- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-29
- Bylos Nr.
- 1A-1175-256-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Švedienė (pirm.), Laureta Ulbienė, Ryšardas Skirtunas
- Nuteistasis
- J. B.
- Nukentėjusysis
- L. S.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-09-19 nuosprendžio, kuriuo J. B. nuteista pagal BK 281str. 3d 25MGL (3250Lt) dydžio bauda, uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.
Nukentėjusiajai L. S. priteista 7368 Lt neturtinės žalos iš J. B. ir 4316 Lt turtinės žalos iš UAB „BTA Draudimas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. nuteista už tai, kad 2010-06-08, 12.34val., Vilniuje, Gariūnų g. 68, vairuodama automobilį RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 bei 134 punktų reikalavimus, t.y. vairuodama automobilį ir važiuodama turgavietės teritorijoje, kur siauras pravažiavimas ir blogas matomumas, nepasirinko saugaus greičio, neįvertino galimybės sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, savalaikiai nesustabdė vairuojamo automobilio, dėl ko partrenkė šalia palapinės stovėjusią pėsčiąją L. S., kuriai eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji prašo nuosprendį panaikinti ir ją išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, o civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Nurodo, kad teismas vadovavosi tik nukentėjusiosios parodymais ir nevertino kitų bylos aplinkybių. Ji važiavo blogomis oro sąlygomis, kelias buvo siauras, todėl neskubėjo, valdė sankabos pedalą. Pastebėjusi, kad turgavietės palapinės kraštą laiko moteris, važiuodama pasitraukė, kad nekliudytų palapinės ir moters, tačiau ant automobilio priekinio stiklo užkrito palapinės apsauginė plėvelė, todėl iš karto sustojo. Pamatė, kad šalia automobilio guli L. S.. Kontakto tarp nukentėjusiosios ir automobilio ji nepajuto. L. S. jei ir atsitrenkė į automobilį, tai galėjo padaryti krisdama. Po įvykio automobilis buvo apžiūrėtas ir jokių žymių nenustatyta. Teisme L. S. iš dalies patvirtino minėtas aplinkybes ir parodė, kad pati nežiūrėjo į važiuojamąją kelio dalį ir kad palapinės plėvelė buvo užkritusi ant automobilio. Nuteistoji nurodo, kad liudytojai T. R., T. K., J. T. patvirtino jos parodymus. Teismas nevertino specialistų teiginių ir išvados. Nebuvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, tai buvo padaryta tik nagrinėjant bylą teisme. Teismo nuosprendis nemotyvuotas, nes įvykio aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, faktiniai duomenys neįvertinti kaip įrodymų visuma, o tik atskirai ir nemotyvuotai aptarti .
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, J. B. teisingai pripažinta kalta pagal BK 281str. 3d.
Skunde nėra argumentuotų motyvų dėl ko J. B. turėtų būti išteisinta. Bylos duomenys patvirtina, kad nusikaltimas įvyko dėl nuteistosios neapdairumo ir neatsakingumo. Nors ji kalta neprisipažįsta, jos kaltė įrodyta ikiteisminiame tyrime surinktais ir teisme patikrintais įrodymais – kelių eismo įvykio vietos apžiūros, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros, J. B. apžiūros protokolais, nukentėjusiosios L. S., liudytojų T. R., T. K. J. T. parodymais, specialistų išvadomis.
Tiek nukentėjusioji, tiek liudytojai nurodė vienodas įvykio aplinkybes, patvirtino, kad nuteistosios vairuojamas automobilis kliudė nukentėjusiąją, dėl ko ji parkrito ir buvo sužalota. Liudytojai patvirtino parodymus ir jų patikrinimo metu, dėl jų nurodytų aplinkybių teisingumo abejonių nekyla.
Nors specialistų išvadose buvo neesminių prieštaravimų, tačiau atlikus matomumo eksperimentą nustatyta, kad nukentėjusioji galėjo būti matoma iš atstumo, kurio pakanka automobiliui, važiuojančiam greičiu, kuris buvo nustatytas įvykio aplinkybėmis, ir nuteistoji turėjo galimybę automobilį sustabdyti laiku. Tuo atveju, jei nukentėjusioji ir nebuvo matoma nuteistajai, ji turėjo reaguoti į tai, kad plėvelė, kuri dengė nukentėjusiąją, yra kliūtis, ir nedelsiant stabdyti automobilį.
Specialistų išvados patvirtina, kad L. S. koja buvo sužalota esant būsenoje kai tvirtai stovima ant žemės, nukentėjusioji turėjo ja tvirtai remtis, todėl ši aplinkybė paneigia J. B. versiją, kad nukentėjusioji pati užgriuvo ant automobilio.
J. B. automobilį vairavo toje vietoje, kur siauras pravažiavimas, vaikšto ir dirba žmonės, todėl turėjo laikytis atitinkamo greičio. Įvertinus jos vairavimo stažą, aplinkybes, tai, kad ji žinojo kokiomis aplinkybėmis važiuoja, ji privalėjo imtis visų atsargumo priemonių ribodama greitį, signalizuodama ir pan., kad išlaikytų saugaus eismo reikalavimus, turėjo atsižvelgti ir į oro sąlygas. Eismo įvykis kilo dėl J. B. neatidumo, nepasirinkto saugaus greičio ir nesilaikant Kelių eismo taisyklių reikalavimų.
Įvertinus paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir padarė teisingas išvadas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistosios J. B. apeliacinį skundą atmesti.