Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-03 · Administracinė byla Nr. I-3033-561/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-03
Bylos Nr.
I-3033-561/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00007-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Arūnas Kaminskas, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
V. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3033-561/2016Proceso Nr. 3-62-3-00007-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.,3.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjui V. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, Pravieniškių pataisos namams dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. T. su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Pravieniškių pataisos namų administraciją (toliau – ir Pataisos namai) padaryti pareiškėjo prašomų dokumentų kopijas (2014-06-25 skundas dėl pareigūnų veiksmų kratos metu ir 2014-08-04 skundas dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų naktinio miego metu) ir jas pateikti pareiškėjui; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pataisos namų, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) po 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad į Pataisos namų direktorių kreipėsi su prašymu atšviesti jo skundo kopijas dėl pareigūnų veiksmų. Prašymuose nurodė, kad prašomos kopijos kartu su skundu bus teikiamos aukštesniosioms instancijoms. Pažymėjo, kad jo prašomos kopijos pateiktos nebuvo, o į pareiškėjo prašymą Pataisos namų administracija pateikė raštiškus atsakymus, kuriuos pareiškėjas apskundė Departamentui. Paaiškino, kad Departamentas jo skundo nenagrinėjo, o persiuntė Pataisos namams, kurių veiksmus ir skundė. Nesutiko su Departamento išaiškinimu, jog Pataisos namų administracija neatsisakė pateikti prašomų dokumentų kopijas, o tik paaiškino, kuo remiantis ir kokiu būdu šios kopijos gali būti pridėtos prie pareiškėjo skundų. Pareiškėjo įsitikinimu, nei Pataisos namai, nei Departamentas nenurodė teisės aktų nuostatų, kurios įpareigoja prie pareiškėjo skundo kopijas pridėti administracijos atstovui. Atkreipė dėmesį į tai, kad Pataisos namų administracija specialiai klaidina nuteistuosius, savaip interpretuodama teisės aktų nuostatas. Pabrėžė, kad būtent dėl šių neteisėtų Pataisos namų administracijos ir Departamento veiksmų patyrė didelius nepatogumus, reputacijos pablogėjimą ir stresą, kreipėsi medicininės pagalbos.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas patvirtino skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti visą.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad Pataisos namų administracija neatsisakė pareiškėjui pateikti prašomų dokumentų kopijų, o tik paaiškino, kuo remiantis ir kokiu būdu šios kopijos gali būti pridėtos prie pareiškėjo skundų teismui ar kitai institucijai. Pažymėjo, jog nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs rašytinius pasiūlymus, prašymus ar peticijas pataisos įstaigos direktoriaus paskirtam administracijos atstovui. Manė, kad pareiškėjui pagrįstai nebuvo daromos dokumentų kopijos, nes pareiškėjas nepagrindė kopijų darymo tikslo.

Pabrėžė, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o tik išnagrinėjo ginčą ikiteismine tvarka ir Pataisos namų sprendimus paliko nepakeistus.

Teismo posėdyje Departamento atstovas nedalyvavo.

Atsiliepimas

Atsakovas bei atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodė, kad neatsisakė pateikti pareiškėjo prašomų dokumentų kopijų, o tik paaiškino, kuo remiantis ir kokiu būdu šios kopijos gali būti pridėtos prie pareiškėjo skundų. Nurodė, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo laikė nepagrįstu.

Teismo posėdyje Pataisos namų atstovas nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad 2014-09-11 ir 2014-09-26 pareiškėjas su prašymais kreipėsi į Pataisos namus, prašydamas atšviesti jo 2014-06-25 ir 2014-08-04 skundų kopijas, pateiktas Pataisos namų administracijai (b. l. 50, 52).

Pataisos namai 2014-09-24 raštu Nr. 7-2057 ir 2014-10-23 raštu Nr. 7-2280 informavo pareiškėją, kokiais teisės aktais vadovaujantis pareiškėjo prašymų patenkinti negali ir nurodė, kokiu būdu pageidaujamų dokumentų kopijos gali būti pridėtos prie parengtų išsiuntimui skundų, prašymų ar pareiškimų (b. l. 49, 51).

Nesutikdamas su priimtais sprendimais pareiškėjas 2014-11-24 su skundu kreipėsi į Departamentą (b. l. 47–48), kuris 2014-12-23 sprendimu Nr. 2S-6792 nusprendė, jog priimti Pataisos namų administracijos 2014-09-24 ir 2014-10-23 atsakymai yra teisėti ir pagrįsti (b. l. 55).

Pareiškėjas su 2014-12-29 skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą (toliau – ir KAAT), prašydamas įpareigoti Pataisos namus ir Departamentą atitinkamai įgyvendinti įstatymus; priteisti iš atsakovų solidariai 1000 Lt (b. l. 10–13). Pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, todėl KAAT nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti (b. l. 22–24). Teismas nutartyje išaiškino pareiškėjui, kad pareiškėjas turėtų formuluoti reikalavimus dėl Pataisos namų ir Departamento priimtų sprendimų, nes savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų.

Pareiškėjas 2015-01-21 padavė patikslintą skundą su patikslintais skundo reikalavimais (b. l. 31–34). KAAT šio patikslinto skundo dalį priėmė nagrinėti, kitą pareiškėjo skundo dalį atsisakė priimti (b. l. 2–4).

Ginčas byloje kilęs dėl įpareigojimo Pataisos namams išduoti pareiškėjo prašomų dokumentų kopijas teisėtumo ir pagrįstumo bei žalos atlyginimo.

Pareiškėjai turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą, tačiau kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Skundo elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, atsižvelgiant į tai, turi būti pateikiami atitinkami įrodymai, nustatytinos tinkamos proceso šalys, pareiškiami prašymai ir kt.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Pataisos namus padaryti pareiškėjo prašomų dokumentų kopijas (2014-06-25 skundas dėl pareigūnų veiksmų kratos metu ir 2014-08-04 skundas dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų naktinio miego metu) ir jas pateikti pareiškėjui.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Pataisos namai 2014-09-24 raštu Nr. 7-2057 ir 2014-10-23 raštu Nr. 7-2280 išnagrinėjo pareiškėjo prašymus dėl dokumentų kopijų pateikimo ir informavo pareiškėją, kokiais teisės aktais vadovaujantis pareiškėjo prašymų patenkinti negali. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtais Pataisos namų raštais, su skundu kreipėsi į Departamentą, kuris 2014-12-23 sprendimu Nr. 2S-6792 nusprendė, jog priimti Pataisos namų administracijos 2014-09-24 ir 2014-10-23 atsakymai yra teisėti ir pagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas Pataisos namai galėtų būti įpareigotas išduoti pareiškėjo prašomų dokumentų kopijas tik pripažinus, kad anksčiau nurodyti atsakovo sprendimai yra neteisėti ir/ar nepagrįsti ir panaikinus šiuos sprendimus įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau, kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), pagal ABTĮ 23 ir 52 straipsnius teisė suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą priklauso pareiškėjui (administracinės bylos Nr. AS-556-667/2010; Nr. A-756-1511/2012). Teismo vertinimu, skundo dalykas ir pagrindas apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas. Šioje byloje pareiškėjas nepareiškė reikalavimo panaikinti atsakovo Pataisos namų bei Departamento priimtų sprendimų, nors KAAT tokią teisę pareiškėjui išaiškino. Kaip matyti ir pateikto pareiškėjo patikslinto skundo, pareiškėjas savo reikalavimų nekeitė ir priimtų Pataisos namų 2014-09-24 sprendimo Nr. 7-2057, 2014-10-23 sprendimo Nr. 7-2280 bei Departamento 2014-12-23 sprendimo Nr. 2S-6792 teisme neginčijo.

Teismas, išanalizavęs teisės aktų nuostatas bei LVAT praktiką, daro išvadą, kad, esant galiojantiems minėtiems Pataisos namų ir Departamento sprendimams, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą Pataisos namus padaryti pareiškėjo prašomų dokumentų kopijas ir jas pateikti pareiškėjui.

Pareiškėjas taip pat prašė teismo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pataisos namų ir Departamento, po 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

ABTĮ 15 str. 1 d. 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997-01-20 ir 2004-12-13 nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).

Pareiškėjas tvirtino, kad dėl atsakovų pareigūnų neveikimo jis patyrė didelius nepatogumus, reputacijos pablogėjimą, stresą ir kelis kartus kreipėsi į medikus.

CK 6.250 str. 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytų institucijų (Pataisos namų ir Departamento) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. CK 6.246 str. 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjas kildina iš galimai neteisėtų Pataisos namų ir Departamento pareigūnų veiksmų – nepadarė ir nepateikė pareiškėjo prašytų dokumentų kopijų.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas su prašymais kreipėsi į Pataisos namus, prašydamas padaryti dokumentų kopijas ir jas jam pateikti, tačiau Pataisos namai paaiškino pareiškėjui, kad prašomų dokumentų kopijų pateikti negali ir nurodė aplinkybes bei teisės aktus, kuriais remiantis prašomų dokumentų kopijos būtų pridėtos prie pareiškėjo teikiamų skundų.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 193 punkte buvo nustatyta, kad jeigu nuteistasis nori prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo pridėti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, pataisos įstaigos administracija privalo nuteistajam padaryti prašomų dokumentų ir medžiagos kopijas. Šios paslaugos nuteistajam suteikiamos, vadovaujantis Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (Žin., 2000, Nr. 75-2294). Jeigu nuteistojo asmeninėje sąskaitoje nepakanka lėšų pataisos įstaigos administracijai atlyginti už kopijų parengimą, ši suma iš nuteistojo asmeninės sąskaitos nurašoma, kai jis tampa mokus. Tų pačių taisyklių 194 punktas nustatė, kad nuteistieji rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus įteikia pataisos įstaigos direktoriaus paskirtam administracijos atstovui. Administracijos atstovas juos registruoja nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registracijos žurnale ir duoda nuteistajam pasirašyti. Pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, kuriuos reikia išsiųsti, išsiunčiami, o skirti pataisos įstaigos direktoriui perduodami per vieną darbo dieną nuo jų įteikimo (gavimo) momento. Nuteistųjų rašytiniai pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, skirti pataisos įstaigos direktoriui, registruojami atskirame Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registracijos žurnale.

Taigi, teisės aktų nuostatos leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui pagrįstai nebuvo padarytos jo prašomų dokumentų kopijos, nes pareiškėjas neteikė jokio skundo. Dar daugiau, sutiktina su Pataisos namų ir Departamento argumentu, jog Pataisos namų administracija neatsisakė pateikti dokumentų kopijas, o tik paaiškino pareiškėjui, kokiu būdu jos gali būti pridėtos prie pareiškėjo skundų. Iš to, kas pasakyta, galima daryti išvadą, kad tik pačio pareiškėjo tolimesni veiksmai sąlygojo jo prašymų baigtį. Iš pateiktų Pataisos namų ir Departamento atsakymų matyti, kad atsakymuose yra nurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis jie rėmėsi, todėl visiškai nepagrįstas pareiškėjo skundo argumentas, kad Pataisos namai ir Departamentas nenurodė teisės aktų nuostatų.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai, jog Pataisos namai ir Departamentas neveikė taip, kaip privalėjo veikti, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Pataisos namų administracija ir Departamento pareigūnai veikė įstatymų nustatytose ribose, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiškėjui atsiradimą. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nenustačius Pataisos namų bei Departamento neteisėtų veiksmų, nėra ir jų atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sąlygos, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės.

Teismas daro išvadą, kad ginčo atveju pareiškėjui žalos atlyginimas nepriteistinas, nenustačius pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų (Pataisos namų ir Departamento) neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl pareiškėjo skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo V. T. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Arūnas KaminskasIrena PaulauskienėMilda Vainienė