Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės V. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. P.s (V. P.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas 6 kartus, paskutinį kartą Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (3 veikos) galutine 8 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs 2018 m. gruodžio 5 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. (V. P.) neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo fizinio asmens dokumentą, o būtent:

jis 2022 m. gegužės 7 d., apie 14.40 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu policijos pareigūnams pateikė svetimą D. G. (D. G.) vardu išduotą dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip savo dokumentą, norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės.

Kaltinamasis V. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad D. G. yra jo klasiokas, pažįsta seniai. 2022 m. gegužės 7 d. jam paskambino D. G. ir paprašė, kad jis atvažiuotų pas jį į namus (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Jis pėsčiomis nuėjo pas D. G. į namus. D. G. jam pasakė, kad vakarykščiai yra gėręs, o labai reikia priregistruoti „Regitroje“ jo įsigytą automobilį. Jis sutiko padėti, t. y. nuvairuoti jo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinių numerių neatsimena, iki „Regitros“. Bute pas D. G. jis patikrino, ar visus dokumentus, reikalingus automobilio registracijai, turi. D. G. atsinešė ir vairuotojo pažymėjimą, kad nepamirštų ir nuėjo apsirengti, o jis surinko visus dokumentus automobilio registracijai. Jis dar bute įsidėjo D. G. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą tam, kad nepamesti. D. G. nematė, nes jo nebuvo kambaryje. Jis kartu su D. G. nusileido į kiemą ir sėdo už automobilio vairo. Jis neprisimena, ar jis, ar D. G. sudėjo automobilio dokumentus į daiktinę. D. G. nežinojo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Tai, kad anksčiau turėjo vairuotojo pažymėjimą, D. G. galėjo žinoti, nes jis vairuodavo automobilį. Važiavo iki prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, atrodo, reikėjo papildyti telefono sąskaitą. Jam parkuojantis prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštėje, privažiavo policijos pareigūnai ir paprašė, kad jis sustotų. Priėjo policijos pareigūnė, paprašė vairuotojo pažymėjimo. Jis iš pradžių paėmė automobilio dokumentus iš daiktinės. Pareigūnė paprašė pakartotinai vairuotojo pažymėjimo, ir jis iš savo piniginės ištraukė D. G. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą. Paduodamas D. G. vairuotojo pažymėjimą, manė, kad pareigūnė neatkreips dėmesio į nuotrauką ir jam nesurašys administracinio nusižengimo protokolo už vairavimą neturint tam teisės. Jis labai gailisi, kad taip neatsakingai pasielgė. Jis turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau yra pasibaigęs jo galiojimas dar 2018 m. Kai baigėsi vairuotojo pažymėjimas, jis atliko jam paskirtą bausmę įkalinimo įstaigoje. Po to buvo išvykęs į užsienį ieškoti darbo ir dirbti. Prašo ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu baigti baudžiamuoju įsakymu, pasižada jam paskirtą bausmę atlikti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. P. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Iš liudytojos policijos pareigūnės S. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog 2022 m. gegužės 7 d. ji dirbo kartu su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju M. R.. Patruliuojant apie 14.38 val. pastebėjo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris keistai parkavosi prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilis sustojo ir ji nuėjo patikrinti vairuotojo duomenų, nes buvo kilęs įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Priėjo prie automobilio, įsijungė „Body“ kamerą. Automobilyje buvo du vyrai. Ji pristatė ir paprašė vairuotojo dokumentų. Vairuotojas automobilio dokumentų iš pradžių ieškojo automobilio daiktinėje. Ji paprašė, kad vairuotojas pateiktų vairuotojo pažymėjimą. Ji neatsimena, iš kur vairuotojas iš piniginės ištraukė vairuotojo pažymėjimą ir pateikė jai. Ji pasižiūrėjo į vairuotoją ir vairuotojo pažymėjime nuotrauką ir pastebėjo, kad nuotraukos skirtingų asmenų. Ji uždavė kontrolinius klausimus, siekdama nustatyti vairuotojo asmenybę. Paklausė, koks vairuotojo vardas, jis nusišypsojo ir pasakė, kad vairuotojo pažymėjimas ne jo. Keleivis, kuris sėdėjo priekinėje keleivio pusėje, pasakė, kad vairuotojo pažymėjimas yra jo. Vairuotojo paprašė asmens dokumento, ir jis iš tos pačios piniginės ištraukė asmens tapatybės kortelę, kuri buvo išduota V. P. vardu. Vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas D. G. vardu. Ji grįžo prie tarnybinio automobilio su V. P. pateiktas dokumentais patikrinti duomenų bazėse. Buvo nustatyta, kad V. P. pateikė ne savo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, nes duomenų bazėje rodė, kad jam vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas, tačiau vairuotojo pažymėjimas buvo paimtas 2015 m., dėl kokių priežasčių, neatsimena. V. P. buvo pristatytas į komisariatą. Taip pat vietoje buvo išaiškinta ir keleivio tapatybė, kad tai D. G., tai jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą pateikė V. P.. D. G. buvo surašytas ANK protokolas 424 straipsnio 1 dalį, t. y. už perdavimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, kuris neturi teisės vairuoti.

Iš liudytojo D. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog V. P. yra buvęs jo klasiokas ir pažįstamas 20 metų, kartais bendrauja. Jis 2022 m. balandžio mėnesį susitiko Klaipėdoje su V. P., nes norėjo pirkti automobilį. V. P. jam pasisiūlė padėti susirasti pirkimui automobilį. 2022 m. gegužės 7 d., apie 12.00 val., pas jį į namus atvažiavo V. P. su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinių numerių neatsimena, nes jis norėjo minėtą automobilį užregistruoti savo vardu „Regitroje“. V. P. užėjo pas jį į butą ir jie kartu tikrinosi dokumentus, ar turi visus dėl automobilio priregistravimo, kiek pamena, buvo pasiėmęs ir savo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą. Jis paprašė, kad V. P. surinktų visus dokumentus. Kadangi jis buvo iš vakaro truputį vartojęs alkoholį, tai paprašė V. P., kad nuvežtų iki „Regitros“. Kiek pamena, V. P. surinko visus automobilio dokumentus ir jie kartu išėjo į kiemą prie automobilio. Jis į automobilio daiktinę sudėjo visus dokumentus, tame tarpe ir savo vairuotojo pažymėjimą, jis reikalingas registruojant automobilį. Prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdoje juos sustabdė policijos pareigūnai, paprašė pateikti automobilio dokumentus. Automobilį vairavo V. P.. V. P. iš automobilio daiktinės paėmė automobilio dokumentus ir padavė policijos pareigūnei. Tarp pateiktų dokumentų galėjo būti ir jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas. Pareigūnė paklausė, kieno vairuotojo pažymėjimas. Jis girdėjo, kaip V. P. paaiškino, kad ne tokį dokumentą padavė, jis ne jo, apie ką kalbėjo V. P., jis iš karto nesuprato. Policijos pareigūnė pasiėmė dokumentus ir nuėjo prie tarnybinio automobilio, po to grįžo policijos pareigūnas vyras ir pradėjo aiškinti V. P., kad jis pateikė ne savo vairuotojo pažymėjimą. Jis nežinojo, kad V. P. neturi vairuotojo pažymėjimo. Jis nedavė pasinaudoti savo vairuotojo pažymėjimu, tai įvyko atsitiktinai, nes buvo įdėtas prie automobilio dokumentų. Papildomai apklaustas liudytojas D. G. parodė, kad jis asmeniškai V. P. savo vairuotojo pažymėjimo nedavė. Kaip jau nurodė apklausos metu, paprašė jo, kad surinktų visus dokumentus dėl automobilio įregistravimo, kurie buvo kambaryje padėti ant stalo, tame tarpe ir jo vairuotojo pažymėjimas. Jis buvo įsitikinęs, kad visi dokumentai ir jo vairuotojo pažymėjimas yra automobilio daiktinėje. Iš kur V. P., sustabdžius policijai, ištraukė ir padavė jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą pareigūnei, jis nematė, nes buvo nusisukęs. Jis V. P. specialiai savo vairuotojo pažymėjimo naudotis nedavė, žinojo, kad jis turi vairuotojo pažymėjimą. Kad V. P. neturi vairuotojo pažymėjimo, susižinojo, kai V. P. pareigūnei pasakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo.

Iš 2022 m. gegužės 19 d. daiktų apžiūros protokolo bei foto lentelės matyti, kad atlikta vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto D. G. vardu, apžiūra.

Iš 2022 m. gegužės 16 d. Vairuotojų registro išrašo matyti, kad V. P. 2008 m. kovo 5 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas galiojo iki 2018 m. kovo 5 d.

Iš 2022 m. gegužės 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta policijos pareigūnų tarnybinių „Body“ vaizdo kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Užfiksuota, kad, sustabdžius automobilį, policijos pareigūnei paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, vairuotojas iš pradžių iš daiktinės ištraukė dokumentus, pakartotinai paprašius vairuotojo pažymėjimo, vairuotojas pateikia vairuotojo pažymėjimą. Pareigūnei pasakius, kad tai ne jo vairuotojo pažymėjimas, vairuotojas prisipažino, kad pateiktas dokumentas ne jo, iš pradžių teigia, kad suklydo, o po to pripažįsta, kad savo vairuotojo pažymėjimo jis neturi.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

Kaltinamasis V. P. padarė vieną apysunkį nusikaltimą valdymo tvarkai, kito asmens dokumentą panaudojo siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, anksčiau ne kartą teistas už įvairias nusikalstamas veikas, paskutinį kartą už sunkų nusikaltimą laisvės atėmimo bausme. Kita vertus, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką niekur nedirbančiam kaltinamajam gali būti skiriama griežtesnė už baudą, bet švelnesnė už laisvės atėmimą BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, nustatant didesnį už sankcijos vidurkį jo dydį, kuris, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintinas trečdaliu. Vėlgi atsižvelgiant į paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra jokio pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. P. (V. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 54 (penkiasdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. (V. P.) paskirti galutinę 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti V. P. (V. P.), kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių, esantį (duomenys neskelbtini). Jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti V. P. (V. P.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.