Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams T. S., E. S., trečiasis asmuo I. L., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo neterminuotai apriboti tėvų valdžią T. S. ir E. S. vaiko G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; nustatyti G. S. gyvenamąją vietą pas I. L., kol įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko rūpybos nustatymo; nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pakeisti (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2.3 dalį, nustatant, jog išlaikymas sumokamas I. L.; priteisti iš T. S. išlaikymą G. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas koordinatorės pranešimas, kad policijos pareigūnai, reaguodami į pranešimą dėl neblaivaus asmens, nuvykę, bute rado neblaivią T. S., kuriai alkotesteriu nustatytas 2,56 promilių girtumas, namuose buvo nepilnametė dukra G. S.. Tą pačią dieną skyriaus specialistams nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), vaiko motina T. S. svetainėje sėdėjo ant sofos, buvo stipriai emociškai susijaudinusi, teigė, kad jos mama, vaiko močiutė, nori atimti iš jos dukrą. Moteris vizualiai atrodė stipriai neblaivi, nuo jos sklido stiprus specifinis alkoholio kvapas. Moteris paaiškino, jog alkoholį vartojusi viena bute, nes visiškai neturi draugų, kai ji vartojo alkoholį, dukra nematė. Paaiškino, kad alkoholį viena vartoja dažnai, sutiko, kad dukra pasirūpintų jos mama, vaiko senelė I. L..

Skyriaus specialistai (duomenys neskelbtini) bendravo su nepilnamete G. S., kuri, paprašius papasakoti apie situaciją šeimoje, paaiškino, kad mama turi problemų su alkoholiu, dažnai viena namuose išgėrinėja, geria paslapčia. Ji pastebi, kai mama būna neblaivi, tuomet užsidaro savo kambaryje, nenori su mama bendrauti, dėl to konfliktų su mama nekyla. Kartais mamą bando prižiūrėti seneliai, bando mamą atkalbinėti nuo alkoholio vartojimo, tačiau mama, ir būdama pas senelius namuose, susiranda alkoholio ir prisigeria. Apsvaigusi mama elgiasi keistai, sugalvoja šunį pavedžioti antrą valandą nakties. Ji pastebėjusi, kad kartu su alkoholiu mama nevengia vartoti vaistų. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jai grįžus iš mokyklos, namuose mama jau buvo neblaivi. Apie mamos neblaivumą ji pranešė močiutei.

(duomenys neskelbtini) laikinuoju apgyvendinimo aktu nepilnametė G. S. apgyvendinta I. L. šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini).

Vertinant vaiko situaciją, 2022 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo bendrauta su G. S., kuri nurodė, kad mama jai keletą kartų skambino, pasiteirauja, kaip jai sekasi, ar viskas gerai, aplankyti atvykusi nebuvo. G. teigė, kad kartu su močiute namo važiavo pasiimti savo daiktų, mamos namuose nebuvo. Pasak G., yra buvę, kad mama ilgesnį laiką alkoholio nevartoja. Mama alkoholį vartoja namuose viena, jai tai nepatinka. Ji su savo tėčiu bendrauja kiekvieną savaitgalį, labiau nori būti pas močiutę nei pas tėtį. Su močiute yra labai artimas emocinis ryšys, su seneliu sutaria taip pat gerai, močiutės namuose ji turi savo kambarį.

2022 m. rugsėjo 12 d., skyriaus specialistams bendraujant su nepilnametės tėvu E. S., pastarasis nurodė, kad apie įvykį jam papasakojo dukra, iš kurios pasakojimų žino, kad dukros mama vartoja alkoholį. Jis šiuo metu pats pasirūpinti G. negali ir sutinka, kad dukrai būtų nustatyta laikinoji priežiūra pas jo buvusią anytą I. L.. Pasak E. S., T. S. ir jiems gyvenat santuokoje vartojo alkoholį, tačiau vaiku rūpinosi.

2022 m. rugsėjo 12 d. vaiko situacijos vertinimo metu nustačius vaiko apsaugos poreikį, tėvams sutikus dėl vaiko laikinosios priežiūros priemonės taikymo, priimtas sprendimas taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę, nustatant vaiko laikinosios priežiūros vietą I. L. šeimoje. T. S. paaiškinime nurodė, kad ji pripažįsta turinti problemų dėl alkoholio vartojimo, sutinka, kad jai būtų inicijuota mobiliosios komandos pagalba ir atvejo vadybos procesas. 2022 m. rugsėjo 14 d. sudaryta mobili komanda dėl darbo su T. S. šeima. E. S. pasirašė atsisakymą priimti intensyvią mobiliosios komandos pagalbą, atsisakymo priežastis - pažeidimas nustatytas motinai prižiūrint vaiką. G. S. laikinoji priežiūra senelės I. L. šeimoje buvo tęsiama iki 2022 m. lapkričio 9 d. Labdaros ir paramos fondo SOS vaikų kaimo draugijos Šiaulių padalinyje 2022 m. lapkričio 9 d. vykusiame atvejo vadybos posėdyje, atsižvelgiant į tai, kad G. S. laikinosios priežiūros metu buvo išnaudotos visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės ir jos buvo neveiksmingos, tėvas atsisakė mobiliosios komandos pagalbos, priimtas kolegialus sprendimas siūlyti skyriui kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo G. S. paimti iš tėvų. T. S. sutiko, kad dukros G. S. globa būtų paskirta senelės I. L. šeimoje. E. S. raštiškame paaiškinime nurodė, jog su dukros G. mama yra išsiskyręs ir jokio ryšio nepalaiko, išlaikymą moka, tačiau dukros auginti negali, nes neturi tam sąlygų, neprieštarauja, kad G. globotų I. L.. I. L. sutiko globoti anūkę. G. S. raštu patvirtino, kad sutinka, jog ją globotų I. L., nurodė, kad mama dar nėra pasiruošusi jos auginti, nes neišsprendė savo problemų, neturi darbo, kur gyventi, tėvas neturi galimybių ja pasirūpinti, todėl ji negali su juo gyventi.

2022 m. lapkričio 9 d. atvejo vadybininkas nurodė, kad tėvai negali patenkinti vaiko poreikių, tinkamai vykdyti savo pareigų. Šeimai buvo teikiamos bendrosios ir specialiosios paslaugos: konsultavimas, informavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas. Šeima motyvuojama gyventi blaiviai, kalbama apie alkoholio ir raminamųjų vaistų vartojimo padarinius, ilgalaikes ir trumpalaikes pasekmes. T. S. buvo įpareigota nevartoti alkoholio po gydymo Šiaulių RPLC, tęsti stacionarų gydymą pagal Minesotos programą arba ilgalaikes reabilitacijas bendruomenėje, po gydymo lankyti psichologo konsultacijas. Pagalbos šeimai planas nėra įgyvendinamas, pastebima pasikartojanti alkoholio vartojimo problema, kadangi išėjus iš RPLC T. S. prisipažino, jog vartojo alkoholį. Pagalbos plano dalis, kurioje T. S. buvo įpareigota tęsti gydymą, neįgyvendinta. Moteris pas gydytoją psichiatrą nesilankė, stacionaraus gydymo pagal Minesotos programą netęsė, ilgalaikės reabilitacijos programoje išbuvo vieną savaitę. Šiuo metu T. S. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nakvoja pas giminaičius ar kitus pažįstamus asmenis. Nuolatinio darbo ir pajamų neturi. Rizikos veiksniai, susiję su galimai žalingu alkoholio bei raminamųjų vaistų vartojimu neišnykę, o tai kelia grėsmę vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2SP-14963-1051/2022) leista paimti G. S. iš jos tėvų. 2022 m. lapkričio 29 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2051 G. S. nuo 2022 m. lapkričio 25 d. nustatyta laikinoji rūpyba I. L. šeimoje, I. L. paskirta G. S. laikinąja rūpintoja ir turto administratore. 2023 m. balandžio 20 d. I. L. pateikė skyriui paaiškinimą, kuriame nurodė, jog būtų tikslinga vaiko tėvams riboti tėvų valdžią, nes nėra teigiamų pokyčių, G. augti tėvų šeimose nenori, tarp jos ir jų nėra stipraus emocinio ryšio, nemano, kad situacija tėvų šeimose pasikeis. G. S. paaiškinime nurodė, kad nori gyventi pas savo močiutę I. L. ir būti jos globojama, močiutė ja rūpinasi, ji jaučiasi saugi, mylima, reikalinga, gyventi su tėvais nenori, nėra stipraus emocinio ryšio. 2023 m. balandžio 25 d. E. S. paaiškinime nurodė, jog sutinka, kad I. L. taptų nuolatine G. rūpintoja, jis bandė palenkti G. gyventi su juo, bet dėl didelio ryšio su I. L. mato, kad G. linkusi gyventi pas senelę, jis sutinka, kad jam būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia, nurodo, jog teismo procese nedalyvaus ir prašo jo nekviesti. 2023 m. balandžio 25 d. vykusiame atvejo nagrinėjimo posėdyje nuspręsta, jog tikslinga kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo T. S. ir E. S., nes visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. 2023 m. gegužės 3 d. T. S. paaiškinime nurodė, jog sutinka, kad jai būtų neterminuotai apribota motinos valdžia dukros G. atžvilgiu, nes stengiasi pakeisti savo gyvenimą, tačiau pokyčiai minimalūs, jai nepavyko, turi skolų, neturi pastovios gyvenamosios vietos, darbo.

Ieškovės atstovė teisme ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad dėl netinkamo T. S. elgesio (alkoholio vartojimo, apsvaigimo nuo alkoholio ir medikamentų būsenos, dukters palikimo be priežiūros) padaryta žala vaiko psichinei sveikatai, tėvas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auginimo ir auklėjimo, nei vienas iš tėvų po vaiko paėmimo nesikreipė dėl vaiko sugrąžinimo į šeimą. E. S. atsisakė priimti intensyvią mobiliosios komandos pagalbą, jam pagalba nebuvo teikiama. Pozityvios tėvystės mokymuose atsakovė T. S. nedalyvavo, socialinei atvejo vadybininkei ne visada pavykdavo susisiekti su ja. Pagalbos šeimai plano T. S. neįgyvendino, nes po gydymo psichiatrijos ligoninėje, reabilitacijos centre alkoholio vartojimo epizodai kartodavosi. Atsakovė taip pat turi priklausomybę medikamentams, įrodymų, kad gydosi nuo šios priklausomybės, nepateikia. Per laikotarpį nuo laikinosios globos nustatymo atsakovė pakeitė tris darbovietės, (duomenys neskelbtini) dirba tik nuo (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad ji turi nuolatinį darbą ir pajamas. Skolų nėra sumokėjusi, nuolatinės gyvenamosios vietos, kuri būtų tinkama ir pritaikyta dukrai gyventi, neturi. Atsakovė T. S. nedėjo pastangų, kad situacija pasikeistų ir dukra galėtų gyventi su ja, nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti, todėl prašo tėvų valdžią apriboti neterminuotai. I. L. tinkamai atlieka nepilnametės G. S. rūpintojos pareigas – užtikrina saugią aplinką nepilnametei, sudaro sąlygas gyventi ir mokytis vaikui, lankosi mokykloje, domisi mergaitės ugdymu, todėl I. L. turėtų būti paskirta nepilnametės G. S. laikinąja rūpintoja. Atsakovas E. S. išlaikymą dukrai teikia po 300 Eur kas mėnesį pagal 2019 m. gegužės 21 d. teismo sprendimą. Atsakovė T. S. yra darbinga, todėl ji turi dėti maksimalias pastangas ir teikti tinkamą išlaikymą dukrai, kad būtų patenkinti minimalūs vaiko poreikiai, t. y. po 300 Eur kas mėnesį. Kadangi atsakovų dukra gyvena su I. L., todėl lėšos dukros išlaikymui turėtų būti mokamos jai, dėl ko prašo pakeisti 2019 m. gegužės 21 d. teismo sprendimo 2.3 punktą.

Trečiasis asmuo I. L. prašo ieškinį patenkinti, jos nuomone, tai labiausiai atitiktų nepilnametės G. S. interesus. G. bendrauja ir su mama, ir su savo tėčiu, tačiau nei su vienu iš jų gyventi nenori, nori ir toliau gyventi jos namuose. G. santykiai su mama šiuo metu geri, jos kalbasi telefonu, per išeigines T. dukrą aplanko. Kol kas T. savo būsto neturi, gyvena pas savo močiutę arba draugo namuose. Ji suinteresuota, kad G. ryšys su tėvais nenutrūktų, todėl dės visas pastangas, kad dukra su tėvais bendrautų, ji sudarys visas sąlygas mergaitei susitikti su tėvais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Kadangi atsakovai ieškinį pripažįsta, surašomi sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalis).

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukus santuoką tarp atsakovų abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinus jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsakovų nepilnametės dukros G. S. gyvenamoji vieta nustatyta su jos motina T. S.. Atsakovas E. S. įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės, pinigus sumokant T. S. (2.3 punktas), vaiko išlaikymui skirtus pinigus T. S. tvarko uzufrukto teise (2.4 punktas). Dėl kylančio realaus pavojaus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, motinai nustačius sunkų girtumo laipsnį, nepilnametė G. S. iš motinos paimta (duomenys neskelbtini) ir laikinai apgyvendinta I. L. namuose. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) leista paimti nepilnametį vaiką G. S. iš jos motinos ir tėvo. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. A-2051 nuo 2022 m. lapkričio 25 d. G. S. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinąja rūpintoja ir turto administratore paskirta I. L., vaiko rūpybos vieta nustatyta rūpintojos gyvenamojoje vietoje.

Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė T. S. pagalbos plane numatytų įsipareigojimų nevykdo, gyvenimo būdo nekeičia, po vaiko paėmimo piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, tinkamai nesigydė priklausomybės ligų, vengė bendravimo su socialine darbuotoja, pozityvios tėvystės mokymuose nedalyvavo, keitė darbovietes, dukrai išlaikymo neteikė, savo šeimos būsto neįsigijo. Atsakovas E. S. atsisakė priimti pagalbą, auginti dukrą, sutinka, kad jo dukrą augintų ir auklėtų I. L.. Iš nepilnametės G. S. paaiškinimų vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams matyti, kad ji matė mamą girtuokliaujančią, ji nenori grįžti pas mamą, nes nėra įsitikinusi, kad mamos elgesys pasikeis, su tėvu ji matosi ir bendrauja retai, su tėvu nenori gyventi, saugi ir viskuo aprūpinta jaučiasi močiutės namuose, kur nori ir toliau gyventi.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Aptartų aplinkybių visuma suteikia pagrindo manyti, kad atsakovė T. S., piktnaudžiaudama alkoholiniais gėrimais, neužtikrino saugios aplinkos dukrai, vartodama alkoholinius gėrimus namuose, piktnaudžiavo motinos teisėmis ir vengė atlikti pareigas, amoraliu elgesiu darė žalingą įtaką dukrai. Po dukros paėmimo iš atsakovės šeimos, ji nesistengė, kad dukra būtų grąžinta jai, nevykdė pagalbos plane numatytų įpareigojimų, į vaiko teisių apsaugos tarnybos skyrių dėl dukros susigrąžinimo nesikreipė, priešingai, šios tarnybos darbuotojoms nurodė, jog neprieštarauja, kad dukra gyventų su močiute. Teismo posėdžio metu ji nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad ji pakeis savo gyvenimo būdą, sugebės auginti ir auklėti dukrą. Nepilnametės tėvas atsakovas E. S. yra visiškai nusišalinęs nuo savo dukros auginimo ir auklėjimo, po santuokos nutraukimo su dukra bendrauja retai, epizodiškai, net nebandė padėti dukrai, priešingai, sutiko, kad dukra gyventų savo močiutės namuose. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl atsakovų kaltės, jų abejingumo, motinos asocialaus gyvenimo būdo jų nepilnametė dukra G. S. liko be tėvų globos ir nėra jokių duomenų, kad padėtis pasikeistų, todėl tėvų valdžia atsakovams apribotina neterminuotai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsniu teismui nustatyta pareiga priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 407 straipsniu numatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog apribojus tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Duomenų apie tai, kad G. S. laikinoji rūpintoja netinkamai atlieka rūpintojos pareigas, nėra, todėl tikslinga iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo G. S. gyvenamąją vietą nustatyti su jos laikinąja rūpintoja, ją paskiriant ir išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės T. S. išlaikymą dukrai tokio pat dydžio, kokį privalo teikti atsakovas E. S. pagal teismo sprendimu patvirtintą atsakovų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t. y. 300 Eur. Teismo vertinimu, ieškovės iš atsakovės prašomo priteisti išlaikymo suma nedidelė ir laikytina pagrįsta, nes vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jų ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, sveikatos apsaugą. Kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir atsakovės T. S. turtinę padėtį. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Atsakovė T. S. darbingo amžiaus, duomenų, kad jos darbingumas būtų apribotas dėl sveikatos problemų, nėra. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsakovė privalo imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jos gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jos nepilnametės dukters, kurios ji neaugina, poreikius.

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padarius išvadą, kad abiem tėvams mokant po 300 Eur, mažiau nei pusę minimalios algos, dukters išlaikymui, bus patenkinti minimalūs vaiko poreikiai, nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2023 m. birželio 19 d., iki vaiko pilnametystės iš atsakovės T. S. priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).

Apribojus motinos valdžią nepilnametės G. S. motinai T. S., keistinos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtintos 2019 m. gegužės 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu, 2.3. ir 2.4. punktų sąlygos, susijusios su dukters išlaikymu, iš 2.3. punkto pašalinant sąlygą „pinigus sumokant iki paskutinės einamojo mėnesio dienos T. S.“ ir panaikinant visą 2.4. punktą (Vaiko išlaikymui skirtus pinigus T. S. tvarko uzufrukto teise).

Žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos patenkinus ieškinį išieškomos iš atsakovų į valstybės pajamas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo nuo žyminio mokesčio atleistos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl, patenkinus ieškinį, iš atsakovės T. S. priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurių šioje byloje susidarė 73,04 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi byla vedama elektronine forma, todėl iš atsakovės T. Š. priteistina 75 procentai žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis), t. y. 81 Eur (300 x 12 x 3% x 75%). Iš atsakovų lygiomis dalimis - po 36,52 Eur iš kiekvieno priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, 3.183 straipsnio 4 dalimi, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais, 407 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti jos laikinosios rūpintojos I. L. gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur (tris šimtus eurų) nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y. (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos E. S. ir T. S. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, pašalinant 2.3. punkto sąlygą „pinigus sumokant iki paskutinės einamojo mėnesio dienos T. S.“, panaikinant 2.4. punktą „Vaiko išlaikymui skirtus pinigus T. S. tvarko uzufrukto teise“.

Paskirti laikinąją rūpintoją I. L., gimusią (duomenys neskelbtini), nepilnametės G. S. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos G. S. nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš T. S. valstybei 117,52 Eur (vieno šimto septyniolikos eurų 52 centų) bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš E. S. valstybei 36,52 Eur (trisdešimt šešių eurų 52 centų) bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.