Vilniaus apygardos teismo įsakymas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje V. T., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. 2022 m. gruodžio 12 d., apie 11.00 val., lengvuoju automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Baltarusijos Respublikos per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), vykdamas į Lietuvos Respubliką gabeno 8000 Eur, kuriuos laikė su savimi, o kitą dalį, t. y. 15855 Eur, buvo įsidėjęs į striukės kišenę ir, pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos 2018 m. spalio 23 d. Reglamento (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005, 3 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies reikalavimus, kuriuose numatyta, kad vežėjai, vežantys grynuosius pinigus, kurių vertė yra 10000 Eur arba didesnė, raštu arba elektroniniu būdu deklaruoja tuos grynuosius pinigus valstybės narės, per kurią jie atvyksta į Sąjungą arba iš jos išvyksta, kompetentingoms institucijoms ir sudaro joms galimybę atlikti kontrolę, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad tais atvejais, kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (ES) 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje, privalo jas deklaruoti, neužpildė Grynųjų pinigų deklaracijos formos, patvirtintos Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentu Nr. 2021/776, ir nedeklaravo į Europos Sąjungą gabenantis iš viso 23855 Eur, t. y. didesnę nei 250 MGL dydžio sumą.

Šiais savo veiksmais V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu V. T. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis užsiima individualia veikla, t. y. pervežinėja įvairius krovinius į įvairias šalis, tačiau dėl sankcijų nuo šių metų balandžio mėnesio niekur nedirba. Jis 2022 m. gruodžio 12 d. nusprendė su pažįstamu I. M. vykti į Lietuvos Respubliką, nes I. M. turėjo kažkokių reikalų, o jis norėjo nusipirkti vilkiką, kad galėtų tęsti darbą. Apie 27000 Eur turėjo, nes (duomenys neskelbtini) pardavė butą. Kartu su pažįstamu išvažiavo tėvo automobiliu „Opel“, kurį ir vairavo. Atvykus į muitinės (duomenys neskelbtini) postą, muitinės pareigūnas priėjo prie automobilio ir paklausė, ar jis negabena jokių draudžiamų daiktų, taip pat ir nedeklaruotų pinigų. Jis atsakė, kad su savimi gabena apie 8000 Eur. Pareigūnas nurodė, kad vis tiek reikės atlikti detalų jo ir jo paties daiktų tikrinimą. Išgirdęs tai, iš savo striukės kišenės ištraukė papildomus pinigus, neatsimena, kiek tiksliai išsitraukė, bet žino, kad bendra visų pinigų suma buvo 23855 Eur. Kodėl nepasakė pareigūnui iškart, kad gabena daugiau nei 8000 Eur, atsakyti negali, greičiausiai pasimetė, išsigando. Apie tai, kad Lietuvoje reikia deklaruoti pinigus, jei jie viršija 10000 Eur sumą, nežinojo. Pats į Lietuvą yra vykęs daug kartų, bet dažniausiai kaip sunkvežimio vairuotojas. Gailisi dėl savo veiksmų. Sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Esant galimybei, prašo sumažinti skirtiną baudą ir nekonfiskuoti visų pinigų, nes yra šiuo metu bedarbis, išlaiko mažametę dukrą ir rūpinasi neįgalia mama, kuri yra pensininkė.

Ikiteisminio tyrimo metu V. T. taip pat nurodė, kad, duodamas parodymus, buvo susijaudinęs dėl susiklosčiusio įvykio, todėl pasakė, kad nežinojo, jog reikia deklaruoti pinigus, jei jie viršija 10000 Eur. Nori pasitaisyti ir patikslinti, kad ištiktųjų žinojo, jog reikia deklaruoti prieš tai minėtą pinigų sumą, bet buvo pasimetęs ir išsigandęs, todėl to nepadarė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. Č. (J. Č.) nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriumi. Jis 2022 m. gruodžio 12 d. darbą pradėjo pagal iš anksto numatytą grafiką nuo 08.00 val. Apie 11.00 val. iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką atvyko transporto priemonė „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo du (duomenys neskelbtini) piliečiai. Vairuotojo V. T. paklausė, ar šis negabena cigarečių, alkoholio ar kitų draudžiamų daiktų, jis atsakė, kad negabena. Tuomet paklausė, ar negabena grynų pinigų, į ką I. M. atsakė, kad gabena apie 8000, valiutos neprisimena. Nurodė, kad vis tiek bus atliekamas detalus tikrinimas, tuomet V. T. nurodė, kad dar kišenėje turi pinigų ir juos ištraukė. Bendrai buvo suskaičiuota 23855 Eur. Apie įvykį jis pranešė pamainos viršininkui S. T. (S. T.).

Iš Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. gruodžio 12 d., apie 11.00 val., Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio poste, esančiame (duomenys neskelbtini). Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnas patikrino iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją lengvuoju automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykusį (duomenys neskelbtini) pilietį V. T., gimusį (duomenys neskelbtini), kartu su keleiviu I. M., gimusiu (duomenys neskelbtini). Pas V. T. buvo rasti privalomi pateikti muitinei daiktai – 13855 Eur grynųjų pinigų, kurie viršija 250 MGL dydžio sumą.

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. T. perdavė V. T. priklausančius daiktus – (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei grynuosius pinigus – 23855 Eur.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus pareigūnams į (duomenys neskelbtini) kelio postą ir užėjus į tarnybines patalpas, esančias 2 aukšte, juos pasitiko muitinės pareigūnas S. T., kuris pateikė grynuosius pinigus iš viso 23855 Eur skirtingo nominalo kupiūromis. Nurodė, kad pinigai išimti 2022 m. gruodžio 12 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini) kelio poste, muitinės tikrinimo metu iš (duomenys neskelbtini) piliečio V. T.. Pinigai buvo įdėti į įmautę.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti grynieji pinigai – šimtas trisdešimt 100 Eur nominalo kupiūrų (viso 13000 Eur), trisdešimt viena 200 Eur nominalo kupiūra (viso 6200 Eur), trys 5 Eur nominalo kupiūros (viso 15 Eur), dvidešimt keturios 10 Eur nominalo kupiūros (viso 240 Eur), penkios 20 Eur nominalo kupiūros (viso 100 Eur) ir aštuoniasdešimt šešios 50 Eur nominalo kupiūros (viso 4300 Eur). Viso išvardintų grynųjų pinigų suma – 23855 Eur.

V. T. neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir jos dydžiu, prašė numatytą baudą sumažinti ir užstatą įskaityti į paskirtą baudą.

V. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir detaliai nurodė jos padarymo aplinkybes. V. T. parodymus patvirtina anksčiau aptarti liudytojo J. Č. parodymai, tarnybiniame pranešime, apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys. Paminėti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi ir laikytini įrodymais, patvirtinančiais tiek nusikaltimo padarymo faktą, tiek V. T. kaltę padarius nusikaltimą. Nagrinėjamu atveju V. T. veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 3 dalį.

Motyvuojamoji dalis

V. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, nenustatyta.

Skirdamas V. T. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, privalomų deklaruoti gabentų piniginių lėšų sumą, nusikalstamos veikos padarymo motyvus. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog V. T. nėra teistas, tačiau du kartus baustas administracine tvarka (vieną kartą baustas už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir vieną kartą baustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 217 straipsnio 1 dalyje, padarymą). Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, V. T. yra skirtina BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda. V. T. skiriamos baudos dydis nustatytinas artimesnis minimaliam baudos, kuri yra skiriama už sunkių nusikaltimų padarymą, bausmės dydžiui, numatytam BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

BK 64¹ straipsnyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į paminėtą įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad V. T. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmę įskaitytinas laikas, kurį V. T. išbuvo laikiname sulaikyme nuo 2022 m. gruodžio 12 d. 11.00 val. iki 2022 m. gruodžio 12 d. 20.51 val. (viena diena).

V. T. taikoma kardomoji priemonė – užstatas paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. V. T. sutiko, kad 6000 Eur užstatas, sumokėtas į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą, būtų nukreiptinas į kaltinamajam paskirtos baudos padengimą, todėl 5900 Eur po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nukreiptini į paskirtos baudos padengimą, o likę 100 Eur grąžintini kaltinamajam.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. T., gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 180 MGL (9000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. T. paskirti galutinę 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti V. T. laikiname sulaikyme nuo 2022 m. gruodžio 12 d. 11.00 val. iki 2022 m. gruodžio 12 d. 20.51 val. (viena diena) išbūtą laiką, vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad galutinė mokėtina bauda yra 118 MGL (5900 Eur).

V. T. paskirtą kardomąją priemonę – 6000 Eur užstatą palikti nepakeistą iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, 5900 Eur nukreipti į V. T. paskirtos baudos sumokėjimą bei laikyti, kad paskirta bauda sumokėta, o 100 Eur grąžinti V. T..

1) nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus apygardos teismui prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę;

3) nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas BPK 352 straipsnyje nustatyta tvarka;

4) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.