Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2020-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. e1-357-1105/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-02-24
Bylos Nr.
e1-357-1105/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Sabaliauskienė
Kaltinamasis
V. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1–357–1105/2020Teisminio proceso Nr. 1–01–1–49115-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.12; 1.2.20.13; 2.12.1.4
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 24 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Eglė Sabaliauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro Gražvydo Kazlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., teistas:

1) 2016 m. gegužės 5 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 189 straipsnio 2 dalį sumažinta galutine 38 MGL (1431,08 euro) bauda;

2) 2017 m. spalio 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kurią papildomai subendrinus su 2016 m. gegužės 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, skirta galutinė subendrinta bausmė - 8 mėnesių laisvės apribojimas ir 38 MGL (1431,08 euro) bauda.

3) 2018 m. vasario 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirtą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta 2017 m. spalio 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, V. L. paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 6 mėnesiams su 38 MGL dydžio (1431,08 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 10 punktais, 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant V. L. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas V. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. 16.41 val. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. 13.57 val. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, V. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. vasario 27 d. 2018 m. balandžio 30 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi pasiųstas atlikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Bausmę atlikęs (paleistas iš Pravėniškių pataisos namų 2019 m. kovo 15 d.). Teistumas neišnykęs, baudžiamojo poveikio priemonė galiojanti, jos pabaiga 2021 m. rugpjūčio 27 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę. O būtent, įsiteisėjus 2018 m. vasario 27 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 5 d. nuosprendžiui, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, jos nevykdė, kadangi 2019 m. spalio 8 d. apie 19.05 val. vairavo transporto priemonę „Seat Toledo“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, Pušaloto gatvėje ties namu Nr. 40, neturėdamas tokios teisės. Tokiu būdu, vengė atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Be to, jis tęsdamas nusikalstamą veiką, nepaisė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir piktybiškai ją vėl pažeidė, kai neturėdamas tam teisės 2019 m. lapkričio 13 d. vairavo kelių transporto priemonę automobilį „Peugeot 206“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, J. B. gatvėje ties namu Nr. 3.

Kaltinamasis V. L. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Apklausiamas įtariamuoju parodė, kad žino, jog jam yra taikoma baudžiamojo poveikio priemonė, t. y. draudimas naudotis specialia teise teisė vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. 2019 m. lapkričio 13 d. važiavo su automobiliu „Peugeot 206“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso žmonos motinai D. Ž.. Automobilį vairavo dėl to, kad žmonai E. L. reikėjo apsilankyti pas psichologą ir jie neturėjo galimybės susirasti kitą vairuotoją, kuris juos galėtų nuvežti pas psichologą vizitui. Specialistas dirba prie ekrano užtvankos. Važiuojant iš vizito juos sustabdė policijos pareigūnai, juos informavo, kad neturi teisės vairuoti, pateikė savo asmens tapatybės dokumentą. Policijos pareigūnai surašė jam protokolą už vairavimą, kai teisė naudotis juo yra atimta. Žmonos motina D. Ž. nežinojo, kad jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė draudimas naudotis specialia teise teisė vairuoti kelių transporto priemones, todėl jam ir paskolino savo automobilį. Jeigu žmonos motina būtų žinojusi, kad jis neturi teisės vairuoti jam savo automobilio nebūtų davusi. Žmona žinojo, kad jis neturi teisės vairuoti, tačiau ji pati teisių neturi ir vairuoti automobilio negali. Kitos galimybės nuvykti pas psichologą jie su žmona neturėjo, kadangi neturėjo pinigų. 2019 m. spalio 8 d. apie 19.05 val. vairavo transporto priemonę „Seat Toledo“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso žmonos motinai D. Ž.. Vairuodamas automobilį 2019 m. spalio 8 d. žinojo, kad jam yra taikoma baudžiamojo proceso poveikio priemonė draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, tačiau vis tiek vairavo, nes važiavo namo į Berniūnų k., (duomenys neskelbtini) iš žmonos motinos, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Pastaroji nežinojo, kad jam teisė vairuoti yra atimta. 2019 m. spalio 8 d. jo vairuojamą automobilį policijos pareigūnai sustabdė Pušaloto gatvėje, Panevėžyje. Priėję prie jo policijos pareigūnai paprašė vairuotojo pažymėjimo, pastarojo nepateikė, kadangi neturėjo, pareigūnai tada surašė jam administracinio nusižengimo protokolą. Supranta, kad vairavo transporto priemones 2019 m. spalio 8 d. bei 2019 m. lapkričio 13 d. nors žinojo, kad jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, nes ne visada gali surasti asmenų, kurie gali jį pavežti iš užmiesčio į Panevėžio miestą, taip pat autobusai retai važinėja į Panevėžį iš jo gyvenamosios vietos, t. y. Berniūnų kaimo. Sutinka, kad ikiteisminis procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme. Dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo gailisi ir kaltę pripažįsta (b. l. 14-16, 69-71, 85-86).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie išvardijami sekančiai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. Ž. parodė, kad 2019 m. lapkričio 13 d. davė pasinaudoti savo automobiliu „Peugeot 206“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savo žentui V. L.. Nepamena valandos, kada dukra su V. išvažiavo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje su automobiliu pas gydytoją psichologą. Automobilį davė V., jog nuvežtų dukrą E. L. pas psichologą, kuris dirba prie Ekrano marių, Panevėžyje. Leido automobilį žentui vairuoti, nors nežinojo, kad jis teisės vairuoti neturi. Jei būtų žinojusi, tikrai nebūtų davusi jam savo automobilio. Jei būtų žinojusi, būtų ir pati nuvežusi dukrą ar davusi pinigų taksi paslaugoms, jog nuvyktų į vizitą pas psichologą. Apie tai, kad V. atimta teisė vairuoti sužinojo 2019 m. lapkričio 20 d. iš jo pačio, kai pasakė, kad buvo policijos komisariate apklausoje (b. l. 11-14).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. L. parodė, kad 2019 m. lapkričio 13 d. kartu su savo vyru V. L. važiavo su mamos automobiliu „Peugeot“ pas gydytoją psichologą vizitui į Elektronikos gatvę, Panevėžyje. Vairavo automobilį vyras V. L.. Žinojo, kad V. L. yra atimta teisė vairuoti. Svečiavosi pas mamą ir vyras paprašė mamos, kad jam paskolintų automobilį nuvežti iki gydytojo. Nežinojo, kad mama nežino, jog vyrui yra atimta teisė vairuoti. 2019 m. lapkričio 13 d. iš (duomenys neskelbtini) gatvės išvažiavo apie 14 val., nuvyko pas psichologą ir važiuojant namo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Panevėžyje, J. B. gatvėje vyro vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai priėjo prie automobilio, paprašė vyro vairuotojo pažymėjimo. Šis atsakė, kad neturi ir liepė išsikviesti vairuotoją, kuris parvairuos mamos automobilį, kadangi ji teisės vairuoti neturi. V. paprašė pažįstamo, jog šis parvairuotų automobilį mamai į (duomenys neskelbtini) gatvę, Panevėžyje (b. l. 34-36).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. V. parodė, kad 2019 m. lapkričio 13 d. apie 15 val. patruliuojant Panevėžyje, J. B. gatvėje su kolega J. B. atliko policijos priemonę - alkoholio kontrolę minėtoje gatvėje. Ją vykdydami su kolega sustabdė automobilį „Peugeot 206“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie automobilio priėjo kolega J. B., ji tuo metu buvo tarnybiniame automobilyje. Grįžęs į tarnybinį automobilį jis paprašė patikrinti ar sustabdyto automobilio vairuotojas turi teisę vairuoti. Pasinaudojus POLIS II naršykle nustatė, kad asmuo vairavęs automobilį buvo V. L., kuris teisės vairuoti automobilio neturi, todėl jam surašė administracinio nusižengimo protokolą. Jis buvo automobilyje su moterimi, jos asmenybė nebuvo nustatyta. Asmenį patikrinus alkotesteriu, buvo nustatyta, kad asmuo yra blaivus (b. l. 22-25).

Iš Panevėžio probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus 2019 m. gruodžio 6 d. rašto Nr. 3S-5427 matyti, kad V. L. 2018 m. vasario 5 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo priemonės - draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams pabaiga 2021 m. rugpjūčio 27 d. (b. l. 70-71).

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nuo 2020 m. sausio 28 d. matyti, kad 2019 m. spalio 8 d. 19.05 val. Panevėžio m., Pušaloto gatvėje ties namu Nr. 40, V. L. vairavo transporto priemonę „Seat Toledo“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti arba kai ši teisė yra atimta (ROIK 19106614563) ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dal. Dėl įvykdyto pažeidimo kaltinamajam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 50-ANR-P-14891-2019 ir 2019 m. spalio 16 d. paskirta 550 Eur bauda. Duomenų apie baudos sumokėjimą nėra. 2019 m. lapkričio 13 d. 15.30 val. Panevėžio m., J. B. g. 3, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti (asmeniui vairuoti teisė atimta) (ROIK 19107984973) ir tuo pažeidė ANK 424 straipsnio 3 dalį, dėl ko buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas Nr. 50-ANR-P-16858-2019 (b. l. 35-36).

Šioje baudžiamojoje byloje surinkti duomenys bei rašytiniai įrodymai patvirtina ir leidžia daryti pagrįstą objektyvią išvadą, kad V. L. kaltinime nurodytu laiku bei vietoje vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltinamojo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutampa su liudytojų duotais parodymais, taip pat kitais baudžiamojoje byloje surinktais rašytiniais įrodymais. V. L. kaltę taip pat patvirtina ir administracinių nusižengimų protokolai. Teismo vertinimu, bylos aplinkybės aiškios, kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nekelia jokių abejonių. V. L. duoti parodymai patvirtina, jog jis suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių savo veiksmų galinčius atsirasti padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį.

V. L. neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu. Civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas. Teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą uždraustą nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas byloje esančias bausmių skyrimui svarbias aplinkybes. V. L. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, veika tyčinė bei baigta. Kaltinamasis praeityje teistas, penkių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje nėra registruotas (b. l. 64, 67). Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės skyrimo tikslai gali būti pasiekti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymą skiriant prokuroro siūlomą arešto bausmę.

Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir jam paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. L. paskirti galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

V. L. paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Arešto bausmę skirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

V. L. išaiškinti, kad dėl jam paskirtos arešto bausmės atlikimo jis ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių, prieš tai susiekus su nurodyta laisvės atėmimo vietos įstaiga dėl galimybės atlikti teismo paskirtą arešto bausmę. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per 5 dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

V. L. išaiškintina, kad teisėjo surašytas teismo baudžiamasis įsakymas įteikiamas kaltinamajam, o jeigu kaltinamasis laikinai išvykęs, teismo baudžiamasis įsakymas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų arba kaltinamojo darbovietės administracijai. Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Eglė Sabaliauskienė