Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2015-06-08 · Byla Nr. A2.9.-905-927/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-06-08
Bylos Nr.
A2.9.-905-927/2015
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00650-2015-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Pažeidėjas
K. J.
Kategorijos
  • 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.9-905-927/2015
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00650-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 48.5.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. birželio 8 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant L. Davenienei,dalyvaujant K. J.,vertėjaujant E. Tunčikienei,

išnagrinėjusi K. J. (K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, nedirbančio, neįgalaus, administracine tvarka nebausto, gyv. Vilniaus r., Rukainių sen., (duomenys neskelbtini)., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. 2015 m. balandžio 15 d. apie 20 val. Vilniaus r., Rukainių sen., (duomenys neskelbtini) būdamas girtas konfikto su savo sugyventine I. P. metu šaukė, triukšmavo ir tokiu elgesiu išgąsdino savo nepilnamečius vaikus: dukrą (duomenys neskelbtini), ir dukrą (duomenys neskelbtini) bei sūnų (duomenys neskelbtini)., t. y. panaudojo tėvo valdžią priešingai vaikų interesams ir pažeidė 1996 m. kovo 14 d. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 3 6 str. 1 p., 8 str. 1 p., 21 str. 1 d. nuostatas,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 1 d.,

K. J. kaltu padaręs pažeidimą neprisipažino ir teisme paaiškino, kad buvo neblaivus, sugyventinė taip pat buvo išgėrusi, jie susibarė. Jis buvo pas kaimyną. Sugyventinė atbėgo pas jį, apšaukė ir vėl išbėgo. Vėliau jis grįžo namo. S. P. buvo pas močiutę. Dukrų iš vis namie nebuvo. Namuose jie su sugyventine nesipyko (b. l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimas įrodytas: liudytojos V. M. paaiškinimu teisme, kad įvykio dieną gavę iškvietimą atvyko į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens namus ir paėmė visus tris vaikus į krizių centrą. Mergaitės papasakojo, kad tėvai girti konfliktavo, todėl jos pabėgo pas kaimynę, kuri ir iškvietė policiją. Mergaitėms 9 ir 10 metų, berniukui 5 ar 6 metukai. Kai jie atvažiavo, berniukas namie buvo su tėvu (t. y. K. J. - teismo pastaba), o motina su mergaitėmis pas kaimynę. Jis aiškino, kad mergaitės miega, bet patikrinę mergaičių nerado. Atsakyti, kur jo dukros, jis negalėjo. Paaiškino, kad jo girta sugyventinė be priežasties kviečia policiją. Ši šeima jiems žinoma, nes dažnai atvyksta pas juos dėl konfliktų (b. l. 13); liudytojos I. P. paaiškinimu teisme, kad K. J. yra jos sugyventinis. Įvykio dieną jie susipyko, ir ji su mergaitėmis išėjo pas kaimynę, o sūnus liko su senele. Konflikto metu vyras keikėsi, kalbėjo pakeltu tonu. Išėjo, nes vyras išgėręs mėgsta ,,ranką pakelti“. Kai vyko konfliktas, mergaitės buvo lauke. Sūnus galimai galėjo ir negirdėti konflikto, nes klausėsi muzikos (b. l. 13); administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriuo užfiksuota pažeidimo esmė (b. l. 1), tarnybiniu pranešimu, kuris patvirtina, kad Vilniaus policijos pareigūnai buvo atvykę adresu Vilniaus r., Rukainių sen., Žemaitelių k., dėl K. J. ir I. P. elgesio bei nustatė, kad pastarieji girtauja ir triukšmauja savo mažamečių vaikų akivaizdoje (b. l. 3).

ATPK 181 str. 1 d. įtvirtinta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams. Tėvų valdžios turinį apibrėžia CK 3.155 str. nuostatos, kuriose nurodyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę sudaryti jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 str. 1 p. numato, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo. Remiantis minėto Įstatymo 8 str. 1 p., vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis (Įstatymo 21 str. 1 d.). A. Į. 43 str. 2 d. įtvirtinta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

Atkreiptinas dėmesys, kad tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N2-818/2005, 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-482/2011, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-305/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įvykis, kurio metu K. J. konfliktavo su savo sugyventine I. P., šaukė, įvyko vaikų akivaizdoje. Liudytoja I. P. teisme patvirtino, kad įvykio dieną ji su sugyventiniu susipyko ir ji su mergaitėmis išėjo pas kaimynę, o sūnus liko su senele. Konflikto metu K. J. keikėsi, kalbėjo pakeltu tonu. Ji taip pat nurodė, kad išsigandusi, kad vyras gali pavartoti jėgą prieš ją, su mergaitėmis išėjo pas kaimynę, o sūnus liko su močiute. Liudytoja V. M. teisme nurodė, kad įvykio dieną gavę iškvietimą atvyko į K. J. namus ir paėmė visus tris vaikus į krizių centrą. Mergaitės papasakojo, kad tėvai girti konfliktavo, todėl jos pabėgo pas kaimynę, kuri iškvietė policiją. Kai jie atvažiavo, berniukas namie buvo su tėvu, o motina su mergaitėmis pas kaimynę. Jis negalėjo nurodyti, kur yra jo dukros, nors melavo, kad jos miega.

Tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, K. J. pasirinko nepriimtiną tokių santykių aiškinimosi būdą, sukėlusį jo nepilnamečiams vaikams baimę, stresą, taip akivaizdžiai traumuodamas vaikų psichiką ir pažeisdamas jų interesus. Toks K. J. elgesys jo nepilnamečių vaikų akivaizdoje yra netoleruotinas, todėl darytina išvada, kad jo veika pagal ATPK 181 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

ATPK 181 str. 1 d. dispozicija pagal susiklosčiusią teismų praktiką traktuojama kaip blanketinė. Teismas jau aptarė kokius Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo straipsnių reikalavimus K. J. pažeidė. Jie ATP protokole nenurodyti, tačiau papildžius kaltinimą, pažeidimo esmė nesikeis, ji nagrinėjant bylą yra įrodyta, todėl ATP protokole K. J. suformuotas kaltinimas tikslintinas (ATPK 284 str. 2 d.).

K. J. neprisipažino padaręs pažeidimą ir nesigaili, tačiau jam skirtina sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta vienintelė nuobauda - įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

K. J. (K. J.) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d. numatytą pažeidimą ir įspėti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Bagdonienė