Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. D. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. D. nuteistas 2005 m. gegužės 9 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 1 dalį 232/1 straipsnio 5 dalį, 266 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, galutinė bausmė – 9 m. laisvės atėmimas.

Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu panaikinta 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, kita nuosprendžio dalis pakeista, BK 16 straipsnio 1 dalis 232/1 straipsnio 5 dalis perkvalifikuota į 260 straipsnio 1 dalį, paskirtas 6 m. laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ši bausmė subendrinta su bausme pagal 201 straipsnio 2 dalį ir 266 straipsnį, galutinė – 6 m. laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu paskirta laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta 1/3 dalimi, t. y. 2 metais, galutinė bausmė – 4 m. laisvės atėmimas.

2007 m. birželio 8 d. R. D. nuteistas Kauno apygardos teismo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, paskirtas 11 m. laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3, 4 dalimis bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 9 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė – 13 m. laisvės atėmimas.

2007 m. birželio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 9 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiai pakeisti, panaikinta 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio dalis, kuria BK 16 straipsnio 1 dalis 232/1 straipsnio 5 dalis perkvalifikuota į 260 straipsnio 1 dalį, palikta galioti 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirta 9 m. laisvės atėmimo bausmė pagal BK 16 straipsnio 1 dalį 232/1 straipsnio 5 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirta bausmė pagal BK 16 straipsnio 1 dalį 232/1 straipsnio 5 dalį subendrinta su bausme, paskirta už BK 201 straipsnio 2 dalį, 266 straipsnį, galutinė bausmė – 9 m. laisvės atėmimas.

2010 m. vasario 24 d. Kauno apygardos teismo Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirta pagal BK 260 straipsnio 3 dalį 11 m. laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu prie šios bausmės pridedant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 19 d. nutartimi paliktą galioti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir paskirta galutinė bausmė – 13 m. 6 mėn. laisvės atėmimas.

Bausmės pradžia – 2007 m. birželio 8 d., pabaiga – 2020 m. sausio 30 d. Faktiškai atliko 2/3 paskirto laisvės atėmimo bausmės dalis.

Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi R. D. tęsti bausmės atlikimą perkeltas į atvirąją koloniją.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad R. D. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, išvadoje apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodoma, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyta žema jo pakartotinio nusikalstamumo rizika, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad, išėjęs į laisvę, R. D. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir jo asmenybę (padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, jo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, vertintini ir su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, požiūriu į savo nusikalstamus veiksmus, aspektai. Nuteistasis už gerą elgesį, darbą, dalyvavimą būrio visuomeninėje veikloje 9 kartus skatintas; 2017 m. įsidarbino, savanoriškai dalyvavo nuteistųjų integracijos programoje, kur atliko neatlygintinus visuomenei naudingus darbus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vyksta trumpalaikių išvykų į namus, per lygtinio paleidimo komisijos jam skirtą laikotarpį nustatytos tvarkos nepažeidė. Tačiau kartu pažymėtina, kad R. D. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Jo pastangos įvertintos – nuo 2010 m. birželio 14 d. bausmę atlikti perkeltas iš paprastosios į lengvąją grupę, 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi tęsti bausmės atlikimą perkeltas į atvirąją koloniją. Tačiau, atsižvelgiant į toliau nurodomas aplinkybes, akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

R. D. bausmę atlieka už apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimų, numatytų BK XXXI ir XXXVII skyriuose, padarymą, t. y. už nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, ir nusikaltimą ekonomikai bei verslo tvarkai. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis nesielgė tinkamai ir keturis kartus pažeidė nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimus, įskaitant ir itin šiukščius draus­mės pažeidimus – alkoholio vartojimą pataisos namuose, iš jų du kartus buvo baustas draus­minėmis nuobaudomis. Ir, nors už gerą elgesį nuteistais buvo skatintas devynis kartus, tačiau, įvertinus tai, kad po 2010 m birželio 14 d. paskatinimo R. D. net tris kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, padarydamas ir itin šiurkštų pažeidimą – buvo baustas už alkoholio vartojimą, galiojančių nuobaudų neturi tik nuo 2015 m. vasario 19 d., kitas paskatinimas buvo gautas tik 2016 m. birželio 10 d., teismui leidžia pagrįstai abe­joti pakankama nuteistojo elgesio korekcija ir pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad išlieka nuteistojo R. D. kriminogeninis veiksnys – netinkamų pažįstamų/ draugų pasirinkimas (nusikalstama veika įvykdyta su nusikaltimo bendrininkais), neabejotinai galintis paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Tokiu atveju spren­džiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nu­teis­to­jo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo ga­li­mam pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste analizuojant nag­rinėjimui pateiktą medžiagą matyti, jog nusikalstamą veiką, už kurios padarymą R. D. atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kas ne tik parodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir neabejotinai pabrėžia saugaus nu­teis­tojo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybę.

Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Atsižvelgus į išanalizuotų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog nuteistasis R. D. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam R. D. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti komisijos 2018 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 93-38, nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis R. D. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 bei 7 dalimis, 364 straipsnio 3-4 dalimis, teismas,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus 2018 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 93-38 taikyti nuteistajam R. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.