Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-07-27 · Byla Nr. TS-50-1072/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-27
Bylos Nr.
TS-50-1072/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Nuteistasis
J. C.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-50-1072/2021
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. liepos 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. C. (J. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)., skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 59-118 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo (toliau ir – nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. C. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 metams. Iš J. C. priteista 2186 Eur turtinės ir 23 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo V. Č. (V. Č.), 1315 Eur žalos atlyginimo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

J. C. bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. birželio 9 d. Bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. birželio 9 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus 1/2 bausmės buvo 2020 m. gruodžio 9 d. Neatliktos bausmės dalis 2021 m. birželio 18 d. – 3 metai 11 mėnesių 22 dienos.

Nuteistasis Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pristatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2021 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 59-118 nutarė netaikyti nuteistajam J. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Nutarimu rekomenduota nuteistajam dalyvauti socialinio darbuotojo konsultacijose rengiantis lygtiniam paleidimui.

Nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos motyvuotas tuo, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 34 balai (statinių – 20, dinaminių – 14), tačiau jis tik šių metų sausio mėnesį atvyko tęsti laisvės atėmimo bausmės į (duomenys neskelbtini) pataisos namų pusiaukelės namus, taigi praėjo per mažai laiko, kad būtų galiam stebėti, kaip nuteistasis valdo jam aktualius kriminogeninius veiksnius, taip pat yra likusi didelė neatliktos bausmės dalis, jis yra nepakankamai įsitraukęs į resocializacijos procesą, pasigendama aktyvesnio dalyvavimo socialinės reabilitacijos programose.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su Komisijos nutarimu nuteistasis J. C. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriame prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalimi. Skunde nurodoma, jog šis Komisijos nutarimas beveik identiškas prieš tai buvusiam Komisijos nutarimui nepaleisti jo lytinai, kurį jis apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas jo skundą tenkino iš dalies, panaikino Komisijos nutarimą nurodydamas Komisijai jo lygtinio paleidimo klausimą svarstyti iš naujo. Komisija 2021 m. birželio 25 d. „svarstė“ iš naujo, tačiau nutarimas beveik niekuo nesiskiria nuo pirminio, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas panaikino. Komisija nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų netaikyti lygtinio paleidimo, todėl prašo tai įvertinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. C. skundas atmestinas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą konstatuoja, jog Komisijos nutarimas pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

Bylos medžiagos duomenimis, yra formalieji J. C. lygtinio paleidimo pagrindai (atlikta pusė paskirtos laisvės atėmimo bausmės, be to, sutinkama su intensyvia priežiūra), tačiau sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą būtina įvertinti ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus – nuteistojo asmenybę, taip pat praeityje teismo taikytas priemones, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, sprendžiant galimybę nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, neapsiribojama tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, režimo reikalavimų laikymosi. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę.

Nuteistasis teigia, jog Komisija savo nutarime nenurodo jokių teisinių argumentų, kodėl nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Teismas su tuo nesutinka. Iš Komisijos nutarimo matyti, jog Komisija aptarė nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, tačiau nurodė, kodėl nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą – praėjo per mažai laiko, kad būtų galima stebėti, kaip nuteistasis valdo jam aktualius kriminogeninius veiksnius; didelė neatliktos bausmės dalis; nepakankamai įsitraukęs į resocializacijos procesą; pasigendama aktyvesnio dalyvavimo socialinės reabilitacijos programose.

Iš bylos duomenų matyti, jog J. C. bausmę atlikinėja nuo 2016 m. birželio 9 d., iš pradžių ją atlikinėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, nuo 2021 m. sausio 14 d. bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) pataisos namų pusiaukelės namuose. Matyti, kad J. C. (duomenys neskelbtini) pataisos namų pusiaukelės namuose yra kiek daugiau nei 6 mėnesius. Taigi, atsižvelgiant į tokius duomenis, sutiktina su Komisijos nuomone, jog per tokį trumpą laiką negalima nustatyti, kaip nuteistasis valdo jam aktualius kriminogeninius veiksnius, kas yra itin svarbu norint asmeniui taikyti lygtinio paleidimo institutą. Tuo pačiu teismas pažymi, jog asmens perkėlimas į pusiaukelės namus savaime nereiškia, jog jis iš karto privalo būti paleistas lygtinai. Asmenys pusiaukelės namuose iš tiesų yra intensyviai rengiami lygtiniam paleidimui t. y. resocializacijai ir integracijai grįžus iš pataisos įstaigos, tačiau matyti, jog J. C. pusiaukelės namuose, kaip minėta, yra tik tiek daugiau nei 6 mėnesius, kas vertintina nepakankamu laikotarpiu siekiant tinkamai nuteistąjį paruošti galimam lygtiniam paleidimui, taigi teismo įsitikinimu šiuo metu dar negalima konstatuoti, kad jis jau yra pasiruošęs integracijai į visuomenę ir jam galima taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą.

Vertinant nuteistojo asmenybę teismas pastebi, jog byloje iš ties yra nemažai duomenų, teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę: per visą bausmės atlikimo laiką buvo skatintas 9 kartus (visus kartus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose), 2019 m. dalyvavo 4 val. trukmės projekte „Išgirsti. Suprasti. Keisti“; palaiko socialinius ryšius su artimaisiais; iki bausmės atlikimo turėjo 10-ies klasių išsilavinimą, atvykęs į pataisos namus įgijo baldžiaus specialybę; iki bausmės atlikimo dirbo atsitiktinius darbus, tačiau darbovietėje ilgai neišdirbdavo, atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, nuo 2019 m. balandžio 5 d. dirbo pataisos įstaigos ŪKPS valytojo pareigose, nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, jis įsidarbino ūkyje sezoniniams darbams, šiems pasibaigus, nuo 2020 m. sausio 20 d., įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Perkėlus bausmę atlikinėti į (duomenys neskelbtini) pataisos namų pusiaukelės namus savarankiškai įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku; J. C. turi 9 vykdomąsias bylas 35798 Eur sumai, tačiau iš jo gaunamo užmokesčio yra daromi atskaičiavimai antstoliams, jis pats savarankiškai atlieka pinigines perlaidas ieškiniams dengti; matomi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai bendraujant, atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiklą ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti, yra atsiribojęs nuo neigiamai charakterizuojamų nuteistųjų, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse; nėra duomenų, jog būtų priklausomas nuo narkotinių medžiagų, pripažįsta turėjęs alkoholio vartojimo problemų, tačiau suvokia jo žalą, yra įsitikinęs, kad daugiau niekada gyvenime alkoholio nevartos; geba atpažinti savo problemas, stengiasi pasverti būsimų veiksmų sąnaudas ir naudą; nėra įrodymų apie jo diskriminacines nuostatas. Visa tai rodo nuteistojo pastangas keisti gyvenimo būdą ir daugiau nenusikalsti, tačiau teismas pastebi, jog nėra duomenų, kad per visą bausmės vykdymo laikotarpį nuteistasis būtų dalyvavęs intervencinėse socialinės reabilitacijos programose, kas neabejotinai yra būtina ir padėtų nuteistajam elgtis pagal visuomenėje priimtas moralės normas ir daugiau nenusikalsti, be to byloje taip pat yra ne tik nuteistąjį teigiamai, tačiau ir neigiamai charakterizuojančių aplinkybių: per visą bausmės vykdymo laikotarpį buvo 1 kartą baustas (2016 m.) drausmine nuobauda dėl rūkymo neleistinoje vietoje (nuobauda panaikinta), turi vieną ar daugiau smurto naudojimo pavyzdžių, yra konkretus savikontrolės praradimo epizodas, dėl ko jis šiuo metu nuteistas, yra itin didelė neatlygintų ieškinių dalis.

Be to, prendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnyje, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Teismas mano, kad šiuo atveju negalima remtis tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, kurių išties byloje yra, bet jie nepakankami atsverti neigiamus aspektus (nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jo sunkumą ir pasekmes), ir visiškai nekreipti dėmesio, be kita ko, į pačios bausmės paskirtį, kas prieštarautų teisingumo principui. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo siekį keisti gyvenimo būdą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo J. C. paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Tuo pačiu teismas pažymi, jog vien tai, kad Komisijos 2021 m. birželio 25 d. nutarimas yra beveik analogiškas 2021 m. balandžio 28 d. nutarimui, nesudaro pagrindo jį naikinti. Komisija savo nutarime išsamiai aptarė nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes ir, kaip buvo nustatyta, motyvuotai nurodė, jog nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą.

Įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, kad J. C. gali būti paleistas lygtinai, todėl jo skundas dėl Komisijos nutarimo panaikinimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. C. (J. C.) skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 59-118 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam J. C..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Venckienė