Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

susipažinusi su R. G. pareiškimu dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka I. B. dėl svetimo turto sunaikinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016-02-03 gautas R. G. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka I. B. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už svetimo turto sunaikinimą.

Pareiškime nurodoma, kad R. G. gyvena viename name su I. B., kuri be gyventojų sutikimo gavo leidimą atlikti namo rekonstrukciją nekeičiant stogo aukščio, tačiau stogas faktiškai pakeltas 60 cm. Be to sumūrijo laitus ir juos prijungė prie pareiškėjo laiptų, nors jis tokio sutikimo nedavė.

2015-09-16 R. G. pamatė, kad prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kabo laidai ir nėra dviejų jam priklausančių televizijos antenų. Be to, pastebėjo, kad nėra ir 7 buto savininkų antenos. I. B. pasamdė darbininkus namo rekonstrukcijai atlikti, kurie įrenginėjo palėpę virš I. B. buto 2015-09-18 pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 3 PK ir nurodė, kad I. B. nuplėšė antenas, nupjovė antenų kabelius, paskirstymo dėžutes ir numetė nuo stogo. Policijos komisariato tyrėja 2015-10-06 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą motyvuodama tuo, kad I. B. veiksmuose nuplėšiant antenas nustatė veikos, turinčios nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje požymių, o tokia byla yra privataus kaltinimo byla, kurioje ikiteisminis tyrimas neatliekamas.

Motyvuojamoji dalis

Privataus kaltinimo skundą atsisakytina priimti ir jis su medžiaga grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2 dalis nustato, kas turi būti nurodyta privataus kaltinimo tvarka raštu paduotame skunde ar pareiškime: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

Privataus kaltinimo bylų procesas – tai toks procesas, kai dėl tam tikrų nusikalstamų veikų asmenį kaltina ne valstybinė institucija, o pats nukentėjusysis (ar jo atstovas). Privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduoto skundo paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, todėl tokio pobūdžio skunduose turi būti tiksliai ir aiškiai suformuluotos kaltinimo ribos, t. y. turi būti ne tik nurodyta, kokie faktiškai atlikti veiksmai, bet ir tuos veiksmus atitinkanti baudžiamojo įstatymo norma, pagal kurią kaltinamasis traukiamas atsakomybėn. Teismas nutartimi turi perduoti nukentėjusiojo skundą ar teisėto atstovo pareiškimą nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal šių proceso dalyvių suformuluotą kaltinimą, nurodydamas veiką, kurios padarymu asmuo kaltinamas ir tą nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą (konkretų BK straipsnį ir jo dalį). Teismų praktikoje vertinama, kad prielaidomis ar spėlionėmis vadovaujantis negalima pradėti ir vesti baudžiamojo proceso. Kaltinimas turi būti aiškus, tikslus ir konkretus, kad niekam nekiltų dėl jo abejonių. Skunde turi būti aiškiai nurodoma, pagal kokius straipsnius ir jų dalis prašoma traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, kad ir pačiam asmeniui, kuriam būtų siunčiama skundo kopija, tai būtų suprantama, aišku, kad nebūtų pažeista Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostata – teisė žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas, o taip pat veiksmingai gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Teismui paduodamas skundas ar pareiškimas dėl privataus kaltinimo bylos pradėjimo pagal savo esmę yra kaltinamasis aktas, kuriame turi būti suformuluotas kaltinimas tam asmeniui, kurį privatus kaltintojas kaltina konkrečios nusikalstamos veikos padarymui. Tai reiškia, kad tokiame pareiškime ar skunde turi būti nurodyti kaltinamo asmens atlikti faktiniai veiksmai, kuriais privataus kaltintojo nuomone buvo padaryta nusikalstama veika, taip pat nurodytas konkretus Baudžiamojo kodekso straipsnis ir jo dalis, kurie atitinka minėtus faktinius veiksmus, t. y. turi būti nurodytas ir tas BK straipsnis ir jo dalis, pagal kurią privatus kaltintojas prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltinamą asmenį. Teismui pateiktame skunde prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybės už svetimo turto sunaikinimą I. B. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, tašiau iš pareiškimo nėra aišku, kokių faktinių veiksmų padarymu pasireiškė svetimo R. G. priklausančio turto sunaikinimas. Tai reiškia, kad pareiškime nėra nurodytos BK 412 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės. Tai, kad policijos tyrėjas 2015-10-06 nutarimu atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą pažymėjo, kad I. B. veiksmuose yra BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymių, neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos pateikti teismui BPK 412 straipsnyje nurodytus reikalavimus atitinkantį pareiškimą dėl privataus kaltinimo bylos pradėjimo. Pareiškime praktiškai nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą. Neaišku, kas ir kada tas antenas nuplėšė, kiek jos kainavo, kokia žala padaryta, kur tos antenos po to dingo, ar jos buvo rastos, kodėl jos buvo nuplėštos, ar jas nuplėšė pati I. B., ar jos darbininkai – nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių, kurias būtų galima teisiškai įvertinti. Iš skurdžios informacijos matyti, kad I. B. yra namo bendrasavininkė, taigi namo stogo bendrasavininkė. Ji atlikinėjo namo rekonstrukcijos darbus – įrenginėjo palėpę. Gal nesutarimo dalyku tapusios antenos trukdė darbams ir dėl to jos buvo nuimtos nuo stogo? BK 187 straipsnio 1 daliai yra reikšminga padarytos žalos dydis, tačiau teismui pateiktame pareiškime nenurodyta jokių duomenų apie kainą tų antenų ir tų laidų, kurie buvo nuimti nuo stogo. Yra duomenys apie naujai atstatytų antenų kartu su darbais kainą, kurią sudaro 315,80 eurų, tačiau didelė dalis kainos sudaro būtent darbų kainą, kas neįeiną į tiesioginę žalą baudžiamąja teisine prasme, kuris turi reikšmės sprendžiant veiksmų kvalifikavimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį klausimą. Pareikškime taip pat nėra nurodyti duomenys, kurie patvirtina skunde išdėstytas aplinkybes, liudytojų, kurie galėtų patvirtinti teisiškai reikšmingas aplinkybes, duomenys.

Be to, skundas yra pasirašytas ne pareiškėjo, o jo atstovo pagal pavedimą – advokato R. V., nors 412 straipsnio 2 dalis numato, kad jis turi būti pasirašytas nukentėjusiojo. BPK 408 straipsnis nurodo, kad privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Jeigu nukentėjusysis dėl pilnametystės, fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiomis teisėmis, paduoti pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme gali jo teisėtas atstovas (408 straipsnio 2 dalis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. G. buvo apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo institucijos pareigūno, pats pasirašo teikiamus skundus įvairioms institucijoms, byloje nėra jokių duomenų, įrodančių, kad jis negali dėl fizinės ar psichinės būklės pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis. Tai kad pareiškėjas yra neįgalus, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad pareiškimą už jį gali paduoti ir kaltinimą teisme palaikyti, dalyvauti taikinamajame posėdyje ir taikytis su traukiamu atsakomybėn asmeniu jo teisėtas atstovas, o ne pats nukentėjęs. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundą pasirašyti turi ne R. G. atstovas advokatas, bet pats pareiškėjas.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. B. yra namo bendro naudojimo patalpų ir konstrukcijų bendrasavininkė, ji atlikinėjo rekonstrukcijos darbu, kaip pareiškėjas nurodo, turėjo tam leidimą, todėl siūlytina apsvarstyti, ar susidariusios situacijos neįmanoma išspręsti civilinės teisės priemonėmis, ar tai tikrai yra baudžiamieji teisiniai santykiai. Tiek baudžiamosios teisės teorija, tiek teismų praktika laikosi pozicijos, kad baudžiamosios teisės priemonės gali būti taikomos tik kaip ultima ratio, t. y. paskutinė priemonė, kai kitomis teisinėmis priemonėmis neįmanoma pasiekti tokio paties rezultato.

Dėl išvardintų priežasčių pareiškėjo R. G. skundas yra su trūkumais, kurie trukdo skundą nagrinėti. BPK 412 str. 3 d. nustatyta, kad skundas, neatitinkantis reikalavimų, numatytų BPK 412 str. 2 d., nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundas dėl baudžiamosios bylos proceso pradėjimo prieš I. B. grąžintinas jį padavusiam asmeniui kaip neatitinkantis jam keliamų reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atsisakyti priimti R. G. 2016-02-03 teisme gautą skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka I. B. dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, ir skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Išaiškinti, kad skundo grąžinimas neatima teisės pašalinus trūkumus kreiptis į teismą pakartotinai.

Nutartis per septynias dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.