- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- eI3-206-423/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01352-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Asta Urbonienė (pirm.), Rimantas Giedraitis, Audrius Grauželis, Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Trečiasis asmuo
- E. Š., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. D.
- Atsakovas
- Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. Ž. skundą atsakovei Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, E. Š. ir A. D. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. Ž. skundu prašo panaikinti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2019-05-30 sprendimą Nr. TPS-95 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso statiniai (gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiemo statiniai), esantys (duomenys neskelbtini). Rengiant 0,1400 ha valstybinės žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini)., žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas), pareiškėja Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui 2019-03-07 pateikė Projekto sprendinius. Projektu siekiama suformuoti valstybinės žemės sklypą įregistruotam turtui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, nustatant kitą (pagrindinę) žemės sklypo naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.
Atsakovė, išnagrinėjusi pateikto Projekto sprendinius, registruotus Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos paslaugos byloje Nr. ZSFP-3137, skundžiamu 2019-05-30 sprendimu Nr. TPS-95 nutarė Projekto sprendinių nederinti, kadangi jis turi šiuos trūkumus: aiškinamajame rašte klaidingai nurodytos formuojamo sklypo kryptys pasaulio šalių atžvilgiu; sklypo plane nėra nurodyti visų gretimų žemės sklypų kadastro numeriai; nurodytas asmens kodas ir kiti asmens duomenys, kurių skelbimas nėra numatytas teisės aktuose; nebuvo pateikti aiškinamajame rašte minėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus (toliau – ir NŽT Vilkaviškio skyrius) parengti atsakymai ir patikrinimo aktai dėl pravažiavimo; Projekte nenumatyta galimybė įvažiuoti į kiekvieną žemės sklypą, todėl gretimybė 1-7 nustatyta neteisingai, nėra palikta pravažiavimo į gretimą sklypą.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse (toliau - ir Taisyklės). Pagrindiniai reikalavimai numatyti Taisyklių 50-53 punktuose. Atsižvelgiant į pagrindinius reikalavimus, keliamus projekto sprendiniams, atsakovės rašte nurodyti trūkumai yra nepagrįsti: formuojamo žemės sklypo projektas atliktas pagal nustatytus reikalavimus. Matavimai atlikti kvadratinių metrų tikslumu ir toks tikslumas laikytinas tinkamu, atliekant žemės sklypo projektavimą. Pareiškėja, pasirašydama 2019-05-02 sutikimą, išreiškė aiškų sutikimą, kad jos asmens duomenys būtų tvarkomi. (duomenys neskelbtini)gatvė yra pietinė formuojamo žemės sklypo riba, kuri sutampa su (duomenys neskelbtini)miestelio dalies vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų apsaugos zonų specialiojo plano riba. Kelias teisės aktų nustatyta tvarka nėra suformuotas. Dokumentų įkėlimo į Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS) metu (2019-05-02), taip pat nebuvo suformuoti ir valstybinės žemės sklypai, besiribojantys su vakarine ir šiaurine formuojamo žemės sklypo ribomis. Žemės sklypai, kurie Projekto rengimo ir teikimo derinimui metu buvo suformuoti Projekto sprendiniuose, yra aiškiai įvardinti. Taisyklių 50-53 punktuose numatytas baigtinis dokumentų, kuriuos būtina pateikti su Projektu, sąrašas, jie ir buvo pateikti. Įvaža į formuojamą žemės sklypą, pagal gretimybę 1-7, yra aiškiai numatyta žemės sklypo formavimo ir privažiavimo schemoje. Įvaža į gretimą sklypą suformuota iš (duomenys neskelbtini)gatvės pusės ir tai nepažeidžia gretimo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininko interesų.
Pažymėjo, jog gretimo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)savininkas turi visas galimybes naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu taip, kad būtų suformuota įvaža į žemės sklypą nepažeidžiant nei jo, nei pareiškėjos teisėtų interesų. Nei vykdoma veikla, nei pastatų išdėstymas sklype ar kitos šalutinės aplinkybės negali būti laikomos svarbiomis ir būtinomis, siekiant įpareigoti kito žemės sklypo savininką įgyvendinti viešpataujančio daikto savininko nuosavybės teises. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija su skundu nesutinka, atsiliepime nurodė ir atsakovės atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, jog pareiškėja Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Projekto rengimo tikslas – suformuoti naudojamą valstybinį žemės sklypą, esamiems pastatams eksploatuoti, esantiems (duomenys neskelbtini), sklypo plotas apie 0,1400 ha. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015-03-18 įsakymu Nr. B-ĮV-314 leido pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Planavimo tikslas: suformuoti žemės sklypą prie A.Ž. Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo naudojimo paskirtis ir būdas nustatomi pagal statinių naudojimo paskirtį. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje 2019-05-09 Projektas pateiktas derinimui Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai ir NŽT Vilkaviškio skyriui. Atsakovė ginčijamu sprendimu Projekto sprendinių nederino ir nurodė Projekto trūkumus. Žemės sklypo plotas Projekte privalo būti nustatomas ne apytikslis, o tiksliai kvadratinio metro tikslumu, nes Projekto pagrindu vėliau atliekami kadastriniai matavimai. Negali būti viešinama informacija apie žemės sklypų savininkus ir gretimų žemės sklypų savininkus (vardai, pavardės, asmens kodai ir kt.). Projekto sprendinių brėžinyje turėjo būti nurodytas gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris. Būtina pateikti faktinių duomenų patikrinimo vietovėje aktus, kuriuose sprendžiama situacija dėl kelio servituto nustatymo. Turėjo būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai.
Pažymėjo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)yra suformuotas pagal 1997 m. kovo mėn. žemės sklypo planą M 1:500, kurio rytinėje pusėje yra numatytas pravažiavimas. Gretimybių lentelėje yra įrašyta, kad gretimybėje tarp taškų 10-11-12-13-14-1 yra laisvos valstybinės žemės fondas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į NŽT Vilkaviškio skyriaus pateiktas pastabas, siūloma suprojektuoti kelio servitutą, suteikiant teisę eiti ir važiuoti į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)Taip pat tikslinga kreiptis į viešpataujančio daikto savininką, kad jis išreikštų savo valią dėl servituto reikalingumo ir atlygintinumo. Bendras pravažiavimas į sklypus, esančius (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)yra numatytas ir 1985 m. (duomenys neskelbtini)gyvenvietės išplanavimo projekte. Prašė skundą atmesti.
Tretieji suinteresuoti asmenys E. Š. ir A. D. su skundu nesutinka, atsiliepime į skundą nurodė ir jų atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovė ginčijamu 2019-05-30 raštu Nr. TPS-95 nutarė Projekto sprendinių nederinti ir nurodė trūkumus, kurie pagal Taisyklių 63 punktą nustatyti pateiktame Projekte. Vienas iš pagrindinių trūkumų – Projekte nenumatyta galimybė įvažiuoti į kiekvieną žemės sklypą, todėl gretimybė 1-7 nustatyta neteisingai, nes nėra palikta pravažiavimo į gretimą sklypą. E. Š., sužinojusi apie Projektą, nedelsiant ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad nebūtų pažeistos jos, kaip gretimo sklypo savininkės, teisės. 2019-05-15 atsakovei pateikė prašymą “Dėl pateiktų pastabų formuojant gretimą sklypą” ir nurodė, jog rengiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Projektą, neatsižvelgta į jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)planą, kuriame nurodytas pravažiavimas ir pateikė atsakovei žemės sklypo planą bei sklypo raudonųjų linijų planą, kuriame matyti pravažiavimas iš pagrindinės (duomenys neskelbtini)gatvės, tarp (duomenys neskelbtini)Šiuo pravažiavimu ji faktiškai naudojosi visą laiką.
NŽT Vilkaviškio skyrius 2018-06-13, atlikęs faktinių duomenų patikrinimą vietoje, dalyvaujant E. Š. ir A. Ž., surašė aktą Nr. FD-442-(14.19.141), kuriuo nustatė, jog tarp pareiškėjos ir E. Š. žemės sklypų yra susiformavęs pravažiavimas, išpiltas žvyro danga.
Pažymėjo, jog suderinus Projektą bei panaikinus pravažiavimą, E. Š. prarastų galimybę patekti į savo žemės sklypą, kas neabejotinai pažeistų jos teises bei teisėtus interesus. Tokiu atveju būtų būtina nustatyti servitutinį kelią žemės sklype, kuris priklauso A. D., o tai taip pat pažeistų ir jos teises, kadangi būtų reikalinga išilgai viso žemės sklypo nutiesti kelią į E. Š. sklypą, o A. D. realiai negalėtų naudotis savo žeme, negalėtų sklype statyti statinių, kadangi būtų nutiestas kelias, kuris atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus negalėtų būti siauresnis nei 4 m. Tai sukeltų nepatogumą, prarastų privatumą ir ramybę, gali kilti ir konfliktines situacijas tarp kaimynų. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Šioje byloje kilo ginčas dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2019-05-30 sprendimo Nr. TPS-95, kuriuo atsisakyta derinti 0,1400 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projektą, pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjai A. Ž. nuosavybės teise priklauso statiniai (gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Rengiant 0,1400 ha valstybinės žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini)., žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pareiškėja atsakovui Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui 2019-03-07 pateikė žemės sklypo projekto sprendinius. Projektu yra siekiama suformuoti valstybinės žemės sklypą įregistruotam turtui, registro Nr. (duomenys neskelbtini) esamiems statiniams ((duomenys neskelbtini)) eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, nustatant kitą (pagrindinę) žemės sklypo naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.
Atsakovė 2019-05-30 sprendimu Nr. TPS-95 Projekto sprendinių nederino. Nurodė, jog Projektas pagal Taisyklių 63 punkto nuostatas turi šiuos trūkumus: aiškinamajame rašte klaidingai nurodytos formuojamo sklypo kryptys pasaulio šalių atžvilgiu; sklypo plane nėra nurodyti visų gretimų žemės sklypų kadastro numeriai; nurodytas asmens kodas ir kiti asmens duomenys, kurių skelbimas nėra numatytas teisės aktuose; nebuvo pateikti aiškinamajame rašte minėti NŽT Vilkaviškio skyriaus parengti atsakymai ir patikrinimo aktai dėl pravažiavimo; Projekte nenumatyta galimybė įvažiuoti į kiekvieną žemės sklypą, todėl gretimybė 1-7 nustatyta neteisingai, nėra palikta pravažiavimo į gretimą sklypą.
Pareiškėja, prašydama panaikinti skundžiamą sprendimą, teigia, kad jis yra neteisėtas, neaiškus, formalus ir nemotyvuotas, neatitinka faktinės situacijos.
Sprendžiant pareiškėjos argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuri savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovė privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų.
VAĮ 3 straipsnio 1 punkte (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019-12-31) įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (VAĮ 3 str. 2 p.). Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).
Nagrinėjamu atveju skundžiamas atsakovės sprendimas neatitinka esminių VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėja prašė atsakovę atlikti konkrečius veiksmus: suderinti 0,1400 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., formavimo ir pertvarkymo projektą.
Sprendime atsakovė tik informavo pareiškėją apie tai, jog Projektas turi būti parengtas vadovaujantis Taisyklių 63, 50, 52, 53 punktų nuostatomis. Nei sprendime, nei atskirai nėra išdėstyti motyvai, nepateiktas teisinis pagrindas (tik teisės aktų išvardinimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu), kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą. Akivaizdu, kad atsakovė iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjos prašymo, nenurodė konkrečių dokumentų, kuriuos vertino. Nenurodė, kokių duomenų pagal Taisyklių 50, 52, 53 punktus Projekto sprendiniuose nebuvo. Akivaizdu, jog pagrindinė priežastis, dėl kuriuos nebuvo suderintas Projektas, kaip paaiškėjo teisminio nagrinėjimo metu, buvo ta, kad nebuvo paliktas pravažiavimas į gretimą sklypą. Tačiau atsakovė nenurodė, kokiuose teritorijų planavimo dokumentuose jis yra (buvo) pažymėtas ir kuriais iš jų Projekto autorius turėtų vadovautis.
Atkreiptinas dėmesys, kad atsiliepime atsakovė nurodė jau konkrečius dokumentus, kuriuos buvo privaloma pateikti, t. y. būtina pateikti faktinių duomenų patikrinimo vietovėje aktus, kuriuose sprendžiama situacija dėl kelio servituto nustatymo. Taip pat nurodė, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra suformuotas pagal 1997 m. kovo mėn. žemės sklypo planą M 1:500, kurio rytinėje pusėje yra numatytas pravažiavimas. Gretimybių lentelėje yra įrašyta, kad gretimybėje tarp taškų 10-11-12-13-14-1 yra laisvos valstybinės žemės fondas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į NŽT Vilkaviškio skyriaus pateiktas pastabas, siūloma suprojektuoti kelio servitutą, suteikiant teisę eiti ir važiuoti į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Taip pat tikslinga kreiptis į viešpataujančio daikto savininką, kad jis išreikštų savo valią dėl servituto reikalingumo ir atlygintinumo. Bendras pravažiavimas į sklypus, esančius (duomenys neskelbtini)yra numatytas ir 1985 m. (duomenys neskelbtini)gyvenvietės išplanavimo projekte. Turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Nenurodyta ir nėra aišku, ar buvo suprojektuotas (duomenys neskelbtini)miestelio bendro naudojimo kelių tinklas, kuris galėtų patvirtinti esantį pravažiavimą. Konkrečiai nenurodyta, kokie NŽT Vilkaviškio skyriaus rengti atsakymai ir patikrinimo aktai dėl pravažiavimo nepateikti kartu su Projektu.
Minėti skundžiamo sprendimo turinio trūkumai VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl atsakovės 2019-05-30 sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 8 straipsniui (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).
Primindama VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, teisėjų kolegija pabrėžia, kad individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau, nei priimtas individualus administracinis aktas. Kilus ginčui teisme dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, tokį aktą priėmusio viešojo administravimo subjekto (atsakovės) pozicija, kad ji atitinkamu procesiniu būdu (atsiliepime į pareiškėjos skundą, paaiškinimuose teismo posėdžio metu ir pan.) bando nurodyti tokio akto motyvus, teismui negali būti pagrindas į tai atsižvelgti, nes, kaip jau buvo minėta, VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimai turi būti išpildyti priimant individualų administracinį aktą. Skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (žr., pvz., LVAT 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, LVAT 2016-12-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016).
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Teisėjų kolegija nustačiusi, kad sprendimas neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui (VAĮ 8 str.), konstatuoja, jog tai yra pagrindas panaikinti šį administracinį sprendimą, nepasisakant dėl kitų skunde, atsiliepime bei teismo posėdžio metu šalių išdėstytų motyvų ir nevertinant atsakovo priimto sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo kitais aspektais. Todėl pareiškėjos skundas tenkintinas, atsakovės 2019-05-30 sprendimas Nr. TPS-95 panaikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), įpareigojant atsakovę prašymą išnagrinėti iš naujo.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti 3719,85 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas šioje byloje tenkintinas, ji įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau- Rekomendacijos).
Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Minėta nuostata suponuoja, jog proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., LVAT 2012-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).
Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjai šioje byloje teikė advokatė V. G.-Leonienė ir advokato padėjėja A. A.. Pareiškėja pateikė PVM sąskaitas faktūras ir banko sąskaitos išrašus, kurie patvirtina, kad ji realiai patyrė minėtas bylinėjimosi išlaidas.
Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 p., koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Iš teismui pateiktų teisinių paslaugų ataskaitų matyti, kad pareiškėja prašo priteisti 750 Eur už advokato padėjėjos skundo parengimą. Maksimali priteistina suma už skundo teismui parengimą duotu laikotarpiu (2019 m. liepos mėnuo) pagal Rekomendacijų 8.2 punktą sudaro 2525,40 Eur (1262,7 Eur x 2,5) *80/100). Kadangi prašoma priteisti suma neviršija (nesiekia nė pusės) Rekomendacijose nurodomo maksimalaus dydžio, prašymas šioje dalyje tenkintinas.
Pareiškėja taip pat prašo atlyginti iš viso 100 Eur už prašymus NŽT ir VĮ Registrų centrui dėl informacijos gavimo, rengtus 2019 m. liepos mėnesį, taip pat 50 Eur už tokio paties pobūdžio prašymą NŽT 2019 m. spalio mėnesį. Iš pateiktos teisinių paslaugų ataskaitos matyti, kad šias paslaugas teikė ir sąskaitą išrašė advokato padėjėja. Pagal Rekomendacijų 8.18 punktą, už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus – taikomas 0,01 koeficientas. 2019 metų liepos mėnesį rengtiems prašymams maksimali atlygintina bylinėjimosi išlaidų suma yra 20,20 Eur (1262,7 Eur * 0,01)*2 = 25.25 * 80/100), todėl priteistina suma mažintina iki 20,20 Eur. Už 2019 m. spalio mėnesį rengtą prašymą NŽT bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma mažintina iki 10,31 Eur.
Už advokato padėjėjos 2019 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais teiktas teisines konsultacijas, trukusias iš viso 1,50 val., prašoma atlyginti 150 Eur. Maksimali priteistina suma už 2 valandų (suapvalinus) trukmės advokato padėjėjo teisines konsultacijas pagal Rekomendacijų 8.19 punktą yra 202,03 Eur (1262,7 Eur x 0,1)*2 = 252.54 *80/100), todėl prašymas šioje dalyje neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio ir yra tenkintinas.
Prašoma atlyginti 50 Eur suma už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimą (2019 m. spalio mėnesį) neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodytos maksimalios sumos, todėl priteistina.
Pareiškėja prašo atlyginti iš viso 1325 Eur suma (pritaikius nuolaidą) už advokatės pasirengimą ir atstovavimą 2019-10-22, 2019-12-17, 2020-03-03 ir 2020-09-17 teismo posėdžiuose (dalyvavo advokatė V. G.-Leonienė). Teisinių paslaugų ataskaitoje nurodoma, kad šios teisinės paslaugos truko iš viso (suapvalinus) 15 valandų. Maksimali priteistina suma už tokios trukmės atstovavimą ir pasirengimą posėdžiams yra 2071,50 Eur (taikant 2020 m. I ketvirčio bruto atlyginimo koeficientą), todėl prašoma priteisti suma neviršija šio dydžio ir gali būti atlyginama.
Už advokatės teiktą vienos valandos teisinę konsultaciją 2020 m. rugpjūčio mėnesį prašoma atlyginti 90 Eur (pritaikius nuolaidą) neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl priteistina. Už advokatės rengtą 2020-04-24 prašymą dėl posėdžio atidėjimo prašoma atlyginti 45 Eur suma (su nuolaida) taip pat neviršija nustatytų dydžių (Rekomendacijų 8.17 p.), todėl priteistina.
Už 2019 m. lapkritį advokatės rengtą prašymą dėl atsakovės pateiktų įrodymų kokybės patirta 90 Eur išlaidų suma (su nuolaida), taip pat už 2020 m. vasario mėnesį rengtą prašymą teismui dėl įrodymų išreikalavimo patirta 135 Eur (pritaikius nuolaidą) suma neviršija Rekomendacijų 8.17 ir 8.18 punktuose nurodytų dydžių, todėl gali būti priteisiamos.
Už 2020 m. vasarį rengtą prašymą Teritorijų planavimo dokumentų registrui prašoma atlyginti 45 Eur suma (su nuolaida) viršija Rekomendacijų 8.18 punkte nurodytą dydį (13,17 Eur), todėl šioje dalyje priteistina suma yra 13,17 Eur.
Pareiškėja prašo atlyginti advokatės patirta išlaidas vykstant į teismo posėdžius, iš viso 555 Eur. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojama praktika, kad proceso šaliai, kurios naudai byloje priimtas sprendimas, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos. Išlaidų pagrįstumas reiškia, kad jos turi būti įrodytos, t. y. suinteresuota šalis privalo pateikti teismui dokumentus, pagrindžiančius, kad atitinkamos paslaugos buvo suteiktos bei už jas sumokėta tam tikra pinigų suma. Dėl transporto išlaidų, kai jos patiriamos proceso šaliai vykstant į teismą savo transporto priemone, atlyginimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismui turi būti pateikti tokie dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti patirtų išlaidų apskaičiavimui būtinus parametrus, t. y. degalų kainą, automobilio vidutines kuro sąnaudas, nuvažiuotą atstumą (žr., pvz., LVAT 2011-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A62-180/2011 ir kt.). Taigi, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, šiuo atveju kelionės išlaidų, priteisimo, svarbu įvertinti prašomų priteisti išlaidų pagrįstumą rašytiniais įrodymais. Kadangi pareiškėja ir jos atstovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl patirtų transporto išlaidų vykstant į teismo posėdžius, šioje dalyje prašymas atmestinas.
Pareiškėjai taip pat priteistina 23 Eur žyminio mokesčio, sumokėto Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo laikytinas pagrįstu dalyje dėl 2701,68 Eur sumos, kuriai, apmokant sąskaitas, buvo pritaikytas 21 procento pridėtinės vertės mokestis, todėl pareiškėjos naudai iš viso priteistina 3269,03 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 40-41 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą tenkinti.
Panaikinti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2019-05-30 sprendimą Nr. TPS-95 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo“ ir įpareigoti Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti prašymą dėl 0,1400 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo.
Priteisti iš atsakovės Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos pareiškėjai A. Ž. 3269,03 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.