Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-05-08 · Administracinė byla Nr. TA-43-756/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-08
Bylos Nr.
TA-43-756/2015
Teisminio proceso Nr.
3-614-3-01628-2014-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
Pareiškėjas
G. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. TA-43-756/2015Teisminio proceso Nr. 3-614-3-01628-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2, 61.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. M. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas G. M. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 12–13), prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 60 000 Lt neturtinei žalai, kurią patyrė dėl netinkamų suėmimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 17–22) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 3 d. sprendime (b. l. 50–56) pareiškėjo G. M. skundą tenkino iš dalies: priteisė G. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 8 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

II.

Pareiškėjas G. M. 2014 m. spalio 21 d. (pagal spaudą ant voko, b. l. 64) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 60–63).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi (b. l. 69–70) pareiškėjo apeliacinį skundą atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi nagrinėjamu atveju skundas buvo paduotas praleidus jam paduoti nustatytą terminą ir pareiškėjas neprašė jo atnaujinti.

III.

Pareiškėjas G. M. 2014 m. gruodžio 9 d. (pagal spaudą ant voko, b. l. 80) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą (b. l. 75–78).

LVAT 2015 m. sausio 2 d. nutartimi (b. l. 83–84) pareiškėjo apeliacinį skundą atsisakyta priimti ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi pareiškėjas skundą padavė praleidęs jam paduoti nustatytą terminą ir neprašė jo atnaujinti.

IV.

Pareiškėjas 2015 m. kovo 26 d. (spaudas ant voko) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimo bei prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą pareiškėjas grindžia tuo, kad skundžiamas teismo sprendimas jam buvo įteiktas tik 2014 m. spalio 14 d., todėl apeliacinio skundo padavimo terminas turėjo būti pratęstas (iki 2014 m. spalio 27 d.). Skundo laiku pateikti pareiškėjas negalėjo dėl to, kad 2014 m. spalio 21 d. buvo daroma masinė krata, kurios metu buvo paimti visi pareiškėjo asmeniniai daiktai patikrinimui, taip pat buvo paimtas ir segtuvas su apeliacinio skundo kopija. Pareiškėjui priklausantys daiktai buvo grąžinti tik 2014 m. gruodžio 5 d., todėl apeliacinį skundą jis išsiuntė 2014 m. gruodžio 9 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

ABTĮ 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo. Pastebėtina, jog ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (žr. LVAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012).

Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu skundžiamas Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2014 m. spalio 3 d., tad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, buvo 2014 m. spalio 17 d. Pirmą kartą pareiškėjo apeliacinis skundas LVAT išsiųstas 2014 m. spalio 21 d. (pašto spaudas ant voko), t. y. praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis numato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. ABTĮ nenumato konkrečiai, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti. LVAT yra išaiškinęs, jog tokio pobūdžio priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. LVAT 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA92-6/2012 ir kt.). Pažymėtina, kad vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (LVAT 2015 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-27-822/2015).

Nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti terminą pareiškėjas grindžia tuo, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl, nors teismo sprendimas buvo paskelbtas 2014 m. spalio 3 d., pareiškėjui, jo teigimu, sprendimo nuorašas įteiktas tik 2014 m. spalio 14 d. Be to, pasak pareiškėjo, 2014 m. spalio 21 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo atliekama krata, kurios metu iš jo buvo paimti asmeniniai daiktai (kartu ir segtuvas, kuriame buvo apeliacinis skundas); šie daiktai pareiškėjui grąžinti tik 2014 m. gruodžio 5 d.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nedalyvavo skelbiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, dėl ko jo galimybės įgyvendinti įstatymų suteikiamas procesines teises bei pareigas buvo suvaržytos. Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad termino apeliaciniam skundui paduoti pradžia yra siejama ne su skundžiamo teismo sprendimo įteikimo proceso šaliai momentu, o su šio sprendimo paskelbimo momentu. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas apie 2014 m. rugsėjo 15 d. vyksiantį Šiaulių apygardos administracinio teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, t. y. apie posėdžio laiką ir vietą pareiškėjui buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 73 str. 3 d.) (b. l. 49), tačiau jis nei minėtame teismo posėdyje, nei skelbiant teismo sprendimą nedalyvavo. Pažymėtina, kad ABTĮ 78 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. 2014 m. rugsėjo 15 d. teismas išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjui nedalyvaujant, teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 2014 m. spalio 3 d., teismo sprendimo nuorašas pareiškėjui išsiųstas laikantis ABTĮ 93 straipsnyje nustatytų terminų, t. y. 2014 m. spalio 3 d. (b. l. 57). Nors byloje nėra duomenų apie minėto teismo sprendimo įteikimo pareiškėjui momentą, teisėjų kolegijos vertinimu, teismo sprendimo nuorašas pareiškėjui įteiktas dar nepasibaigus skundo padavimo terminui. Šią aplinkybę patvirtina ir pats pareiškėjas, nurodydamas, jog sprendimo nuorašą gavo 2014 m. spalio 14 d. Pažymėtina, kad pirmą kartą apeliacinį skundą teismui pareiškėjas pateikė 2014 m. spalio 21 d., t. y. terminą praleidęs 4 dienomis, todėl teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo argumentą, jog jis negalėjo anksčiau 2014 m. gruodžio 9 d. pateikti apeliacinio skundo, nes 2014 m. spalio 21 d. (t. y. jau po termino apeliaciniam skundui pateikti pasibaigimo) buvo atliekama krata, kurios metu iš jo buvo paimti asmeniniai daiktai, taip pat ir segtuvas, kuriame buvo apeliacinis skundas, o šie daiktai jam grąžinti tik 2014 m. gruodžio 5 d. Kitų priežasčių, dėl kurių apeliacinio skundo negalėjo surašyti ir pateikti anksčiau, išskyrus vėlesnį sprendimo įteikimą, pareiškėjas nenurodė.

Minėta, kad pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgusi į tai, jog prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą pareiškėjas LVAT pateikė tik 2015 m. kovo 26 d. (pagal spaudą ant voko), ir jokių priežasčių, pateisinančių šį delsimą, nenurodė, konstatuoja, kad pareiškėjo nurodomas termino praleidimo priežastis negalima pripažinti nepriklausiusiomis nuo jo valios ir pakankamai svarbiomis, kad sudarytų pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Teisėjų kolegijos nuomone, net įvertinus faktą, kad pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, ir neveikė pakankami operatyviai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir jo apeliacinį skundą atsisako priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. M. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą ir jį kartu su priedais grąžinti skundą padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasVaida Urmonaitė-MaculevičienėSkirgailė Žalimienė