvarka išnagrinėta taip pat nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, o priimtame nuosprendyje į esminius apelianto argumentus yra atsakyta bei motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami (BPK 331 straipsnio 1 dalis).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. G. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, o teismai, nagrinėdami šią bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. G. kasacinį skundą atmesti.