- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-13
- Bylos Nr.
- 1S-277-530/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Antanaitis, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- S. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Arūno Paštuolio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – komisija) 2018 m. vasario 5 d. nutarimą Nr. 93-72 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
S. J. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, skirta 14 m. laisvės atėmimo. Panevėžio apygardos teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 30 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 14 m. laisvės atėmimo.Anksčiau teistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto.Bausmės pradžia – 2005 m. lapkričio 19 d., pabaiga – 2019 m. lapkričio 14 d. Komisijos 2018 m. vasario 5 d. priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam S. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 1 metų 9 mėnesių 13 dienų laisvės atėmimo bausmės, konstatavus, kad nors nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, komisijos rekomendacijas nenustatyta, tačiau nuteistojo elgesys vertinamas, kaip gerėjantis.Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutartimi, atsisakyta patvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam S. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis S. J. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti komisijos 2017 m. vasario 5 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų atvirosios kolonijos, paskiriant visas sąlygas pažymėtas lygtinio paleidimo komisijos nutarime. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrista, kadangi teismas akcentavo veiksnius iš tolimos praeities, ir akcentavo „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatus 49 balai. 2018 m. vasario 6 d. priimtas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymas Nr.V-49 „Dėl pakartotino nusikalstamumo rizikos vertinimo metodikos „OASys“ pripažinimo netekusio galios Kalėjimų departamento pavaldžiose įstaigose“, todėl sprendžiant S. J. lygtinį paleidimą iš įstaigos, visiškai negalėjo turėti jokios įtakojančios reikšmės. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis bausmę atlieka nuo 2005 m. lapkričio 14 d., padarė išvadas iš savo klaidų, poelgių ir yra pasiruošiąs likusią bausmės dalį atlikti taikant lygtinio paleidimo sąlygas, suvokia bausmės paskirtį ir atsakingumą prieš teismą, prieš visuomenę, ir patį save, todėl, mano, kad turi turėti galimybę būti lygtinai paleistas, ir adaptuotis į visuomenę, po ilgos laisvės atėmimo bausmės, kuri leido suprasti teisingumo principų esmę ir prasmę - ir tęsti gyvenimą laikantis priimtinų visuomenei moralės normų.Skunde nurodoma, kad bausmės atlikimo metu S. J. skatintas 17 kartų, baustas drausmine tvarka 6 kartus, tačiau visuomet darė išvadas iš savo klaidų ir visuomet bando jas spręsti dalyvaudamas socialiniame reabilitacijos plane numatytose programose, nes suvokia savo klaidas ir jas vertina kritiškai. Pataisos namuose dirba, moka disponuoti gaunamais už darbą pinigais, alkoholio nevartoja nuo sulaikymo dienos, yra pilnai jo atsisakęs, kadangi nusikaltimo padarymo priežastis ir konfliktas kilo, nes buvo apsvaigę nuo alkoholio, todėl lankė anoniminių alkoholikų susirinkimus, kas ir leido suvokti alkoholio daromą žalą jam ir aplinkiniams. Nuteistojo teigimu, atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos sąlygomis, į kurią buvo perkeltas Panevėžio apygardos teismo sprendimu už gerą elgesį, visuomet žinojo, kad nenuvils teismo, kuris perkėlė atlikti bausmę į atvirąją koloniją, nes per bausmės atlikimą jo požiūris pasikeitė į gerąją pusę, ir šiuo metų pritaikius lygtinio paleidimo įstatymą S. J. tai pat nenuvils teismo ir visuomenės. Komisija 2018 m. vasario 5 d. nutarime pasisakė, kad S. J. gali būti lygtinai paleistas ir buvimas laisvėje leis adaptuotis į visuomenę. Lygtinio paleidimo metu nuteistasis tęs darbą, ir gyvens (duomenys neskelbtini), kur iki šiol ir nuomoja butą, ir laisvu nuo darbo metu grįžta iš pataisos namų.N. S. J. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog S. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistasis skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai akcentavo „OASys“ metodikos vertinimo rezultatą, nes pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos direktoriaus 2018 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. V-49, „Dėl kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-181 „Dėl pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo metodikos „OASYS“ taikymo kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose“ pripažinimo netekusiu galios“, nuteistajam nustatyta pakartotinio nuskalstamo elgesio rizika negalėjo turėti jokios reikšmės. Tačiau atkreipiamas nuteistojo dėmesys į tai, kad minėtu įsakymu buvo panaikintas 2011 metų įsakymas dėl „OASys“ metodikos taikymo. Šiuo metu galioja ir yra taikomas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymas Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“, kuriame aprobuotas „OASys“ metodikos taikymas, todėl visiškai pagrįstai teismas skundžiamojoje nutartyje įvertino nuteistajam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką.Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad S. J. priklauso vidutinės rizikos grupei – 49 balai (nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. atlikto vertinimo rizika nepakito), todėl šiuo atveju atsižvelgiant į vieno iš padarytų nusikaltimų sunkumą ir pavojingumą, pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Sprendžiant dėl įstatymo reikalaujamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, vertinama, tai kad iš nustatytų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, pagal „OASys“ 49 balų, statinių, nekintančių kriminogeninių veiksnių svertinių balų suma yra 44 balai. Tačiau nuo 2015 m. kovo 12 d. atlikto pirmojo vertinimo, nustatytas tik trijų balų rizikos mažėjimas. Todėl šiuo atveju būtina įvertinti ir dalyvavimo elgesio pataisos programose įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).Teisėjų kolegija teigiamai vertina, kad nuteistasis dirba, palaiko socialinius ryšius, turi ateities planų, o ypač tai, kad lankė anoniminių alkoholikų, „Psichiką veikiančių medžiagų poveikis sau ir aplinkiniams“ užsiėmimus, nes nusikaltimą įvykdė apsvaigęs. Taip pat, kad dalyvauja Socialinės reabilitacijos programose, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse, tačiau, kaip buvo minėta, sprendžiant apie bausmę atliekančio asmens pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, svarbu įvertinti ir šių priemonių įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Socialinio tyrimo išvadoje S. J. nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra susiję su jo ankstesniais teistumais ir emocine gerove. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad S. J. anksčiau teistas keturis kartus. Pirmą kartą teistas būdamas 17 metų, jo daromi nusikaltimai sunkėja. Visiškai pagrįstai ir teisingai apylinkės teismas įvertino, kad S. J. šiuo metu bausmę atlieka už ne vieną nusikalstamą veiką, tarp kurių – labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes. Nors padarytų nusikalstamų veikų pobūdis sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis teismo sprendimą, tačiau jo vertinimas kitų teismo sprendimo motyvuose nurodytų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Aukštesnysis teismas S. J. ankstesnius nusikaltimus ir labai sunkų nusikaltimą už kurio padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, vertina nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje kontekste, sprendžiant ar nuteistasis savo mąstymą ir elgesį koreguoja teigiama linkme. O būtent, įvertinama, tai, kad nors nuteistasis buvo 17 kartų skatintas, tačiau jo elgesys pataisos įstaigoje negali būti laikomas nepriekaištingu, nes jis 7 kartus pažeidė įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles, paskutinį kartą 2018 m. vasario 7 d., skirta drausminė nuobauda. Įvertinus nuteistojo gautus paskatinimus ir jam skirtas nuobaudas, teigti, jog S. J. savo elgesį nuosekliai keičia vien teigiama linkme, nėra pagrindo, todėl teisėjų kolegija abejoja S. J. teigiamo elgesio stabilumu. Visiškai pagrįstai teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje atitinkamai jį charakterizuoja bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi.Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau už įpareigojimų nevykdymą, jis buvo gražintas į įkalinimo įstaigą. Nors iš tiesų aptariamos aplinkybės, bei ankstesni teistumai yra nuteistojo praeitis, tačiau būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą ar nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Todėl aptartą nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, todėl šiuo metu negalima daryti išvados, jog jis paleistas lygtinai laikysis įstatymų nuostatų ir nenusikals.Asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, turi savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu galimas lygtinio paleidimo taikymas. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu nuteistasis S. J. dar neįrodė savo elgesio akivaizdžios korekcijos. Todėl nei bausmės atlikimas atvirojoje kolonijoje, nei, tai, kad nuteistasis dirba, nesudaro besąlyginio pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. S. J. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo S. J. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.